Nacionalinių teismų ir ETT bendradarbiavimas

1. Nacionalinių teismų ir ETT bendradarbiavimas Doc. dr. Skirgailė Žalimienė

2. Europos Bendrijų teisminių institucijų sistema • Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (27 teisėjai (VN-ių vyriausybių bendru sutarimu skiriami 6 metų kadencijai) ir 8 generaliniai advokatai (VN-ių vyriausybių bendru sutarimu skiriami 6 metų kadencijai) - ETT • Pirmosios instancijos teismas (27 teisėjai (VN-ių vyriausybių bendru sutarimu skiriami 6 metų kadencijai) - PIT • Europos Sąjungos tarnautojų teismas (7 teisėjai, T-bos vieningu spr-u - burtų keliu) – Tarnautojų teismas

3. ETT kompetentingas priimti prejudicinius sprendimus dėl: • Europos Bendrijų steigiamųjų sutarčių aiškinimo, • Europos Bendrijų institucijų ir ECB priimtų aktųgaliojimo ir aiškinimo, • Tarybos aktu įkurtųįstaigųstatutų aiškinimo, kai šiuose statutuose tai numatyta

4. EB sut. 234 straipsnis • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia sprendimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą.

5. ETT jurisdikcijaPTB srityje (ES sut. 35 str.) • Teikia prejudicinį sprendimą dėl pamatinių ir kitų sprendimų teisėtumo ir išaiškinimo, dėl konvencijų išaiškinimo bei jas įgyvendinančių priemonių teisėtumo ir išaiškinimosu sąlyga, kad VN būtų pripažinusi ETT jurisdikciją šiais klausimais

6. Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimaspagal ES sut. 35 str. • Dėl ETT jurisdikcijos pagal ES sut. 35 str. 3 d. b p. pripažinimo (Įstatymas dėl sutarties dėl stojimo į ES ratifikavimo – 2007 m. kovo 22 d.) – bet kuris valstybės teismas gali prašyti ETT priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje, jei mano, kad tą klausimą būtina išspręsti, kad būtų galima priimti sprendimą • Nėra pareiškęs išlygos pagal Deklaracijos Nr. 10 dėl ES sut. 35 str. (pridėta prie Amsterdamo sut. Baigiamojo akto) – teisės nustatyti pareigą teismui, kurio sprendimų neg. pakeisti teisminiu būdu, turi kreiptis į ETT, išlaikymas

7. ETT jurisdikcijatvirtesnio bendradarbiavimo srityje Pagal EB sut. 234 str. (prejudicinis spr.) aiškina Tarybos leidimo dėl tvirtesnio bendradarbiavimo teisėtumą ar sprendžia dėl jo galiojimo (specialaus VN-ės jurisdikcijos pripažinimo nereikia). Aktus ir sprendimus, priimtus tvirtesnio bendradarbiavimo PTB srityje, ETT gali aiškinti ir spręsti dėl jų galiojimo (234 str.) tik 35 str. sąlygomis!

8. PS priėmimas skubos tvarka • Su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusiems prejudiciniams klausimams (ES sut. VI antraštinė dalis/PTB, EB sut. trečiosios dalies IV antraštinė dalis (vizos, prieglobsčio, imigracijos ir kt. su laisvu asmenų judėjimu susijusias politikos sritis, įskaitant teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose) • Nacionalinis teismas gali imtis laikinųjų priemonių • Atskiras nac. teismo prašymas • Sprendžia ETT dėl skubos tvarkos (gali ir savo iniciatyva) • Supaprastina kai kurias stadijas, šalims ir suinteresuotiems asmenims kyla suvaržymų • Pvz., asmuo suimtas ar jo laisvė ribota, ginčas dėl tėvų teisių ar vaikų globos ir kt.

