Kriminologijos informacija

1. Kriminologijos informacija Mokymo programa, literatūros sąrašas - MRU Kriminologijos katedros tinklapyje-> Dėstomų dalykų programos -> Kriminologija bakalauro studijose Seminarų planai - MRUKriminologijos katedros tinklapyje

2. Rašto darbai Reikalavimai darbams ir temos: Kriminologijos katedros tinklalapyje -> Dėstomų dalykų programos-> Bakalauro studijų Kriminologijos rašto darbai. Rašto darbai turi būti atiduoti į Kriminologijos katedrą (nurodant dėstytoją) arba asmeniškai pačiam dėstytojui

3. Kriminologija - mokslas apie nusikalstamumą. Lotyniškai crimen (nusikaltimas), graikiškai logos (mokymas).

4. Kam reikalinga kriminologija? • Baudžiamoji, bausmių vykdymo teisė be kriminologijos žinių negalėtų pasiekti savo tikslų; • Nusikalstamumo profesionalus supratimas - socialiaireikšmingas.Nusikaltimais padaroma labai didelė žala. Nusikalstamumo mokslinis supratimas įgalina visus asmenis, kurie priima socialiai reikšmingus sprendimus, prisidėti prie nusikaltimų prevencijos, mažinti nusikalstamumą ir jo daromą žalą; • Padeda objektyviau vertinti nusikaltimus padariusius asmenis, aukas, atitinkamai elgtis su jais. • Kriminologijos žinios padeda išvengti nusikaltimo, netapti nusikaltimo auka.

5. „Mūsų tikslas – baimę pakeisti žiniomis“, „Mes tikime, kad asmens saugumas yra universali teisė. … Visi kartu mes galime sumažinti nusikalstamumo lygį“– taip savo tinklalapyje lankytoją pasitinka Kanados nusikalstamumo prevencijos centras

6. Kriminologija Anotacija Dalyko tikslai: • suformuoti kriminologijos mokslo sampratą, • supažindinti su kriminologinio pažinimo objektais, metodais, rezultatais ir nusikaltimų problemos sprendimo būdais, • sudaryti prielaidas studentų kvalifikuotam nusikalstamumo, nusikaltėlių, nusikaltimo aukų ir socialinių procesų vertinimui kriminologiniu aspektu.

7. Kriminologija Turinys: • Kriminologijos samprata. • Kriminologinių idėjų raida. Kriminologinės teorijos. • Nusikalstamumas ir jo pažinimas. • Latentinis nusikalstamumas. • Kriminalizacijos kriminologiniai aspektai. • Nusikaltimus įtakojantys veiksniai. • Nusikaltimus padariusių asmenų ir aukų ypatybės. • Nusikaltimo mechanizmas.

8. Kriminologija Turinys: • Nusikalstamumas Lietuvoje ir pasaulyje. • Nusikaltimų daroma žala. • Kriminologinės informacinės sistemos. • Nusikaltimų prevencija ir baudžiamoji politika. • Baudžiamojo teisingumo modeliai. • Poveikio nusikalstamumui būdų veiksmingumas.

9. Pask. tema:Kriminologijos samprata Iš programos:- Kriminologijos samprata. - Teisinis, sociologinis požiūris į kriminologiją. - Kriminologijos tyrimo objektas. - Pagrindinis ir papildomi kriminologijos objektai.- Nusikaltimas, nusikalstamumas, nusikaltėlis, nusikaltimo auka. - Kriminologija ir kiti teisės, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, matematikos mokslai...

10. 1 klaus. Kriminologijos samprata Daug kriminologijos apibrėžimų.Nėra vienintelio teisingo. • Kriminologija - tai mokslas, tyrinėjantis nusikalstamumą ir visuomenės reakcijas į jį // Justickis V. Kriminologija. 1 d. - V. 2001, p. 10. • Kriminologija tyrinėja nusikalstamumo kilmę; nusikalstamumo dėsningumus; procesus bei reiškinius, sukeliančius nusikalstamumą; nusikaltimus darančius asmenis, priemones, galinčias sulaikyti asmenis nuo nusikalstamo elgesio // Kriminologija. - V. 1994, p. 6.

11. Kriminologija - mokslas, siekiantis suformuoti visapusišką nusikalstamumo kaip socialinio reiškinio sampratą, nustatyti šiam reiškiniui būdingus dėsningumus, nagrinėti jo ryšius su kitais socialiniais procesais bei reiškiniais, aptarti prevencijos kelius bei priemones // Kriminologija. - V. 1994, p. 15.

12. Kriminologija - kompleksinis mokslas, nagrinėjantis nusikalstamumą kaip socialinį reiškinį, jį įtakojančius faktorius, metodus, kaip reikia reaguoti į nusikalstamumą, nusikaltėlį ir auką // prof. dr. G.Babachinaitė, 3 kurso paskaita 1996 m.

13. Kriminologijos sąvokos suformuotos pagal jos tikslus, pagal jos nagrinėjamus objektus. Nusikalstamumas yra pagrindinis kriminologijos objektas. • Kriminologas ir filosofas prof. dr. Aleksandras Dobryninas sako, kad nusikalstamumo nėra, o yra nusikaltimai. Kaip yra stalai, o nėra "stalumo". • Kitas požiūris: miškas - nėra tik medžiai. Nusikalstamumas kaip visuma pasižymi specifinėmis savybėmis ir dėsningumais, kas įgalina jį tyrinėti, kaip atskirą socialinį reiškinį.

