420 likes | 795 Views
Tarptautinės organizacijos. LR užsienio politikos kryptys. Darbą atliko: Agnė Ramanauskaitė Nerijus Ignatjevas Deimantė Sirtautaitė Miglė Brazinskaitė Giedrius Sudakovas. Tarptautinės organizacijos sąvoka.
E N D
Tarptautinės organizacijos. LR užsienio politikos kryptys Darbą atliko: Agnė Ramanauskaitė Nerijus Ignatjevas Deimantė Sirtautaitė Miglė Brazinskaitė Giedrius Sudakovas
Tarptautinės organizacijos sąvoka • Tarptautinėmis organizacijomis vadinami nuolatiniai tarpvyriausybinio ir nevyriausybinio pobūdžio junginiai, įsteigti tarptautiniu susitarimu tam, kad padėtų spręsti tarptautines problemas, nurodytas jų steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat visapusiškai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą.
Tarptautinių organizacijų bruožai Tarptautinių organizacijų rūšims (tiek tarpvyriausybinėms, tiek nevyriausybinėms) būdingi šie bruožai: • steigiamasis dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai organizacijos tikslai, veiklos kryptys ir būdai, organizacijos vidaus struktūra; • nuolatinis veiklos pobūdis ir esamos nuolatinės organizacijos institucijos; • lygiateisių subjektų savanoriška narystė; • pagrindinis veiklos metodas- daugiašalės derybos ir problemų aptarimas, sprendimų priėmimas balsuojant ar sutarimu; • sprendimai paprastai yra rekomendaciniai.
Visos tarptautinės organizacijos paprastai turi vieną bendrą tikslą - skatinti valstybių bendradarbiavimą ir koordinuoti jų veiklą. Kiti tikslai yra specifiniai ir priklauso nuo konkrečios organizacijos pobūdžio.
Narystei keliami reikalavimai Yra skiriamos atviros ir uždaros tarptautinės organizacijos. Atviros dažniausiai yra universalios tarptautinės organizacijos. Narystei uždarose tarptautinėse organizacijose keliami specialūs reikalavimai, kuriuos tenkinti gali ne visos valstybės. Narystei tiek atvirose, tiek uždarose tarptautinėse organizacijose keliami tokie bendri reikalavimai: • Kandidatė į tarptautinės organizacijos nares turi būti valstybė. • Šalis narė stojanti į tarptautinę organizaciją turi norėti ir sugebėti vykdyti steigiamajame akte įtvirtintus įsipareigojimus.
Tarptautinių organizacijų klasifikacija • Tarptautinių organizacijų yra daug, todėl jos yra klasifikuojamos, t.y. priskiriamos prie tam tikros grupės. Tokiu būdu tarptautines organizacijas yra lengviau apibūdinti. Dažniausiai tarptautinės organizacijos yra skirstomos į: • universalias, regionines ir subregionines; • atviras ir uždaras; • bendrosios kompetencijos ir specializuotas; • klasikines ir viršnacionalines.
Europos Taryba • Įkurta 1949 metais ir yra seniausia Europos politinė organizacija. • Įkūrė 10 valstybių: Didžioji Britanija, Belgija, Danija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. • Nuo pat įkūrimo pradžios ET siekė Europos vienybės visuotinių vertybių pagrindu, kur svarbiausia buvo pagarba žmogaus teisėms.
Šiuo metu Europos Tarybą sudaro 47 Europos demokratinės valstybės. • Iš visų Europos valstybių tik Baltarusija nepriklauso Europos Tarybai. • ET tikslaiyra: ginti žmogaus teises, ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė, padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje.
Lietuvos narystė Europos Taryboje • LietuvaEuropos Tarybos nare tapo 1993 m. gegužės 14 d. • Būdama Europos Tarybos nare, Lietuva savo veikla siekia įsitvirtinimo, aktyviai vykdant institucines, socialines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo ir kt. reformas.
Jungtinių Tautų Organizacija • Įkurta 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. • Pagrindinis tikslas - stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. • JTO atlieka be galo svarbų vaidmenį, siekiant tarptautinio stabilumo, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo bei jų sprendimo. • Pagrindinis JTO dokumentas – Chartija.
Šiandien Jungtinių Tautų organizaciją sudaro 192 valstybės. Jų tarpe yra ir Lietuvos Respublika, kuri priimta 1991 m. rugsėjo 17 d. • Jungtinę Tautų Organizaciją valdo 6 pagrindiniai organai: Generalinė asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba, Sekretoriatas,Tarptautinis Teismas.
Lietuvos narystė JTO • Nuo 1991 metų rugsėjo 17 d. Lietuva dalyvauja šioje Jungtinių Tautų organizacijoje bei jos specializuotose agentūrose, siekdama pagal išgales prisidėti prie globalių klausimų sprendimo. • 2007 m. Lietuva pirmininkavo vienam svarbiausių JTO organų - ECOSOC.
Lietuvos narystė JTO • ECOSOC (JT Ekonominė ir socialinė taryba) yra trečias pagal svarbą JT organas po Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos. • Pagrindinės Tarybos funkcijos – spręsti ekonominius ir socialinius klausimus. • 2007 m. sausio 17 d. Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT, ambasadorius Dalius Čekuolis vienerių metų kadencijai išrinktas ECOSOC pirmininku. Tai aukščiausia renkama Lietuvos pozicija iki šiol turėta daugiašalėje institucijoje.
NATO • Tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais, įkūrė 12 šalių. • Svarbiausias tikslas - kovoti prieš komunizmo ekspansiją. • Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais. • Šiuo metu NATO vienija 28 valstybės. • Prisijungti prie NATO siekia Makedonija.
Lietuvos narystė NATO • 2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO - politinės karinės tarpvyriausybinės organizacijos nare. • Šalis įsipareigojo 1949 metais Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių yra diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis, priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.
Lietuvos narystė NATO • Nuo pat Lietuvos, Estijos ir Latvijos narystės NATO pradžios 2004 m. kovo 29 d., NATO pradėjo saugoti Baltijos valstybių oro erdvę. • Pagrindine NATO greitojo reagavimo naikintuvų baze tapo Lietuvos karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose. • Lietuva, Latvija ir Estija 2007 m. kovo mėnesį įsteigė bendrą Valdymo ir pranešimų centrą Karmėlavoje.
Lietuvos narystė NATO • Tapusi NATO nare Lietuva nėra vien tik saugumo vartotoja, bet įneša savo politinį ir praktinį indėlį į Aljanso saugumą. • Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose.
Įprasta sakyti, kad Lietuvos saugumo politika yra Euro-Atlantinė, atremta į mūsų šalies narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Tai – svarbiausias mūsų saugumo laidas, tačiau pati užsienio saugumo politika – kur kas platesnė. Lietuva yra taip pat aktyvi Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijų (ESBO) narė, daugelio saugumą ir stabilumą skatinančių susitarimų ir konvencijų dalyvė.
Lietuva Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje • 1975 m. Helsinkyje įsteigta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija, pasibaigus Šaltajam karui peraugo į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją. • Šiuo metu ESBO narėmis yra 56 valstybės. • Pagrindiniai organizacijos tikslai – nedalomas saugumas, konfliktų prevencija ir pokonfliktinis sureguliavimas. • Lietuva įstojo į ESBO 1991 metų rugsėjo 10 dieną. • 2011 metais Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pirmininkaus šiai tarptautinei organizacijai.
Lietuva Europos saugumo ir gynybos politikoje • ESGP užuomazgos buvo įtvirtintos 1993 metais įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje. Tačiau esminiu persilaužimu vystant Europos saugumo ir gynybos dimensiją laikytinas 1998 m. gruodžio mėn. įvykęs D.Britanijos bei Prancūzijos valstybės vadovų susitikimas, kuriame buvo pripažinta, kad ES turi turėti galimybę ir reikiamus pajėgumus savarankiškai veikti tarptautinių krizių atveju.
Pasaulio prekybos organizacija • Tarptautinė organizacija, sprendžianti klausimus, kurie susiję su tarptautinės prekybos normomis. • Taidiaugiašalė prekybos sistema. • Pagrindiniai PPO tikslai: užtikrinti kuo laisvesnę prekybą, organizuoti derybas dėl prekybos, būti ginčus sprendžiančia institucija. • Visos PPO narės prekiauja, laikydamosis organizacijos taisyklių.
Lietuvos narystė PPO • Lietuva visateise PPO nare tapo 2001 m. gegužės 31 d. • Narystė PPO suteikė Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai reikšmingi veiksniai prekybos partneriams ir investuotojams.
UNESCO • Organizacija įkurta 1945 metais. • Vienija daugiau nei 180 valstybių. • Tikslas - stiprinti taiką ir saugumą, skatinant tautų bendradarbiavimą švietimo, gamtos mokslų, kultūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei informacijos ir komunikacijos srityse. • Pagrindinės UNESCO funkcijos: ateities švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų studijos, paveldo išsaugojimas ateities kartoms ir kt.
