Bendrosios žemės ūkio politikos indėlis į Šiaulių regiono vystymąsi

1. Šiaulių miesto dienoms skirta mokslinė konferencija Ekonomika ir verslas:problemos ir galimybės 2014 rugsėjo 12 d. Šiauliai Bendrosios žemės ūkio politikos indėlis į Šiaulių regiono vystymąsi Prof. dr.Vlada Vitunskienė

2. Kertinė pranešimo idėja – kokius Šiaulių apskrities vysty-mosi poslinkius skatina tiesioginės išmokos (BŽŪP I ramstis) ir viešoji parama pagal KPP 2007–2013 m. (BŽŪP II ramstis) Pranešimo turinys: • žemės ūkio reikšmė ekonomikoje Šiaulių apskrityje Lietuvos vidurkio atžvilgiu; • paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius lygis Šiaulių apskrityje, Lietuvos vidurkio ir kitų apskričių atžvilgiu; • paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius indėlis į ekonomikos vystymąsi Šiaulių apskrities savivaldybėse, kitų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu; • paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius reikšmė agrarinei aplinkosaugai Šiaulių apskrities savivaldybėse, kitų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu; • apibendrinimas. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

3. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės indėlis į ekonomiką V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

4. Žemės ūkio ir apdirbamosios maisto gamybos indėlis į krašto ekonomiką V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

5. Viešoji parama pagal BŽŪP (I ir II ramsčius) 2007–2013 m. iš viso milijonais litų (be nacionalinių tiesioginių išmokų už plotus, gyvulius ir pieną bei išmokų už cukrinius runkelius) Šiaulių apskričiai 2007–2013 m. teko beveik daugiausia (po Panevėžio apskrities) viešosios paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčių priemones. Tai sudarė daugiau kaip 15 % nuo visos paramos šalyje. Apskričiai teko didžiausia tiesioginių išmokų dalis – beveik 18 % ir gerokai mažesnė – beveik 12 % paramos pagal KPP priemones dalis. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

6. BŽŪP (I ir II ramsčių) paramos lygis 2007–2013 m. (naudojamų žemės ūkio naudmenųhektarui) Šiaulių apskritis priešpaskutinėje (IX) vietoje pagal BŽŪP I ir II ramsčių suminės paramos ž. ū. naudmenų hektarui (3797 Lt/ha) dydį, siekiantį 90 proc. šalies vidurkio (4266 Lt/ha). Apskrityje tiesioginių išmokų hektarui tenka 5,6 proc. daugiau nei vidutiniškai šalyje ir yra antra po Pane-vėžio apskrities. Tačiau KPP (I-III kr.) viešųjų išlaidų hektarui Šiaulių apskrityje tenka beveik trečdaliu (30 proc.) mažiau nei vidutiniškai šalyje ir yra paskutinis rezultatas tarp apskričių. 1948 (LT) 2318 (LT) V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

7. Paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius struktūra (2007–2013 m.) Šiaulių apskrityje didžiąją BŽŪP viešosios paramos pagal nagrinėjamas priemones dalį sudaro ties-ioginėsišmokos (63 %), kurios visos šalies mastu sudaro gerokai mažiau – 52 %. Tačiau, apskrityje gerokai mažesnę paramos dalį sudaro lėšų pagal KPP II krypties priemones, t. y. parama aplinko-saugai 9 %, palyginti su 17 %. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

8. KPP paremtų ūkių proporcija 2007–2013 2010 m. Šiaulių apskrityje buvo 20,5 tūkst. didesnių kaip 1 ha ūkių (10 % nuo visų ūkių šalyje). Pagal ekono-minį dydį maži ūkiai (<25 tūkst. EUR SO) sudarė beveik 23 % visų ūkių. Dideli ūkiai (>100 tūkst. EUR SO) sudarė nedidelę dalį - 1,8 %. Pusiau natūrinių ūkių (per 13 tūkst.) dalis sudarė 65 %(šalyje – 73). Apskrityje ūkiai aktyviau nei vidutiniškai šalyje dalyvavo KKP priemonėse, pažymėtose žaliai, o pasyviau, pažymėtose raudonai. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

