Petras Kurlavičius Lietuvos ornitologų draugija

1. Kai kurių šalių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų patirtis nustatant nacionalinius kaimo paukščių populiacijų indeksus ir jos panaudojimo galimybės Lietuvoje Petras Kurlavičius Lietuvos ornitologų draugija

2. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos – svarbus žemės ūkio politikos ir ypač nacionalinių kaimo plėtros programų palankumo biologinei įvairovei indikatorius • ES Kaimo plėtros taisyklės nurodo, kad Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos dinamika yra svarbusnacionalinių kaimo plėtros programų ekologiškumo, palankumo biologinei įvairovei indikatorius.Europos Sąjungos valstybėse nuspręsta šio rodiklio pagalba vertinti agrarinės aplinkos kokybę. Jo pripažinimas jau tapo svarbiu žingsniu siekiant Europoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. • Šis sprendimas daugeliui naujųjų ES šalių žemės ūkio ir aplinkosaugos specialistų, susijusių su kaimo plėtra iškėlė naujų klausimų. Kai kuriuos iš jų aš pabandysiu įvardinti. Taip pat bandysiu apibendrinti pažangią kitų šalių patirtį, kuria galėtume pasinaudoti mūsų šalyje.

3. Biologinei indikacijai (bioindikacijai) naudojami duomenys gaunami vykdant perinčių paukščių populiacijų stebėseną (monitoringą). Daugelyje šalių stebėjimai vykdomi daugiau nei 200 būdingų agrarinio kraštovaizdžio vietų (tyrimo plotų). Naudojami taškinių apskaitų ir/arba linijinių transektų metodai. Dalyje šalių stebėsena vykdoma jau ilgą laiką. Tamsiai žalia – daugiau kaip 10 metų Žalia – nuo 5 iki 10 metų Žalsva – mažiau nei 5 metai Žvaigždute pažymėtos šalys, kuriose stebėsena pradedama * * * *

4. Gautų biologinių indikatorių pavyzdžiai (1): Didžiosios Britanijos indeksai + 6% - 11% - 43%

5. Gautų biologinių indikatorių pavyzdžiai (2): Švedijos indeksai 0% - 25% - 41% Source:Swedish Environmental Protection Agency, Åke Lindstrom

6. Europos biologinės įvairovės indikatorius:agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas EU long-list Structural & Sustainable Development indicator Tai pirmas bandymas vertinti biologinės įvairovės bendrą būklę

7. Kokias paukščių rūšis EK rekomenduoja stebėti nustatant Europos agrarinio kraštovaizdžio “paukščių indeksą”? Dirvinis vieversys Storkulnis Dagilis Keršulis Geltonoji starta Pelėsakalis Kuoduotasis vieversys Šelmeninė kregždė Paprastoji medšarkė Juodakaktė medšarkė Paprastasis griciukas Pilkoji starta Geltonoji kielė Karklažvirblis Kiauliukė Paprastasis purplelis Varnėnas Rudoji devynbalsė Pempė

8. Išvados, kurias galima daryti jau dabar: Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksai rodo, jog Vakarų Europoje paukščių populiacijos labai sumažėjo aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Šiuo metu šis procesas dalinai stabilizavosi.Laukinių gyvūnų populiacijų sumažėjimas yra rimta gamtosaugos problema lygumų žemės ūkio regionuoseŠį procesą iššaukė žymūs žemės ūkio veiklos pokyčiai Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas ateityje parodys proceso pokyčius – tikėtina, biologinės įvairovės atsistatymą

9. Agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) paukščių populiacijų indeksas (KPPI): kas tai? • Tai grupės (keliolikos rūšių) kaimo paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį (trendą) vertinantis rodiklis (indeksas) • Sukurtas atspindėti kaimo paukščių ir kitos biologinės įvairovės būklės pokyčius • KPPI yra lyg savotiškas barometras, rodantis bendrą agrarinio kraštovaizdžio, žemės ūkio plotų “sveikatingumą”, būklę bei ūkininkavimo darnumą, ekologiškumą • KPPI nustatymo schema numatyta taip, kad nuolat stambiu masteliu būtų testuojama žemės ūkio politika ir praktinė veikla • KPPI pasiūlė tarptautinė Europos mokslininkų grupė, pasivadinusi Europos įprastų paukščių stebėsenos projektas (PECBMS), veikianti prie Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC). Detaliau žr.www.ebcc.info

10. Kodėl šį indeksą skaičiuoti vertinant daugelio (keliolikos) rūšių populiacijų gausos trendus yra geriau, nei kelių ar vienos? • Todėl, kad viena ar kelios rūšys blogiau atspindėtų daugelio rūšių, galinčių turėti labai specifinius reikalavimus buveinei, populiacijų būklę. • Žymiau geriau yra indeksą nustatinėti sąlyginai didelei grupei rūšių, atstovaujančių kuo daugiau ekologinių grupių (pogrupių). Toks rodiklis duos labiau integruotą vaizdą apie tai, kokią įtaką organizmams turėjo iš anksto nebūtinai žinomi aplinkos sąlygų pokyčiai. • Indeksas turėtų būti naudojamas kuriant ir tobulinant gyvūnams, augalams bei jų buveinėms ir augavietėms palaikyti agrarinėse ekosistemose skirtas priemones bei ekologizuojant žemės ūkio veiklą.

11. Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę NATURA 2000 saugomose teritorijose? • Ne. Tyrimo plotų išdėstymo schema ir apskaitos metodika parinkta taip, kad būtų gaunama informacija apie bendrą agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) būklę ir apie žemės ūkio veiklą. • Jei šalyje tyrimo plotų bus parinkta daug, kai kurie jų tikriausiai pateks į agrariniame kraštovaizdyje esančias NATURA 2000 saugomas teritorijas, tačiau jose surinktos informacijos kiekis bus nepakankamas daryti statistiškai pagrįstoms išvadoms. • NATURA 2000 vietose reikia (numatyta) vykdyti specialų retų rūšių (paukščių, kitų gyvūnų, augalų) monitoringą.

12. Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę kituose kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, miškuose? • Ne. KPPI nustatymui parinktos specifinės rūšys, kurių dalis apskritai miškams nebūdingos. • Tarptautinė Europos mokslininkų grupė Europos įprastų paukščių stebėsenos projektas (PECBMS) rengia kitų buveinių, tame tarpe ir miškų, biologinės įvairovės būklės vertinimo metodikas. • Tikėtina, jog ateityje bus parengti specialūs, panašūs į KPPI rodikliai kitų buveinių biologinės įvairovės būklei vertinti.

13. Ar KPPI gali būti nustatomas tose šalyse, kur kai kurios iš metodikoje nurodytų 19 rekomenduojamų stebėti paukščių rūšių neaptinkamos, arba yra retos, ir dėl to apie jų populiacijų gausą duomenų nebus surinkta? • Taip. Apskaitų plotai turi apimti, reprezentuoti šalies agrarinį kraštovaizdį (žemės ūkio naudmenas). Didžiausią dėmesį reikia skirti toms rūšims, kurios iš 19 monitoringui Europoje pasiūlytų rūšių šalyje yra plačiai paplitę. Stebimų rūšių sąrašus šalys ES narės gali papildyti, keisti. Pageidautina į monitoringo rūšių sąrašą įtraukti papildomas, kitas rūšis, kurios agrariniame kraštovaizdyje šalyje yra įprastos. • 2003 metais monitoringui buvo pasiūlyta 23 paukščių rūšys. Atlikus įvairiausią surinktų duomenų analizę, 2005 m. buvo pasiūlyta rūšių skaičių sumažinti iki 19. Indekso taikymo nuostatose nurodoma, kad rūšių sąrašas bei jų skaičius bus peržiūrimi ir ateityje.