9. Prejudiciniai sprendimai • Netiesioginiai ieškiniai/prejudiciniai sprendimai • nacionalinis teismas - EB teisės reikalas • iki teismo sprendimo priėmimo • nacionaliniams teismams aiškina Bendrijos teisę • ETT neaiškina nacionalinės teisės • ETT nesprendžia nacionalinės teisės galiojimo klausimų • ETT nesprendžia hipotetinių klausimų • užtikrina vieningą aiškinimą visoje Bendrijoje • galutinis taikymas paliekamas nacionaliniam teismui

10. Kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo priimtinumas • CARTESIO spr. (C-210/06) Ar apeliacinės instancijos teismas (nagrinėjantis apeliacinįskundą, kuriuo skundžiamas teismo, veikiančio kaip įmonių registro tvarkytojo, sprendimas byloje dėl registro duomenų pakeitimo) t. teisę pateikti prašymą priimti PS, nors nei šio teismo, nei apeliacinis procesas nevyksta ginčotvarka?____________________ Teismas g. kreiptis, tik jei jis nagrinėja ginčą ir pagal nustatytą procedūrą priima teisminio pobūdžio sprendimą. Teismas, veikiantis kaip įmonių registro tvarkytojas, veikia kaip administracinė valdžios institucija ir nelaikoma, kad jis atlieka teisminę funkciją. Apeliacine tvarka nagrinėjantis apel. skundą, pateiktą dėl žemesnės grandies teismo, veikiančio kaip įmonių registro tvarkytojas, priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti prašymą įregistruoti, siekiant panaikinti šį sprendimą, teismas nagrinėja ginčą ir vykdo teisminę funkciją.

11. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -2 • Belgijos valstybė priešLes Vergers du Vieux Tauves SAspr. (C-48/07) 1. Tik bylą nagrinėjantis teisėjas, kuriam tenka atsakomybė priimti sprendimą, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, gali įvertinti, ar būtina pateikti prašymą priimti PS, kad galėtų priimti savo sprendimą ir ar ETT pateikiami klausimai yra tinkami. 2. Jei nac. teismų pateikti klausimai yra susiję su Bendrijos teisės aiškinimu, ETT iš principo turi priimti sprendimą, nebent būtų akivaizdu, kad prašymu dėl PS pateikiamas spręsti dirbtinai sukeltas ginčas arba norima gauti PS bendrais ar hipotetiniais klausimais, kad prašymas nesusijęs su pagr. bylos faktais ar dalyku, kad ETT nežinomos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos naudingai atsakyti. 3. Svarbi aplinkybė, kad PS bus privalomas sprendžiant pagrindinę bylą. 4. ETT kompetentingas priimti PS dėl Bendrijos teisės nuostatų tais atvejais, kai pagrindinės bylos aplinkybėmis netaikoma Bendrijos teisė, bet šios teisės nuostatos taikytinos remiantis nacionaline teise.

12. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -3 • Erich Stammspr. (C-13/08) Klausimas nesvarbus pagrindinei bylai išspręsti? Nac. teismo pateiktiems klausimams dėl Bendrijos teisės aiškinimo, atsiželgiant į jo nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių ETT neprivalo tikrinti, taikoma svarbumo prezumpcija. Prašymas gali atmesti tik, jei akivaizdu, jog prašymas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai ETT nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus.

13. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -4 • Dietmar Klarenbergspr. (C-466/07) Klausimas nesvarbus pagrindinei bylai išspręsti? Svarbos prezumpcija negali būti paneigta vien dėl to, kad viena iš pagrindinės bylos šalių užginčija t. t. faktus, kurių ETT neprivalo tikrinti ir nuo kurių priklauso ginčo dalyko apibrėžimas.

14. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -5 • Apis-Hristovich EOOD spr. (C-545/07) Klausimas nesvarbus pagrindinei bylai išspręsti? EB sut. 234 str. nustatyta procedūra grindžiama griežtu nac. ir ETT kompetencijos atskyrimu ir bet koks faktinių aplinkybių vertinimas priskiriamas nac. teismo kompetencijai. ETT siekia pateikti nac. teismui pateikia visas reikalingas nuorodas - naudingą atsakymą.

15. Kreipimosi dėl PS priimtinumas - 6 • Kattner Stahlbau GmbHspr. (C-350/07) Ar fondas yra įmonė EB sut. 81 ir 82 straipsnių prasme? Ar Kattner pareiga būti fondo nare nepažeidžia Bendrijos teisės nuostatų? Nac. teismas siekia nac. teisės išaiškinimo? 1. ETT neturi jurisdikcijos taikyti Bendrijos teisės konkrečiam atvejui, taigi ir kvalifikuoti nac. teisės tokios taisyklės atžvilgiu. 2. ETT gali pateikti nac.teismui visapusišką Bendrijos teisės išaiškinimą, kuris galėtų būti naudingas. 3. ETT gali tekti performuluoti klausimus. 4. Jei prejudiciniame klausime neįvardijamos konkrečios Bendrijos teisės nuostatos, tai iš prašymą dėl PS pateikusio teismo nurodytų aplinkybių (motyvų) visumos ETT tenka, atsižvelgiant į bylos dalyką, nustatyti aiškintinas Bendrijos teisės nuostatas.

16. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -7 • GottfriedHeinrich spr. (C-345/06) Nutartyje dėl prašymo priimti PS nenurodomos kreipimosi į teismą sąlygos, ginčo dalykas? Neaiški faktinė ir teisinė situacija? Neįmanoma nustatyti, ar atsakymas būtinas ginčo išsprendimui? 1. Nac. teismas turi apibrėžti su pateikiamais klausimais susijusias faktines aplinkybes. 2. Nutartyje dėl prašymo priimti PS pateikiama informacija ne tik turi leisti ETT pateikti tinkamus atsakymus, bet ir suteikti VN vyriausybėms galimybę pateikti pastabas pagal Statuto 23 str.

17. Kreipimosi dėl PS priimtinumas -8 • Hartlauer Handelsgesellschaft spr. (C-169/07) Piktnaudžiavimas rėmimusi Bendrijos taisyklėmis? Nagrinėjamoje byloje nėra akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas yra visai nesusijęs su realybe ar pagrindinės bylos dalyku ir problema yra hipotetinė.

18. Valstybės narės teismo sąvoka • Teismas EB sut. 234 str. prasme: - institucija įsteigta teisėtai; - nuolatinė; - jos jurisdikcija privaloma; - procesas vyksta ginčo tvarka; - taiko teisės aktus; - nepriklausoma (2006 m. spr. Standesamt StadtNiebüll,C-96/04).

19. ETT jurisdikcijos nebuvimas • 2006 m. spr. Standesamt StadtNiebüll,C-96/04 (nagrinėta byla, siekiant perduoti vienam iš tėvų teisę parinkti vaiko pavardę) Ar atsižvelgiant į EB 12 str. įtvirtintą nediskriminavimo principą ir į EB 18 str. kiekvienam Sąjungos piliečiui užtikrintą judėjimo laisvę, Vok. CK norma, pagal kurią asmens pavardė nustatoma pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, teisę, galioja tiek, kiek pagal ją pavardžių nustatymo taisyklės priklauso tik nuo pilietybės? 1. Nac. teismai g. kreiptis į ETT, tik jei jie nagrinėja ginčą ir pagal nustatytą procedūrą priima teisminio pobūdžio sprendimą. 2. Kai prašymą priimti PS pateikusi institucija veikia kaip administracinė valdžios institucija, neturėdama nagrinėti ginčo, neg. b. laikoma atliekančia teisminę funkciją. Nac. teismas neatlieka teisminių funkcijų.

20. ETT jurisdikcijos nebuvimas -2 • 2008 m. spr. Jonathan Pilato,C-96/04 Institucijos, pateikusios prašymą dėl PS , nepriklausomumas. Būtinybė užtikrinti nepriklausomybę ir nešališkumą reikalauja, jog egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, jo narių paskyrimo, įgaliojimų trukmės bei susilaikymo, nusišalinimo ir atšaukimo priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių abejonių dėl to, jog šiam teismui nedaro įtakos išoriniai veiksniai, ir dėl jo neutralumo susikertančių interesų atžvilgiu šiuo klausimu . Institucijos narių atleidimo atvejai būtų aiškiai nustatyti įstatymu.

