Civilinė teisė (bendroji dalis) (įvadinė paskaita)

1. Civilinė teisė(bendroji dalis)(įvadinė paskaita) Civilinės teisės studijų objektas. Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas. Romėnų teisės recepcijos apžvalga. Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai. Civilinės teisės studijų programa. Civilinės teisės literatūros apžvalga. Žinių vertinimo sistema 2009 m. rugsėjis

2. Civilinės teisės studijų objektas Jus est ars boni et aequi Cit. iš: Corpus iuris civilis (529-534 m.) Objektyvioji civilinė teisė Civilinės teisės reglamentuojami santykiai, ir jų pagrindinis elementas civilinės subjektinės teisės ir pareigos Teismų praktika Civilinės teisės doktrina

3. Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas Terminas – žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities speciali sąvoka arba daiktas.Žr. Terminų banko įstatymą Teisėje žodis “terminas” taip pat vartojamas tam tikram laiko tarpui apibrėžti. Etimologija (graikiškai étymos – tikras, esminis + lógos – žodis, mokslas) – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija taip pat vadinamas ir konkretaus žodžio etimologinis aiškinimas. Žodžiai gali būti kilę iš savos kalbos ir jų ankstyvesnių stadijų, tada kalbama apie paveldėtą leksiką. Kiti buvo paskolinti iš svetimų kalbų ir pritaikyti saviems reikalams, įprastai fonetikai. Vėl kiti kuriami dirbtinai – terminologiniams reikalams. (Žr.:Vikipedija)

4. Civilinės teisės terminas senovės Romoje Klasikinės romėnų civilinės teisės formavimosi laikotarpis - I-III šimtmetis Jus civile – reglamentuoja Romos piliečių turtinius santykius Jus gentium – reglamentuoja svetimšalių turtinius santykius Jus praetorium- to meto teisės taikymo praktika.

5. Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyje Jus civile, Jus gentium ir Jus praetoriumsusiliejo Susiformuoja romėnų privatinė teisė. (Lot. privatus neoficialus, susijęs asmeniniu ne visuomeniniu turto valdymu) Romėnų privatinė teisė - pirmoji pasaulyje teisės sistema, kuri sureguliavo piliečių, kaip rinkos subjektų, santykius (Romėnų teisė, psl. 14.)

6. Civilinė teisė viduramžiais Civilinė teisė priešpastatoma bažnytinei teisei jus canonicum

7. Civilinė teisė feodalinėje Europoje Civilinė teisė - miestų ir miestiečių teisė, reglamentuojanti ekonominės apyvartos ir nuosavybės santykius. Šioms funkcijoms vykdyti kontinentinėje Europoje receptuojama Romos privatinė teisė. Atsiranda vokiškas civilinės teisės terminas – das Bu’’rgerliches Recht. Anglijoje teismų praktikos pagrindu formuojasi common law (bendroji teisė).

8. Romos teisės recepcija Lot. receptio – priėmimas.

9. Žlugus Romos imperijai išliko Romos privatinės teisės pagrindinis rašytinis šaltinis - Justiniano rinkinys Corpus iuris civilis (529-534 m.), kuris viduramžiais kontinentinės Europos šalyse buvo pritaikytas turtinių santykių reglamentavimui, o jo idėjos ir juridinės technikos priemonės - naujų CT aktų kūrimui. Didžiausią poveikį Romos privatinė teisė padarė kontinentinės Europos šalims XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus Europos šalių CT kodifikacijai - Austrijos (1797 m.), Prancūzijos (1804 m.), Vokietijos (1899 m.). Europos šalys, perėmusios Romos privatinės teisės dvasią, suformavo kontinentinės CT erdvę.

10. Anglijoje Romos privatinė teisė tokios didelės įtakos neturėjo. Ten CT formavosi per teismų sprendimais formuojamas tradicijas, todėl svarbiausi jos bruožai yra teisminio precedento pripažinimas teisės šaltiniu ir nekodifikuota rašytinė teisė. Susiformavo kita CT erdvė - bendrosios arba anglosaksų, kuri išsiplėtė į Šiaurės Ameriką ir kai kurias buvusias britų kolonijas.

11. Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai

12. Abi šios CT sistemos (kontinentinė ir anglosaksų) įtakojo daugelio kitų valstybių CT formavimąsi. TačiauXX amžiuje globalizacijos procesai palaipsniui ardo sienas tarp šių dviejų vyraujančių teisinių erdvių. Todėl XX amžiaus kodifikacijoms, jų tarpe ir Lietuvos, būdingi tiek kontinentinės, tiek anglosaksų CT bruožai. • Kai kuriose pasaulio šalyse dėl jų ekonominių ir religinių sąlygų susiformavo savitos CT sistemos. • XX ir XXI amžių sandūroje teisės tyrinėtojai išskiria tokias CT sistemas: • kontinentinę (romanų-germanų), • anglų-amerikiečių, • šiaurės šalių (skandinavų), • islamo, • induizmo.

13. Civilinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis Baudžiamoji teisė Administracinė teisė Privatinė teisė Konstitucija ir bendrieji teisės principai Moralės normos

14. Civilinė teisė Lietuvoje 1 • Lietuvos civilinės teisės raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos. • Tuo metu pagrindinės Lietuvos civilinės teisės idėjos perimtos iš Vakarų Europos. • Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai, kuriuose buvo įtvirtintos ir civilinės teisės normos, buvo Kazimiero teisynas (1468 m.), bei Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m., 1588 m.). • Šie aktai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos, bet kaimyninių rytų ir kai kurių vakarinių šalių civilinės teisės raidai.

15. Civilinė teisė Lietuvoje 2 • Vėliau Lietuva prarado savarankiškumą, todėl sustojo ir jos teisės sistemos savarankiška plėtra. • XX a. pirmojoje pusėje, atstačius nepriklausomybę, Lietuva neturėjo to laikmečio poreikius atitinkančių civilinės teisės aktų, todėl buvo receptuota kitų šalių civilinė teisė. • Dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų atskirose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civilinės teisės sistemos: pagrindinėje Lietuvos dalyje

16. Civilinė teisė Lietuvoje 3 • Po nepriklausomybės praradimo ir iki jos atstatymo (1940-1990 m.) Lietuvoje buvo įvestas Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (1940 11 30). • Vėliau, priėmus SSSR civilinių įstatymų pagrindus, Lietuvoje kaip ir kitose SSSR respublikose buvo priimtas civilinis kodeksas (1964 m.).

17. Civilinė teisė Lietuvoje 4 • 1990 m., vėl atstačius Lietuvos nepriklausomybę, buvo sukurtos laisvos rinkos veikimui reikalingos teisinės prielaidos. • Buvo priimti nauji įstatymai, bei iš esmės perredaguotas 1964 m. civilinis kodeksas. • Buvo pradėtas rengti naujas civilinis kodeksas, kuris priimtas 2000 07 18 ir įsigaliojo nuo 2001 07 01.

18. Civilinės teisės (bendroji dalis) studijų programa BENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS NUOSTATOS ASMENYS Terminai. Ieškinio senatis Civilinių teisų įgyvendinimas ir gynimas Atstovavimas

19. II dalis • SANDORIAI DAIKTINĖ TEISĖ • PAVELDĖJIMAS

20. LITERATŪRA • Pagrindinė • Papildoma • Rekomenduojami periodiniai teisės žurnalai • Teismų praktika

21. Pagrindinė: Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė_Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007; (pataisytas ir papildytas leidimas 2008 m.) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.

22. PAPILDOMA: • Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002. • Civilinė teisė / P.Vitkevičius ir kt. Kaunas: Vijusta, 1997. • Glendon M., Gurdon M., Osakue C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. • Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999. • Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka. Vilnius, 2000. • Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 18 – 1940 06 15). Vilnius, 1996. • Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001. • Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002.

23. Rekomenduojami periodiniai teisės žurnalai: • Verslas ir teisė • Teisės problemos • Jurisprudencija • Justitia • Teisė • .European Law Journal • .European Law Review • .The International Journal of Comparative Labour Law and Industrial Relations • .International Journal of Sociology of Law • .The Journal of Legal Studies • .Juristische Schulung-JUS • .Legal Theory • .NEUE Juristische Wochenschrift – NJW • .Panstwo i prawo • . Государство и право • .Вестник МУ Сер 11 Право • .Известие ВУЗов. Правоведение

24. Teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Nuo 1995 m. periodiškai leidžiamas leidinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete adresu: MRU biblioteka – prenumeruojama duomenų bazė INFOLEX.PRAKTIKA Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Nuo 1998 metų periodiškai leidžiamas leidinys.

25. Žinių vertinimo sistema: • Tarpinė žinių kontrolė • Kaupiamasis balas • Egzaminas