14. Kurie metai laikomi atskaitos tašku, arba kaip pateikti ilgamečius stebėsenos rezultatus? • Europos įprastų paukščių monitoringo projektas (PECBMS) šį klausimą iki šiol koordinavo. Įvairių analizių reikmėms (konkrečiais atvejais) tai buvo derinama su šalių atstovais. • Atsiskaitydamos Europos Komisijai apie kaimo plėtros programos vykdymą, šalys narės turėtų teikti duomenis nuo 2007 m. Jei jos gali pateikti duomenis už ankstesnį laikotarpį, tai turi būti padaryta geriausiu būdu. • Pastarojo laikotarpio atskaitos taškas turėtų būti 2000 m., bet kuo daugiau žinosime apie praeitį, tuo geriau suprasime dabartį.

15. Europos Komisija jau pilnai įteisino šį indeksą. Ką daro atskiros ES šalys? • Kai kuriose šalyse paukščių populiacijų monitoringą vykdančių organizacijų pajėgumai buvo nepakankami. Joms teikiama parama arba valstybiniai užsakymai. • Norint duomenis analizuoti statistiškai, kai kuriose šalyse iki šiol vykdyto monitoringo apimčių nepakanka. Todėl kai kuriose šalyse monitoringo plotų išdėstymą siekiama pagerinti. Kai kur tai jau padaryta. • Kai kuriose šalyse naujai sukurta paukščių populiacijų monitoringo programa, t.y. darbas pradėtas nuo pat pradžių.

16. Šalių vyriausybės yra atsakingos už ES Kaimo plėtros taisyklių įgyvendinimą. Kaip geriau taikyti šių taisyklių nuostatas dėl KPPI? • ES Kaimo plėtros taisyklių nuostatų dėl KPPI įgyvendinimas šalyse narėse neturėtų sukurti daug problemų ten, kur yra sukaupta didesnė ar mažesnė patirtis, kur monitoringas jau buvo vykdomas anksčiau. • Šalyse, kur perinčių paukščių apskaitos jau buvo vykdomos anksčiau, dubliuoti šią veiklą nebūtų išmintingas sprendimas. Taip pat nebūtų tikslinga kurti naujus metodus. • Taisyklės duoda impulsą peržiūrėti esamą monitoringo formatą ir apimtis. Siekiamaišlaikyti galimybę lyginti ir naudoti tiek anksčiau šalyse surinkus, tiek ir kitose valstybėse sukauptus duomenis.

17. Ar gali būti KPPI panaudotas atskirų agrarinės aplinkosaugos priemonių, programų efektyvumo palaikant biologinę įvairovę vertinimui? • Taip, bet su išlygomis. Pati paprasčiausia monitoringo tyrimų schema neleidžia kelti tokio uždavinio. Padidinus tyrimų plotų skaičiųir juos atitinkamai išdėstant, atskirų priemonių efektyvumą galima būtų vertinti šalies mastu. • Monitoringas visuomet turi būti taip suplanuotas, kad gaunama informacija rodytų statistinį ryšį tarp perinčių paukščių vietos populiacijų gausos ir žemės ūkio veiklos (priemonės ar programos intensyvumo, jos taikymo apimties ir pan.). • Visuomet būtina laikytis eksperimentų planavimo taisyklių (pvz., numatyti kontrolę, pakartojimus, stratifikuotą atsitiktinį tyrimo plotų išdėstymą, statistinį apdorojimą ir pan.).

18. Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI?

19. Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI?

20. KPPI: pastarųjų metų dinamikos tendencijos ES šalyse

21. Paukščių populiacijų indeksų dinamika Didžiojoje Britanijoje, priklausomai nuo rūšių ekologinės specializacijos

22. Dirvinio vieversio, pempės ir pievinio kalviuko populiacijų trendai Vokietijoje

23. Geltonosios startos populiacijos trendai Vokietijoje priklausomai nuo žemės ūkio intensyvumo (išvystymo lygio; buvusioji Vakarų Vokietija ir Vokietijos Demokratinė Respublika

24. Dirvinio vieversio populiacijos trendai Vokietijoje priklausomai nuo žemės ūkio intensyvumo (išvystymo lygio; buvusioji Vakarų Vokietija ir Vokietijos Demokratinė Respublika

25. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo projekto (reikalingo, numatomo) veiklų Lietuvoje organizacinė-loginė struktūra (1): • Monitoringo tyrimo vietų (maršrutų ir apskaitos taškų) išdėstymo plano (strategijos) parengimas ir periodiškas aktualizavimas; • KPPI skaičiavimui tinkamiausių rūšių Lietuvoje parinkimas (pirmaisiais metais) ir jų sąrašo aktualizavimas (pagal poreikį; ateityje); • Turinčių reikiamą kvalifikaciją tyrėjų parinkimas; • Tyrėjų mokymas, instruktavimas ir kvalifikacijos vertinimas; • Metodinės medžiagos (darbinių paukščių apskaitos ir pažinimo metodikų; kompiuterinių mokymo programų) parengimas, aktualizavimas, viešinimas; • Mokymui skirtų paukščių balsų įrašų įsigijimas, parengimas, viešinimas (paukščių balsai būtinai turi būti įrašyti Lietuvoje); • Tyrėjų darbo grafikų parengimas, aprūpinimas reikalingu inventoriumi; • Tyrėjų konsultavimas vietoje; • Naujų apskaitos maršrutų ir taškų parinkimas vietoje, siekiant kuo geriau suplanuoti tyrimo schemą, visai tai gerinant prie numatytų uždavinių;

26. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo projekto veiklų Lietuvoje organizacinė-loginė struktūra (2): 10. Apskaitos maršrutų ir taškų aprašymas, buveinių ir kontūrų išskyrimas; veiklų bei ūkinių priemonių kartografavimas vietoje naudojant aeronuotraukas ir GIS technologijas; 11. Paukščių apskaitos (duomenų rinkimas gamtoje); 12. Kasmet surenkamų duomenų įvedimas į kompiuterį, jų testavimas, klaidų aiškinimas, taisymas, archyvavimas; 13. Duomenų bazės sukūrimas, aktualizavimas, apsaugos sistemos sukūrimas ir palaikymas; 14. Duomenų apdorojimas, KPPI skaičiavimas; 15. Duomenų ir KPPI rodiklio teikimas užsakovui (t.p. statistikos institucijoms ir kitoms suinteresuotoms žinyboms); 16. Projekto koordinatorių kvalifikacijos palaikymas, kėlimas, dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose; 17. Ataskaitų ir informacijos užsakovui bei kitoms iš anksto numatytoms institucijoms rengimas.

27. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo planuojamo projekto kai kurių veiklų kalendorinis grafikas

28. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo planuojamo projekto svarbiausios svarbiausios netradicinės infrastruktūros poreikis • programinė įranga ir grafinė duomenų bazė profesionaliam darbui su GIS; • programinė įranga profesionalių duomenų bazių kūrimui; • priėjimas prie naujausių ortofoto ir palydovinių nuotraukų (norint paukščių apskaitų vietovėse įvertinti kraštovaizdžio struktūrą, laukų kontūrus, pasėlius, kt.); • galimybė gauti informaciją iš registrų centro (pagal poreikį); • galimybė gauti kai kuriuos meteorologinius duomenis; • galimybė naudotis žemės ūkio informacinės sistemos duomenimis apie konkrečiose vietose vykdomas agrarinės agrarinės aplinkosaugos priemones ir programas.

29. Lietuvoje (LOD) apie perinčių paukščių populiacijų gausos dinamiką surinktų duomenų kiekis, būklė ir tinkamumas KPPI skaičiuoti • duomenys rinkti nuo 1986 m., • nuo 1995 m. jie tinka KPPI skaičiavimui (integruotai vertinant žemės ūkio įtaką biologinei įvairovei). Siekiant geriau išpildyti matematinės statistikos reikalavimus, ateityje tyrimų apimtis turi būti didesnė, • sutarta juos 2008 m. pabaigoje apdoroti Olandijos statistikos valdyboje.

30. Projektą rėmė: