1 / 27

Tarptautinis Palangos oro uostas

PAGRINDINIS STRATEGINIS TIKSLAS. Kauno aerouostas. IA. I. Tarptautinis Palangos oro uostas. IXb. I. IXb. K l ai pėdos Valstybinis jūrų uostas. IXd. IXb. Kelių tinkas. Geležinkelių tinklas. Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Jūrų uostas. Oro uostai.

Download Presentation

Tarptautinis Palangos oro uostas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PAGRINDINISSTRATEGINIS TIKSLAS Kauno aerouostas IA I Tarptautinis Palangos oro uostas IXb I IXb Klaipėdos Valstybinis jūrų uostas IXd IXb Kelių tinkas Geležinkelių tinklas Tarptautinis Vilniaus oro uostas Jūrų uostas Oro uostai • Sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius

  2. TRANSPORTO, PAŠTO IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SEKTORIUJE SUKURTA BENDROJI PRIDĖTINĖ VERTĖ (BPV) 2002-2007 M. (mln. Lt) 11435 9512 8265 7181 6810 6188

  3. Transporto paslaugų eksportas, mlrd.Lt

  4. Krovinių vežimo dinamika, mln. t

  5. Keleivių vežimai 2007 m. (mln. keleivių)

  6. SUNKIOJO TRANSPORTO INTENSYVUMAS LIETUVOS KELIUOSE 2000-2010 M. (%)

  7. Konteinerių bei Ro-Ro krovinių krova Klaipėdos uoste

  8. Atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose

  9. 2007 METAIS NUVEIKTI SVARBIAUSI DARBAI TRANSPORTO SEKTORIUJE (1) • Pilnai pasirengta ir įsijungta į Šengeno erdvę • Toliau sėkmingai naudojama 2004-2006 m. laikotarpio Europos Sąjungos parama ir jau išmokėta 2.012 mln. Lt ES lėšų • Pradėtos naudoti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšos (209 mln. Lt) • Realiai pradėtas įgyvendinti „Rail Baltica“projektas • Baigiamas įgyvendinti projekto RAIN I etapas • Sugriežtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos • Sėkmingai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas

  10. 2007 METAIS NUVEIKTI SVARBIAUSI DARBAI TRANSPORTO SEKTORIUJE (2) • Rekonstruota ir kapitališkai suremontuota automobilių kelių – 686 km • Išasfaltuota žvyrkelių – 260 km • Kapitališkai suremontuota geležinkelių – 11 km • Suremontuota geležinkelio tiltų – 17 vnt. • Nutiesta geležinkelio telekomunikacinių tinklų – 355 km • Pailginti 7 stočių keliai • Pastatyti nauji Vilniaus ir Palangos oro uosto keleivių terminalai • Pradėtas statyti Kauno oro uostokeleivių terminalas • Pastatyta ir rekonstruota uosto krantinių – 498 m • Pastatyta ir rekonstruota uosto geležinkelio kelių – 980 m

  11. 2008 m. • ES bendro intereso “Rail Baltica” europinės vėžės geležinkelio projektavimas; • Pradėti realų viešųjų logistikos centrų įgyvendinimą; • Ženklus eismo saugos situacijos pagerinimas.

  12. Pagrindiniai ilgalaikiai transporto sistemos vystymo prioritetai Šiaurės – pietų ašies modernizavimas “Via Baltica” “Rail Baltica” Rytų – vakarų ašiesplėtraIX B koridorius (“Vikingas”);jūsų greitkeliai;Viešieji logistikos centrai.

  13. Ilgalaikiai transporto sektoriaus plėtros tikslai • Modernizuoti transeuropinio transporto tinklo Lietuvos teritorijoje infrastruktūrą; • Rekonstruoti vietinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą; • Įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą; • Didinti eismo saugą; • Skatinti draugiško aplinkai transporto plėtrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje, skatinti viešojo transporto sistemos plėtrą.

  14. 30 prioritetinių projektų

  15. Prioritetinis ES TEN-T projektas “Rail Baltica” ašis: Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas –Helsinkis.

  16. TEN-T plėtra link kaimyninių ES šalių

  17. Šiaurinė ir centrinė ašys

  18. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS Prioritetai Prioritetai 1. SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA 3. GAMYBOS SEKTORIUS IR VERSLO PLĖTRA 4. ŽEMĖS ŪKIO, KAIMO IR ŽUVININKYSTĖS PLĖTRA Kryptys Kryptys TRANSPORTAS APLINKOS APSAUGA SVEIKATOS INFRASTRUKTŪRA ENERGETIKA INFORMACINĖ VISUOMENĖ VIETINĖ INFRASTRUKTŪRA Priemonė Priemonės Priemonės Priemonės Veiklos Priemonės Veiklos Priemonės Veiklos Veiklos Veiklos Projektai Veiklos Projektai Projektai Projektai Projektai Projektai

  19. Numatomas Struktūrinių fondų paskirstymas pagal sektorius (1999 m. kainomis)

  20. STRUKTŪRINIAI FONDAI2004-2006 M. 894.2 MEUR 100% 583,9MEUR 65.4 % EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS 163,8 MEUR 18,3% 14.5 MEUR 1.6% 347.0 MEUR 38.8% ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA TECHNINĖ PAGALBA SOCIALINĖS-EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA GAMYBINIO SEKTORIAUS PLĖTRA 222.4 MEUR 24.9% 142.4 MEUR 15.9% 204.7 MEUR 22.9% TRANSPORTAS • ENERGETIKOS ŪKIO EFEKTYVUMAS • APLINKOS APSAUGA • SVEIKATOS APSAUGOS INFRASTR. • ŠVIETIMO, MOKSLŲ IR STUDIJŲ, • SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 1 PRIEMONĖ

  21. Lietuvos 2004-2006 bendrojo programavimo dokumento ir BPD 1.1 priemonės Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas ES lėšų įsisavinimo dinamika 2004-2008 m.

  22. Transeuropinių transporto tinklų plėtros tikslai 2007-2013 metais • Nepakankamų sausumos transporto infrastruktūros jungčių su kitomis ES valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklaisišplėtojimas; • Svarbiausio šalies tranzito mazgo – Klaipėdos uosto – potencialo panaudojimas; • Tarptautinių oro uostų (Vilniaus, Kauno ir Palangos) infrastruktūros pajėgumų didinimas; • Magistralinių automobilių kelių tinklo pritaikymas augančiam automobilių (ypač sunkiasvorių) eismui; • Transporto avaringumo ir grūsčių svarbiausiose magistralėse mažinimas.

  23. Vietinės bei regioninės reikšmės transporto tinklo plėtros tikslai 2007-2013 metais • Valstybinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūros techninių parametrų gerinimas (žvyrkelių asfaltavimas, krašto ir rajoninių automobilių kelių dangų tobulinimas, jungiamųjų geležinkelio linijų pralaidumo didinimas, viešųjų keleivių aptarnavimo paslaugų kokybės gerinimas); • Eismo saugos gerinimas ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimas likusiame transporto infrastruktūros tinkle (eismo valdymo sistemų tobulinimas, tiltų, pervažų ir sankryžų rekonstrukcija, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas); • Pramoginės ir turistinės transporto infrastruktūros plėtra (Šventosios jūrų uosto atstatymas, infrastruktūros pramoginei laivybai plėtojimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas).

More Related