Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas

1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas (11) Vaikų minimali ir vidutinė priežiūra Lietuvoje: sistema, priemonės, organizacinė struktūra ir veikimo problematika.

2. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. gruodžio 14 d. Nr. XI-1232 (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 54-2644) 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. 2. Šis įstatymas nustato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principus, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, šių priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką, taip pat vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą (toliau – auklėjamojo poveikio priemonė) – vykdymo vaikų socializacijos centruose svarbiausias nuostatas.

3. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 3 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai yra šie: 1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo ar kitą pagalbą ir kitas paslaugas; 2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas; 3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; 4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jovystymuisi palankia aplinka.

4. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 6 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonės 1.Vaikui gali būti taikomos šios minimalios priežiūros priemonės: 1) įpareigojimas lankytis pas specialistą; 2) įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą; 3) įpareigojimas tęsti mokymąsi kitoje mokykloje; 4) įpareigojimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas; 5) įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose; 6) įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai; 7) įpareigojimas nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai; 8) įpareigojimas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus, jeigu vaikas sutinka, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai. 2. Vaikui minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, gali būti skiriamos nuo 3 mėnesių iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, – iki 1 mėnesio, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, – iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. 3. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos vaiko minimalios priežiūros priemonės.

5. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 7 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė 1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, neviršijant bendro 3 metų vaiko buvimo vaikų socializacijos centre termino, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas šios priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skirto arešto terminas. 2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šio vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.

6. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 8 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai 1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui: 1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 2) kuris padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 3) kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda; 4) kurio elgesys daro žalą ar kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams, o vaiko atstovų pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangų nepakanka teigiamiems jo elgesio pokyčiams pasiekti; 5) kuris nuolat nesimoko pagal privalomojo švietimo programas (ar nelanko mokyklos).

7. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 8 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai <...> 2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. 3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui: 1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 2) kuris per vienų metų laikotarpį 3 ir daugiau kartų padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu jis nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 3) kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių. 4. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.5) kuris nuolat nesimoko pagal privalomojo švietimo programas (ar nelanko mokyklos).

8. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 9 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiriančios institucijos Vaikui minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos siūlymą. Vaikui šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytos vaiko minimalios priežiūros priemonės ar vaiko vidutinės priežiūros priemonė skiriamos gavus teismo leidimą.

9. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas

10. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas (12) Nepilnamečiams numatytų ypatumų taikymas 18-20 metų amžiaus jaunuoliams ir socialinės brandos kriterijai.

11. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas LR BK 81 straipsnis. Skyriaus nuostatų taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. 2. Šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

12. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas Nepagrįsta apie jaunuolio socialinę brandą spręsti vien tik remiantis formaliais kriterijais (amžius, dokumentai), netiriant visos asmenybės, nes skirtingos brandos būsenos pasiekiamos įvairiais laikotarpiais. Profesorius F.Hassleris, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant jaunuolio socialinę brandą, siūlo tokį kriterijų katalogą: 1. Realistinis gyvenimo planavimas / gyvenimas šia diena. Šiuo atveju gali būti vertinama ar jaunuolis planuoja, siekia išsirinkti ir įsigyti norimą specialybę, sukurti šeimą, pradėti dirbti, jaučiasi pats atsakingas už savo likimą, priima iššūkius, imasi iniciatyvos ir pan.; ar gyvena daug negalvodamas, mano, kad viskas dar priešakyje, blaškosi šen ir ten, neturi aiškių vizijų, tikslų, siekių, nesirūpina dėl rytojaus ir nežinomybė nekelia jokios įtampos, tikisi iš gyvenimo dovanų ir kt.

13. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 2. Savarankiškumas nuo tėvų / stiprus atramos poreikis ir bejėgiškumas. Reikia analizuoti tėvų ir vaikų santykius. Paaugliams būdingas bruožas - atitolimas nuo savo tėvų. Maždaug per trečiąjį gyvenimo dešimtmetį, toliau tvirtėjant asmens tapatumui ir norui artimai bendrauti su priešinga lytim, betarpiški emociniai ryšiai tarp tėvų ir vaikų dar labiau susilpnėja. Daugelis dvidešimtmečių dar remiasi savo tėvais, bet vėliau jaučiasi patogiau, būdami nepriklausomi nuo tėvų, išmoksta juos suprasti, tiek daug arba iš vis nebekritikuoja, priima juos kaip draugus, įvertina jų žodį ir patirtį. Verta analizuoti ar vaikas yra savarankiškas, pats priima sprendimus, sprendžia problemas, prisiima atsakomybę, ar tėvų nuomonė, patirtis, norai nėra lemiami ir primetami, ar jis gyvena savo gyvenimą, yra ekonomiškai nepriklausomas; ar daugelis gyvenimo klausimų sprendžiami su tėvų pagalba ir vaikas gyvena pagal tėvų sukurtą scenarijų, savo tapatybę suformuoja paprasčiausiai perimdamas tėvų vertybes ir lūkesčius, materialiai ir psichologiškai nėra savarankiškas.

14. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 3. Savarankiškumas nuo neformalių grupių (draugų) ar gyvenimo partnerio / stipri atramos reikmė ir bejėgiškumas. Paaugliai, formuodami savo tapatybę, pradeda atsiskirti nuo tėvų. Dažnai jie tampa tokie, kokie yra jų draugai – „kaip visi“. Paauglystė yra laikas, kuriam būdinga vis didėjanti bendraamžių ir mažėjanti tėvų įtaka t.y. peržengiami namų varteliai ir pagrindiniu gyvenimo rodikliu tampa draugai. Svarbu išsiaiškinti ar asmuo priklauso tam tikroms neformalioms grupėms ir ar jos daro įtaką, spaudimą jo gyvenimo būdui, asmeniniam skoniui, nuomonei, puoselėjamoms vertybėms, moraliniam mąstymui. Paauglio tapatumas su laiku tampa vis asmeniškesnis, aiškesnis, daugiau save palaikantis, vis labiau apimantis teigiamą savęs įvaizdį. Jaunuolis suvokia, kad kiekvienas žmogus tam tikru požiūriu yra panašus ir į visus kitus, ir į kai kuriuos kitus, ir į nieką nepanašus, todėl nebetapatina savęs su mase. Kartu stiprėja atsakomybės ir ateities kontrolės jausmas. Lygiai tokią pačią įtaką gali daryti šalia esantis gyvenimo partneris (ypač, jei jis žymiai vyresnis) ir svarbu įvertinti, kiek jaunuolis yra laisvas ar priklausomas nuo jo. Priklausomybė gali būti psichologinė, psichinė, materialinė, taip pat visiškas susitapatinimas su kitu asmeniu ir savo individualumo paneigimas.

15. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 4. Rimtas / žaismingas požiūris į darbą, mokslus. Svarbu išsiaiškinti jaunuolio požiūrį, siekius profesinėje srityje: ar jaučia atsakomybę ir pareigą gerai mokytis, ar deda pastangas tinkamai atlikti darbus, ar žino kokią specialybę norėtų įgyti, ar svajoja apie profesinę karjerą ir savirealizaciją ir kiek visa tai yra svarbu ir reikšminga jo gyvenime. Kitu atveju – nesirūpinimas ateitimi, nepakankamas dėmesys mokslams ar darbams, nes daug svarbiau yra draugai ir pokalbiai su jais, neturėjimas aiškios profesinės vizijos, dažnas darbo vietų keitimas ir pan.

16. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 5. Išorinis savęs pateikimas (išreiškimas). Reikia įvertinti ar jaunuoliui vis dar būdingas paauglių noras išsišokti ir atkreipti į save dėmesį pernelyg ryškiom spalvom (drabužių, batų, plaukų, ryškus makiažas), didele gausa aksesuarų, atributų (žiedai, auskarai ausyse, nosyje, lūpose, pakabukai, diržai, skarelės, tatuiruotės), jaunatvišku aprangos stiliumi (kelnės su labai žemu liemeniu, treningai ir kt.), šukuosenomis (sušiaušti plaukai, skustos galvos) ir kt. Ir priešingai – paprastas, elementarus, solidus, klasikinis stilius ir suvokimas, kad žmogus rūbą puošia, o ne atvirkščiai.

17. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 6. Realistiškas kasdienybės išnaudojimas / svajonės, nuotykingi veiksmai, padidintas savęs vertinimas. Produktyviai išnaudoti laiką galima tik tuomet, kai žinai ko nori ir turi tikslų. Šie klausimai yra susiję su asmens tapatybės susiformavimu: kai žinai kas esi, gali suvokti ko tau reikia ir kur link eiti. Šį poreikį giliau save suvokti E. Eriksonas vadina paauglių „tapatybės paieška“. Paaugliai stengiasi praeities, dabarties ir ateities galimybes sujungti į aiškesnį savęs įvaizdį. Tobulindami savo tapatumo jausmą, paaugliai paprastai išbando savo skirtingus „aš“ skirtingomis situacijomis – galbūt vienokie būdami namie, kitokie su draugais, dar kitokie mokykloje ar darbe. Jei dvi situacijos iš dalies sutampa, darosi neaišku ir jaunuolis pats savęs klausia: „Koks aš čia turėčiau būti? Kuris yra tikrasis aš?“. Dažnai tokia vaidmenų maišatis įveikiama tik pamažu keičiantis savivokai, kuri susieja įvairius „aš“ į vientisą ir asmeniui priimtiną sampratą apie save – tapatybę. Daugumai tapatybės paieškos tęsiasi ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų metu. Paauglio savivoka, motyvacija, tikslingumas atsispindi jo darbuose, todėl svarbu išsiaiškinti koks yra asmens užimtumas: ar jis mokosi, dirba, lanko būrelius, užsiėmimus ar kitaip realiai išnaudoja savo laiką; ar didžiąją dalį laiko praleidžia svajodamas, improvizuodamas kaip taps milijonieriumi, pasaulinio masto žvaigžde, garsenybe, ieško nuotykių, visus ir viską kritikuoja, šokinėja nuo vieno prie kito, tapatina save su nugalėtoju, didvyriu, filmų herojais, nuolat išbando vis naujus vaidmenis ir tokiu būdu vis dar savęs ieško.

18. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 7. Vienmečiai arba vyresni / jaunesni draugai. Aplinkiniai žmonės yra vienas iš svarbesnių elementų kiekvieno individo gyvenime. Kitaip tariant: parodyk man savo draugus ir aš pasakysiu kas tu. Būtina ištirti jaunuolio draugų ratą ir išsiaiškinti kuriam pasauliui (paauglių ar suaugusiųjų) jis labiau artimas. Paauglių laisvalaikio leidimo būdas, pokalbių temos, susitikimų vietos, dažnumas, draugų skaičius gerokai skiriasi nuo jaunų suaugusių žmonių. Paaugliams labai svarbus pats bendravimo su draugais procesas, kuris gali vykti bet kuriuo paros metu ir bet kur: laiptinės, gatvėse, parkuose, mieste, kiemuose, ant suolelių, žaidimų aikštelėse, tėvų namuose, kuomet pastarieji išvykę. Vyksta pažintis su aplinka: vakarėliai, šokiai, linksmybės iki aušros, begaliniai pokalbiai telefonu, bendravimas internetu, pašnekesiai, diskusijos apie gyvenimo prasmę, meilę, seksą, pinigus, vertybes, mirtį. Draugų tiek daug ir jie visi tiek įdomaus žino. Žino tiek daug abstraktaus ir nieko konkretaus. Tuo tarpu subrendęs jaunas žmogus jau turi savo veidą, tikslus, suvokia savo individualumą ir nuolatinis šurmuliavimas būriais tampa beprasmis. Draugų skaičius nuo dešimčių sumažėja iki vienetų, geriausiais ir patikimiausiais draugais tampa tėvai. Norisi ramių pokalbių prie arbatos puodelio, jaukioje, intymioje aplinkoje su vienu ar keliais artimais žmonėmis. Pokalbių temos nuo filosofinių būties temų nusileidžia iki realaus, žemiško, asmeninio gyvenimo. Imama kalbėti apie specialybę, darbą, uždarbį, nuosavą būstą, norą kažką turėti savo, sukurti šeimą ir pan. Pasidalinama pirmųjų gyvenimo klaidų karčia patirtimi, įsiklausoma į tėvų patarimus. Ir atsisveikinimas jau skamba nebe „Iki rytojaus!”, o “Iki kitų kartų!”.

19. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 8. Gebėjimas palaikyti arba noras turėti tvirtus ryšius / nepastovumas tarpusavio žmonių santykiuose. Teoretikas E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglių tapatybės stadijos prasideda jaunų suaugėlių stadija, kurios metu formuojasi artimumas t.y. mokėjimas kurti emociškai artimus santykius. Aiškiai jausdami kas esate, sakė E. Eriksonas, esate pasirengę artimiems santykiams. Verta išsiaiškinti ar asmuo pradėjo svajoti (ar turi) apie pastovų gyvenimo draugą, su kuriuo yra pasirengęs dalytis bendru likimu, rimtus santykius, šeimą, vaikus, ramybę, saugumą ar vis dar labiau mielas nuolatinis veidų keitimasis, naujos pažintys, eksperimentai ir vakarėliai. Taip pat svarbu sužinoti ar jaunuolis išmoko atsisijoti sielai artimus žmones nuo pažįstamų, ar „draugų“ – nors vežimu vežk!

20. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 9. Integracija į seksualinį pasaulį. Sakoma, jei pradėjai lytinį gyvenimą – tai įžengei į suaugusių pasaulį – ne tik malonumas, bet ir bėdos suaugusiųjų masteliu imamos matuoti. Šiuo atveju yra svarbus ne tik fizinis pradėjimas/nepradėjimas lytinio gyvenimo, bet nemažiau svarbu išsiaiškinti jauno žmogaus požiūrį į seksą. Pastarasis gali būti suvokiamas kaip fizinis aktas, koks yra imituojamas televizijos ekranuose, internete, reklamoje, skirtas atskiro individo kūniškam džiaugsmui patirti. Tai priemonė, skirta įrodyti sau, draugams ir visuomenei kad asmuo atitinka šiuolaikinės seksualinės propagandos padiktuotus reikalavimus ir gali laikyti save lygiaverčiu visuomenės nariu ir išvengti “baltos šarkos” vardo baimės. Todėl seksas yra suvokiamas kaip būtinas ir siekiamas bet kokia kaina, orientuotas į dažną partnerių rotaciją.

21. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas 10. Paaiškinama, pagrįsta nuotaikos būklė / jaunatviška nuotaikų kaita be adekvačios priežasties. Kaip rašė Eleanor Roosevelt: “70 – mečių privalumas, sakyčiau, yra tas, kad gyvenimą jie priima daug ramiau. Žino, kad “visa tai irgi praeis”. Su kiekviena sėkmingai įveikta gyvenimo užduotimi, su kiekviena klaida žmogus įgyja žinių, patirties, išmoksta valdyti savo emocijas ir jau ne taip audringai reaguoja tiek ir į džiaugsmus, tiek į negandas. Gyvenimo patirtis padeda žmogui labiau save pažinti, su kiekvienu žingsneliu atsiranda vis daugiau aiškumo ir vis mažiau kankina nežinomybė, todėl individas darosi pajėgus save kontroliuoti, prognozuoti ir laikytis pusiausvyros. Apčiuopiama tikrovė, norai, tikslai, realūs veiksmai suteikia galimybę ieškoti tam tikros nuotaikos priežasčių ir ją paaiškinti (pvz. esu labai liūdnas, nes blogai išlaikiau egzaminą, tai nežinia ar dabar į universitetą įstosiu; labai džiaugiuosi, nes gavau išsvajotą darbą). Kai bent šiek tiek save pažįsti – tai gali su savimi ir dirbti. Tuo tarpu, kai žmogus pats savęs nesuvokia, nežino kas jis yra, kur link eina, ko siekia – tai ir nuotaikos amplitudė šokinėja tokiu dažnumu kaip ir jaunuolio mintys, norai, nuomonė kartu su jo vaidmenų kaita. Tokiam asmeniui užčiuopti nuotaikų svyravimo priežastis ir save valdyti gana sudėtinga, nes nėra aiškių ketinimų, nusiteikimo, žinojimo. O tai yra varomoji jėga, kuri inicijuoja veiksmą.