9. BŽŪP (I ir II ramsčių) paramos intensyvumas BVP atžvilgiu 2007–2012 m. 1,6 (LT) Šiaulių apskritis V vietoje pagal BŽŪP I ir II ramsčių paramos intensyvumą (3,3 % nuo BVP). Tai dvigubai daugiau už šalies vidurkį (1,6 % nuo BVP). Apskrityje tiesioginių išmokų reikšmė eko-nomikaibeveik du kartus didesnė (2,1 % nuo BVP) nei parama pagal KPP I-III krypčių priemones(1,2 % nuo BVP ). Vidutiniškai šalyje šios proporcijos sudaro, atitinkamai 0,87 ir 0,73 % nuo BVP. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

10. Deklaruoti plotai tiesioginėms išmokoms gauti: Deklaruoti plotai tiesioginėms išmokoms gauti Šiaulių apskrityje dengią beveik visą bendrą deklaruotą plotą. Tiesioginės išmokos yra skirtos ūkių pajamoms palaikyti ir ūkininkavimo rizikai mažinti. Jos didina ūkių investicinį pajėgumą, ypač vidutinių ir didelių ūkių. Kita vertus, kompleksinis paramos susiejimas yra BŽŪP dalis, glaudžiai susijusi su dirvožemio apsauga, ir taikomas tiesioginėms išmokoms pagal I ramstį. Jis grindžiamas reikalavimu išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB). Su GAAB reikalavimų įgyvendinimu susiję plotai daugelyje Šiaulių apskrities savivaldybių surado beveik 100 proc. nuo bendro deklaruoto ploto. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

11. Deklaruoti plotai agrarinės aplinkosaugos išmokoms gauti Šiaulių apskrityje nedidele apimtimi įgyvendinama KPP „Agrarinės aplinkosaugos“ prie-monė, išmokomis skatinanti ūkius savanoriškai prisiimti papildomus agrarinės aplinko-saugos įsipareigojimus, didesnius už GAAB. Daugiausia plotų šioms išmokoms gauti deklaruota Kelmės, Akmenės ir Radviliškio savivaldybėse. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

12. Deklaruoti plotai LFA išmokoms gauti LFA išmokos atlieka dvejopą funkciją. Viena vertus, jomis skatinamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tęstinumas, palaikomos ūkių pajamos. Antra vertus, jos tarnauja tradicinio žemės ūkio kraštovaizdžio išsaugojimui ir pagerinimui, taip pat pagal šią priemonę deklaruo-tuose plotuose įgyvendinami aplinkosaugos veiksmai, kurie yra privalomi laikantis GAAB standartų. Šiaulių apskrityje tik Kelmės savivaldybėje priemonė įgyvendinama didesniu mastu. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

13. ...apibendrinimas... Žemės ūkio indėlis į Šiaulių regiono vystymąsi yra gerokai didesnis už vidutinį šalyje. BŽŪP I ramsčio indėlis į regiono vystymąsi Šiaulių apskrityje yra didesnis nei vidutiniškai šalyje. Atvirkščiai, II ramsčio, t. y. KPP – santykinai mažesnis. Šiaulių apskrityje santykinai didesne apimtimi ir aktyviau buvo įgyvendinamos KPP I krypties priemonės, skirtos ūkių materialinei pertvarkai ir konkurencingumui stiprinti. Santykinai mažesne apimtimi ir pasyviau – II ir III krypties priemonės, atitinkami agrarinei aplinkosaugai gerinti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti. Tai rodo, kad Šiaulių kraštas neišnaudojo viso potencialo pagal KPP 2007–2013 m. II ir III krypties priemones išsaugant agrarinę aplinką ir stiprinant kaimo ekonomikos vystymąsi. Nors agrarinės aplinkosaugos politikos viešoji parama daugiau nukreipta į ūkinius veiksmus, o ne į rezultatą, tačiau jos teigiamų efektų mastas auga su kiekvienu naujuoju agrarinės aplinkosaugos politikos laikotarpiu. Viešoji BŽŪP iniciatyva remti agrarinės aplinkos išsaugojimą palaipsniui keičia ūkininkavimo filosofiją, elgseną ir praktiką, tad teigiamą poveikį darys ir perspektyvoje. V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

14. Ačiū už dėmesį V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12