14. Papildomi kriminologijos objektai: • Nusikalstamumą įtakojantys veiksniai; • Kitoks, ne nusikalstamas, nepageidautinas elgesys -amoralus elgesys, teisės deliktai (administraciniai teisės pažeidimai), alkoholizmas, narkomanija, ...; • Nusikaltėlis, auka ir visuomenė nusikaltimų genezėje; • Visuomenės ir valstybės reakcijos į nusikalstamumą; • Socialiniai stereotipai apie nusikalstamumą, jo priežastis, nusikaltimo auką, nusikaltėlį, galimas poveikio priemones jam; • . . .

15. Ne tik kriminologija nagrinėja šiuos objektus vienu ar kitu aspektu. Mokslai, nagrinėjantys ir kriminologijos objektus: sociologija, teisė, psichologija, medicina, pedagogika, ekonomika, matematika, informatika, ... Tik kriminologijos moksle nusikalstamumas yra pagrindinis jo objektas. Kriminologija - kompleksinis mokslas, t.y. jis naudojasi daugeliu kitų mokslų sąvokų, metodų, jų pasiekimų.

16. Teisinis (norminis) požiūris į kriminologiją: • Kriminologija - baudžiamosios teisės šaka arba viena iš pagalbinių bauž. teisės disciplinų. • Egzistuoja dvi teisės: prigimtinė (atrandama) ir pozityvioji (kuriama). Pozityvioji teisė yra gera ir reikalinga, kai ji atitinka prigimtinę teisę. Jei pozityvioji teisė prieštarauja prigimtinei, tai ji visuomenei žalinga. • Šio požiūrio esmę sudaranti prigimtinės teisės idėja gerai dera su visuomenės sąmonėje egzistuojančia aukščiausio teisingumo idėja. Įstatymo tikslas - pasiekti šį teisingumą. • Norminė kriminologija verčia įstatymo leidėją nuolat ieškoti sprendimų, atitinkančių visuomenės dorovines vertybes.

17. Sociologinis požiūris į kriminologiją: • Kriminologija - viena iš specializuotų sociologinių disciplinų. Bendroji sociologija - kaip užtikrinti tvarką visuomenėje? Kriminologija: kodėl pažeidžiama tvarka visuomenėje? Kriminologija - nusikalstamumo sociologija. Bendroji sociologija tyrinėja normalų elgesį, o kriminologija - elgesį, kuris šią tvarką pažeidžia. • Kriminalizuoti reikia tik kraštutinius šių normų pažeidimus.

18. Nusikalstamumas nėra unikalus fenomenas, kokybiškai besiskiriantis nuo kitų socialinių reiškinių (biurokratizmo, nekompetentingumo, girtavimo, narkomanijos ir t.t.). • Nusikalstamumas - tai kraštutinė visuomenei nepriimtino (deviacinio) elgesio forma. • Nusikalstamumo sociologija yra vertinga dėl siekimo vystyti kriminologijos teoriją, vadovaujantis ne abstrakčiais samprotavimais apie prigimtinę teisę, bet maksimaliai plačia faktų, kuriuos galima stebėti, tikrinti ir vienareikšmiškai traktuoti, visuma.

19. Pagrindinės kriminologijos tyrimo kryptys: • Nusikalstamumą įtakojančių veiksnių tyrimas; • Nusikaltimus padariusių asmenų ypatybių tyrimas; • Aukos asmenybės tyrimas; • Galimų poveikio priemonių nusikalstamumui tyrimas; • Šių tyrimų metodologija (metodika).

20. 2 klaus. Kriminologijos objektai Nusikalstamumas • Sociologiniu aspektu: konkrečioje visomenėje ir konkrečiu laikotarpiu paplitusi viena iš labiausiai nepageidaujamo elgesio formų. • Teisiniu aspektu: (apibrėžiamos tokio elgesio ribos) tai visuma atskirų nusikalstamų veikų, įvykdytų konkrečioje erdvėje per konkretų laikotarpį.

21. Nusikalstamumas Heterogeninis polistruktūrinis reiškinys: • Priklausantis nuo daugybės veiksnių, aplinkybių. • Susidedantis iš daugelio rūšių, jų grupių, tarpusavyje besiskiriančių: jų vertinimu, savo priežastimis bei sąlygomis, galimais poveikio būdais. Šias savybes svarbu atsiminti imantis poveikio priemonių prieš nusikalstamumą.

22. Nusikalstamumas. Problema:sąvokos "nusikaltimas" neapibrėžtumas, dideli jos turinio, supratimo skirtumai, ypač lyginant atskirų valstybių nusikalstamumą. Nusikalstamumo ribos: - BK - Platesnis požiūris: + nukrypstamasis (deviacinis) elgesys, apimantis kriminalizuotas ir nekriminalizuotas veikas (kriminalizuotinas ir kt.) + administraciniai teisės pažeidimai (tik formali skiriamoji riba nuo nusik. veikų). Variacijos laiko, šalių atžvilgiu (kriminalizacija, mažareikšmiškumas, tyčia, bendrininkavimas). Naujasis BK -> nusikalstamos veikos = nusikaltimai + baudžiamieji nusižengimai.

23. Visuomenės socialinė reakcija į nusikalstamumą yra procesai, kurie vyksta, kai padaroma nusikalstama veika, toje visuomenėje pripažįstama nusikaltimu: • nusikaltimo aukos reakcija (pareiškimas, …) • nusikaltimus tiriančių institucijų reakcija, • baudžiamojo proceso dalyvių, • aplinkinių, • žiniasklaidos, …