Šiandien visose UNESCO šalyse dirba nacionalinės UNESCO komisijos, valstybių įsteigtos vadovaujantis UNESCO Konstitucija. Šių nacionalinių institucijų tikslas yra patikimas šalies vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų tarpininkavimas su UNESCO organizacija.
Lietuvos narystė UNESCO • Lietuva UNESCO nare tapo 1991 m. • Po metų buvo įkurta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, kurios sprendimus įgyvendina sekretoriatas.
Europos Sąjunga • Europos Sąjunga - tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės šalių narių integracijos. • Įsteigta norint užbaigti dažnus ir žiaurius kaimyninių šalių karus. • Įsteigė šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. • Sudaro penkios pagrindinės institucijos: Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai. • Kitos ES institucijos: Europos investicijų bankas, Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas ir kt.
Europos Sąjunga - tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. ES: • siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; • vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; • vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; • kuria ekonominę ir pinigų sąjungą. • Šiuo metu ES vienija 27 valstybes. Taip pat į ES siekia įstoti Kroatija, Turkija bei Makedonija.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje • 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai tapo ES nare. • Narystės nauda: Sutvirtėjo demokratija, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne, didėja konkurencingumas, kyla pragyvenimo standartai, sparčiau auga ekonomika. • 2007 metų gruodžio 21 d. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, jos piliečiai įgijo naują teisę – laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalais po visą ES.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje • Lietuvos politikos ES atžvilgiu prioritetai: ES vidaus rinkos tinkamas funkcionavimas, konkurencingumas, bendroji žemės politika, narystė euro zonoje, mokslo ir inovacijų plėtra, Europos Sąjungos plėtra Rytų kryptimi, bendros ES energetikos politikos kūrimas. • Lietuvai ypač svarbi yra Lisabonos sutartis.Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje į sutartį įtrauktas energetikos skirsnis, kuriame nustatomi šios srities Sąjungos politikos tikslai.
Lietuva Baltijos Jūros Valstybių Taryboje • BJVT įsteigta 1992 m. Kopenhagoje kaip neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas - skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. • Šiandien BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą.
Lietuvos narystė Baltijos Taryboje • 1993 m. spalio 31 d. Taline, Estijoje, plečiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimui, įkurta nuolatinė tarptautinio bendradarbiavimo organizacija - Baltijos Taryba, veikianti per Baltijos Asamblėją ir Baltijos Valstybių Ministrų Tarybą.
Lietuva ir NB8 • NB8 (angl. santrumpa Nordic Baltic Eight) yra aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės - Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija, kurios nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniuose lygmenyse. • Šiaurės šalių parama Lietuvai labai palengvino Baltijos valstybių užduotį, stojant į ES ir NATO.
Pasaulio bankas PB - tai tarptautinė kredito organizacija jungianti keturias tarpusavyje labai glaudžiai susijusias finansines institucijas: Tarptautinę plėtros asociaciją, Tarptautinę finansinę korporaciją, Tarptautinę investicijų garantijų agentūrą, Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką.Pasaulio bankas kredituoja ekonomiškai besivystančias šalis.
Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymo bankas Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymo bankas turi 185-šalis narius. Palūkanų normos Pasaulio banko teikiamoms paskoloms besivystančioms šalims keičiasi kas kiekvieną pusmetį. Pastaraisiais metais palūkanų norma sudaro nuo 7,4 iki 8 proc.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Tai - tarptautinė finansų organizacija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 61 valstybė. ERPB steigimo tikslas – padėti Vidurio ir Rytų Europos šalims pereiti nuo planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką investuojant į minėtų šalių privatų sektorių ir pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas.
Tarptautinis valiutos fondas Tarptautinė organizacija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų. Taip pat vadovauja pertvarkant įsiskolinusių valstybių ekonomiką, reguliuoja trumpalaikių paskolų suteikimą.
Globalizacijos amžiuje tarptautinės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį. Jos padeda spręsti tarptautines problemas, visapusiškai plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrina valstybių saugumą. Lietuva dalyvaudama apie 60 tarptautinių ir tarpvyriausybinių organizacijų veikloje taip pat prisideda prie taikos palaikymo pasaulyje, saugumo ir stabilumo didinimo, žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo.