Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas

1. Kokiu oru kvėpuoja Kauniečiai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas Aplinkotyros katedra 2011.02.12 “Žaliasis Aleksotas”

2. Kaunas -pirmasis Lietuvos miestas, kuris pradėjo vykdyti savivaldybių lygmens aplinkos stebėseną (monitoringą). Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą ir su tuometiniu Aplinkos apsaugos departamentu suderintą programą miesto aplinkos stebėjimas pradėtas vykdyti 1993 metais. Šios programos vadovo ir koordinatoriaus prof. B. Gailiušio pastangomis šioje programoje buvo įgyvendinta koncepcija, jungianti aplinkos kokybės ir žmonių sveikatos rodiklių stebėjimus į vieną visumą, sudarančia galimybę tiesiogiai interpretuoti aplinkos būklės poveikį žmonių sveikatai..

3. Tobulinant Kauno m. oro monitoringo sistemą, nuo 1999 metų pradėti azoto dioksido koncentracijų stebėjimai naudojant pasyvaus kaupimo metodą. • Naudojant šį metodą, susidaro galimybė nedidelėmis darbo ir lėšų sąnaudomis vykdyti periodiškus stebėjimus palyginti tankiame stebėjimų tinkle . • Nuo 2002 metų analogišku metodu pradėti ir pažemio ozono koncentracijų stebėjimai.

4. Kauno miesto Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pastangomis pavyko gauti Europos Sąjungos lėšų trims automatizuotoms oro monitoringo stotims įrengti ir teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimo kompiuterių programoms įsigyti. Automatizuotos stotys pradėjo teikti informaciją 2000 metais.

5. Nuo 1999 iki 2008 metų Kauno miesto aplinkos monitoringo atsakinga vykdytoja ir darbų koordinatorė buvoVytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra,o pagrindinis partneris – Kauno miesto visuomenės sveikatos centras. Pagal Savivaldybių monitoringo nuostatus (2004/2007) parengta (VDU) ir patvirtinta (2007 m.) nauja Kauno miesto aplinkos monitoringo programa . Nuo 2009 m. už Kauno m. aplinkos monitoringo programos vykdymą atsakinga VĮ Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai . Dėl lėšų stokos 2010 metais Kauno m. aplinkos monitoringas vykdomas pagal susiaurintą programą.

6. Pagal naująją Kauno miesto aplinkos monitoringo programą oro užterštumo stebėjimo sistemą sudaro dvi paprogramės: • Automatizuoti miesto oro kokybės matavimai ir modeliavimas. • Oro kokybės stebėsena pasyvių kaupiklių tinkle.

7. Pagrindiniai Kauno ir kitų miestų oro teršėjai: -Transportas. -Pramonės įmonės. -Šiluminės energetikos įmonės (katilinės, elektrinės) ir individualus šildymas. Kadangi daugumai Kauno miesto gyventojų šiluma tiekiama centralizuotai, tai apsirūpinimo šiluma indėlis į oro taršą sąlygiškai nedidelis. Didžiausias oro teršėjas – transportas, kuris sąlygoja apie tris ketvirtadalius bendro oro miesto užterštumo.

8. Pagrindinės orą teršiančios medžiagos: Azoto oksidai, kurių daugiausia susidaro deginant organinį kurą (akmens anglis, naftos produktus, dujas). Smulkios kietosios dalelės (KD10), kurios į aplinką daugiausia patenka iš pramonės ir energetikos įmonių, transporto priemonių. Pavasario pradžioje jų koncentracija padidėja nutirpus sniegui (pakeliamos nuo gatvių). Būdingas Kauno ir kitų Lietuvos miestų bruožas – mažas užterštumas sieros junginiais (centralizuotas šildymas). Prieš 15 metų (nuo 1996-1997 m.), nustojus naudoti šviningą benziną išsisprendė labai pavojinga oro užterštumo švino junginiais problema ir jis Lietuvos miestų ore beveik nebeaptinkamas.

9. Pasyvūs kaupikliai Europos Sąjungoje oro kokybei įvertinti gana plačiai naudojami pasyvūs kaupikliai. Privalumai -nereikia elektros energijos; -paprastas ir sąlygiškai pigus metodas. Galima nustatyti azoto ir sieros junginių, ozono, lakiųjų organinių junginių ir dulkių koncentraciją ore, tačiau skiriasi kaupiklių konstrukcija, absorbentai ir analizės metodai

10. VDU Aplinkotyros katedroje pasyvių kaupiklių panaudojimo aplinkos oro monitoringo reikmėms tyrimai pradėti 1997 m. (G.Kilikevičius, D. Laurinavičienė). Nuo 1999 metų NO2 monitoringas šiuo metodu įdiegtas Kauno mieste. 2009 metais VDU Aplinkotyros katedros Aplinkos chemijos laboratorija gavo oficialų AM sertifikatą NO2 monitoringui pasyvaus kaupimo metodu vykdyti. Dabartiniu metu VDU yra Lietuvoje vienintelė institucija kuri turi tokį sertifikatą.

11. Azoto dioksidas pasirinktas todėl, kad jis į aplinką patenka tiek iš pramonės ir energetikos įmonių, tiek iš transporto priemonių ir gerai atspindi bendrą miesto ir atskirų jo teritorinių padalinių užterštumą ir pavojų žmonių sveikatai. Be to azoto dioksido koncentracijos ore nustatymas pasyvaus kaupimo metodu yra geriausiai metodiškai pagrįstas.

12. Pasyvus kaupikliskabinamas 1,5-2 m. aukštyje, eksponuojamas 1 savaitę

13. Pasyvių kaupiklių tinklas Kauno mieste

14. Automatizuotos oro monitoringo stotelės 1.Dainavos monitoringo stotelė (Taikos pr. 113) - pramoninė miesto dalis 2 .Šilainių monitoringo stotelė (Šarkuvos g. 30) - tankiai gyvenama miesto dalis. - Meteorologinis bokštas

15. Oro užterštumo lygis gerai atspindi ir vykusius ir vykstančius ekonomikos pokyčius

16. Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija atskiruose Kauno miesto rajonuose 1999 – 2009m. • Didžiausia azoto dioksido koncentracija būdinga Centro, Žaliakalnio ir Dainavos rajonams • Aleksotas – priskirtinas prie vidutiniškai užterštų Kauno rajonų. • Oro užterštumas Kauno mieste yra palyginti nestiprus. Net centre neviršijamos didžiausios leistinos NO2 koncentracijos (40mkg./m3)

17. Azoto dioksido koncentracijų teritorinis pasiskirstymas, 2009m. • Labiausiai užteršta dalis Nemuno slėnio (Senamiestis, Centras, Ž .Šančiai) ir • Didelė dalis Dainavos, Kalniečių ir Žaliakalnio rajonų.

18. Vidutinės azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymas 2009 metais Kauno mieste • Pagal automatizuotų stočių duomenis sumodeliuotas azoto dioksido koncentracijų pasiskirstymas artimas nustatytoms pagal tiesioginius matavimus

19. Azoto dioksido koncentracijos kitimas metų bėgyje (2010 m.) • Labiausiai azoto dioksidu oras užterštas žiemą ir ankstyvą pavasarį

20. Vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos pasiskirstymas(2009) • Labiausiai užterštas centras ir pramoniniai rajonai. • Aleksote didesnės kietųjų dalelių koncentracijos stebimos tik prie didžiųjų gatvių.

21. Kietųjų dalelių koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje • Kauno miesto oro užterštumas kietosiomis dalelėmis iki 2007 metų viršijo ES normatyvus (Galima viršyti paros ribinę vertę (50mkg/m3) ne daugiau kaip 38 kartus per metus) • 2008 viršijo tik 22, 2009m. – 26 kartus, tačiau 2010m. Kaune vėl užfiksuotas oro dulkėtumo padidėjimas iki 2007 metų lygio.

22. Kietųjų dalelių koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2010 m. • Didžiausias oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis taip pat būdingas žiemos laikotarpiui, tačiau padidintos koncentracijos stebimos ir pavasarį, kai išdžiūvus gatvėms dulkės pakeliamos nuo žemės paviršiaus.

23. Apibendrinimas Kauno miesto oras, lyginant su daugeliu Europos Sąjungos miestų, yra gana švarus. Labiausiai oras užterštas prie pagrindinių transporto magistralių. Aleksoto rajonui būdingas vidutinis, lyginant su kitais Kauno rajonais, oro užterštumas. Didžiausios Kauno miesto oro kokybės problemos yra susijusios su periodiškai padidėjančiomis smulkiųjų kietųjų dalelių (KD10) koncentracijomis, kurios gana dažnai viršija leistinas ribines vertes. Sparčiai augant ekonomikai, prieš ekonominę krizę azoto dioksido koncentracijos taip pat sparčiai artėjo prie leistinų ribinių verčių. Svarbu pasiekti, kad augant ekonomikai, neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nedidėtų. Tai yra vienas svarbiausių bendrųjų Europos Sąjungos siekių.

24. Kuo prie mažesnio oro užterštumo galime prisidėti kiekvienas ? • Kadangi pagrindinis oro teršėjas yra transportas, sparčiai didėjantis individualių lengvųjų mašinų skaičius – viena pagrindinių oro užterštumo priežasčių. Dažniau naudokimės visuomeniniu transportu, kai įmanoma bandykime apsieti ir be jo paslaugų. • Centralizuotas šildymas oro kokybės požiūriu yra žymiai pranašesnis už individualų. Tačiau neproporcingai didelės ir vis augančios šildymo kainos verčia ieškoti kitų būsto apšildymo būdų. • Geoterminis šildymas(šilumos siurbliai) yra palankus aplinkai, bet reikalaujantis didelių pradinių investicijų, individualių namų apšildymo būdas. • Malkos dabartiniu metu yra priimtiniausia kuro rūšis individualiems namams apšildyti. • Biologinio kuro (mediena, jos atliekos, šiaudai ir pan.) kuo platesnis naudojimas centralizuotam šildymui sudaro galimybes atpiginti šilumos kainą nedidinant oro taršos.