21. ETT jurisdikcijos nebuvimas -3 • 2006 m. spr. Ynos kft prieš János Varga,C-302/04 (Vengrija) Vengrijos vyriausybė ir Komisija tvirtina, kad DR nėra taikoma pagrindinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės įvyko prieš Vengrijai įstojant į ES. Jos mano, kad šis ginčas turi būti išspręstas pagal nac. teisės normas, galiojusias tuo metu, kai sudaryta nagrinėjama sutartis bei kilo šis ginčas. ETT turi jurisdikciją aiškinti DR tik tiek, kiek tai yra susiję su jos taikymu naujojoje VN nuo jos įstojimo į ES dienos.

22. ETT jurisdikcijos nebuvimas -4 • 2005 m. spr. Attila Vajnai,C-328/04 Nacionaliniai teisės aktai patenka į Bendrijos teisės reglamentavimo sritį? ETT neturi jurisdikcijos, kai teisės aktai nepatenka į Bendrijos teisės reglamentavimo sritį ir kai ginčo dalykas yra visiškai nesusijęs su kuria nors iš Sutarčių nuostatomis numatytų situacijų.

23. Nac. teismų teisė nesikreipti PS • Pagal 1982 m. spalio 6 d. spr. Cilfit ir kt. (283/81) įtvirtintą teismų praktiką nac. teismai, kurių sprendimai pagal nac. teisę neg. b. toliau apskundžiami, gali, spręsdami Bendrijos teisės klausimą, nesilaikyti pareigos kreiptis dėl PS tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, 2) dėl nagrinėjamos Bendrijos teisės nuostatos ETT jau pateikė savo išaiškinimą arba 3) tinkamas Bendrijos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių.

24. Nac. teismų teisė nesikreipti PS - 2 • Prašymo priimti PS pateikimas visiškai priklauso nuo vertinimo, ar yra svarbu ir būtina pateikti prašymą priimti PS, kurį atlieka šis teismas, ir visiškai nepriklauso nuo to, kokius administracinio skundo pagrindus nurodė pagrindinės bylos šalys šiame teisme (Išvada byloje C-2/06). • Prašymas priimti PS nėra teisių gynimo priemonė, prieinama nac. teismo nagrinėjamos bylos šalims. • Nepakanka vienos iš šalių teigimo, jog byloje kyla Bendrijos teisės aiškinimo klausimas, kad atitinkamas teismas turėtų nuspręsti, jog iškyla klausimas (EB 234 straipsnio) prasme (spr. Cilfit).

25. Prejudiciniai sprendimai 3 susiję su naujųjų VN narystės ypatumais • C-63/06 UAB “Profisa” (Lietuva) Ar, atsižvelgiant į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB (1) dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo teksto skirtingomis kalbomis skirtumus, šios Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies f punktas turėtų būti aiškinamas, kaip įpareigojantis valstybes nares atleisti nuo akcizų į Europos Bendrijų muitų teritoriją įvežamą etilo alkoholį, esantį šokolado gaminiuose, skirtuose tiesioginiam vartojimui, kai alkoholio kiekis neviršija 8,5 litrų šimte kilogramų produkto šokolado gaminiuose? • C-161/06 Skoma-Lux (Čekija) Ar Akto dėl Čekijos Respublikos <...> 58 straipsnis, pagal kurį Čekijos Respublika tampa Europos Sąjungos valstybe nare nuo 2004 m. gegužės 1 d., turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė gali taikyti asmenims reglamentą, kuris jo taikymo metu, nebuvo tinkamai paskelbtas Oficialiame leidinyje šios valstybės narės kalba? • C-302/04, János Varga (Vengrija) Tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės įvyko prieš valstybei narei įstojant į Europos Sąjungą, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į pirmą ir antrą klausimus.

26. Kreipimasis dėl teisės akto galiojimo • Foto-Frost spr. (314/85) Nacionaliniai teismai nėra kompetentingi patys pripažinti Bendrijos institucijų aktus negaliojančiais (dėl VFR atžvilgiu priimto 1983 m. Komisijos sprendimo, pagal kurį importo muitai t.b. išieškoti išleidus prekes)

27. EB teisės aiškinimas Naujų išimčių įtvirtinimas Suteiktų teisių suvaržymas EB teisės ribų nustatymas EB teisės ribų praplėtimas Kriterijų įtvirtinimas (general good, public interest, proporcingumas, skaidrumas) Principų įtvirtinimas (abipusio pripažinimo, vienodos atsakomybės...)