Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės

1. Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės Dr. Vaidas Morkevičius LiDA metodologiniai mokymai 2008 m. lapkričio mėn. 22 d.

2. Įvadas: lyginamoji analizė • Lyginimas – kertinis kasdienio mąstymo elementas (“thinking without comparison is unthinkable”) • Lyginimas (kartu su klasifikavimu) – esminis mokslo logikos principas (“if it is a science, it goes without saying that it is comparative”) • Kaip jį nusakyti lyginimo esmę? • Elementarus apibrėžimas? Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

3. Įvadas: lyginamoji analizė • Lyginimas – dviejų ar didesnio skaičiaus objektų (atvejų arba stebėjimo vienetų) požymių (charakteristikų) reikšmių (variantų) gretinimas. • Pvz.: Kubilius ir Kirkilas (objektai) priklauso skirtingoms partijoms (požymiai) – TS-LKD ir LSDP (reikšmės) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

4. Įvadas: lyginamoji analizė • Taigi pačia bendriausia prasme lyginimas yra susijęs su variantiškumu (variation) – lyginamų objektų (atvejų) stebimomis skirtingomis jų požymių (kintamųjų) reikšmėmis • Taigi lyginimas yra neišskirtinis dalykas, kodėl kalbame apie KLA? Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

5. Įvadas: lyginamoji analizė • Lyginamasis metodas moksle turi konkretesnį suvokimą: • tai ryšių ir priežastinių sąryšių tarp reiškinių analizės metodas, kuris remiasi alternatyvių hipotezių apie priežastinius-pasekminius ryšius tikrinimu pasitelkiant empirinius įrodymus • tai indukcinių išvadų darymo metodas, kurio pagalba atrandami kintamųjų tarpusavio ryšių dėsniai Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

6. Įvadas: lyginamoji analizė Caramani (2008): • Lyginamuoju metodu siekiama nustatyti priežastinius reguliarumus (dėsnius) • Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma, kurių pagalba sistemiškai tikrinamas alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos arba atmetamos Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

7. Įvadas: lyginamoji analizė • Toks apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad lyginimas yra ne tik lyginamojo, bet ir eksperimentinių ar statistinių metodų pagrindas, nes: • visų empiriškai orientuotų socialinių mokslų pagrindinis epistemologinis principas yra priežastinių ryšių tarp “reikalingų” kintamųjų nustatymas ir patvirtinimas, kontroliuojant “nereikalingų” kintamųjų įtaką (kintamųjų analizė) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

8. Įvadas: lyginamoji analizė • Eksperimentinis metodas: • daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam tikrų (“reikalingų”) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų (“nereikalingų”) požymių reikšmės • maksimali kintamųjų kontrolė leidžia nustatyti vieno kintamojo įtaką kitam kintamajam priežastinių sąryšių prasme • lyginama kokią įtaką daro vieno kintamojo reikšmių pokyčiai kitam kint. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

9. Įvadas: lyginamoji analizė • Statistinis metodas: • kai neįmanoma daryti specialios kontroliuojamos įtakos objektams, tada ieškoma atvejų su skirtingomis tiriamų kintamųjų reikšmėmis • toliau ieškoma ryšio tarp dviejų ar daugiau kintamųjų reikšmių (kovariacijos) • “nereikalingų” kintamųjų įtakos kontrolė užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t.y. tiriant kovariaciją tarp “reikalingų” kintamųjų reikšmių esant skirtingoms “nereikalingų” kintamųjų reikšmėms Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

10. Įvadas: lyginamoji analizė • Lyginamojo metodo specifika: • makro-socialinių reiškinių skirtumų ir panašumų tyrinėjimas (pagrindinis tyrimų tikslas, norsiš esmės makro lygmuo nebūtinas, nes “viskas lygintina”) • tyrimo problemų, kuriose yra “mažai atvejų” (small N) nagrinėjimas (statistika netaikytina) • intensyvi analizė (daug kintamųjų ir mažai atvejų; vs. ekstensyvi analizė) • Tai buvo paskatomis Ch.Raginui (1987) išplėtoti savarankišką metodiką. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

11. Įvadas: lyginamoji analizė • Trys esminiai lyginamojo metodo principai, išskiriantys jį kaip metodą: • vadovavimasis J.S.Millio indukcinės logikos kanonais ir Boole’io matematine logika (algebra) nustatant priežastinius ryšius • būtinų ir pakankamų sąlygų pagrindu suvokiamas priežastingumas • kombinacinų ir daugeriopų paaiškinimo modelių pripažinimas Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

12. Įvadas: lyginamoji analizė • Taigi nors lyginamasis metodas fundamentalių principų požiūriu nėra išskirtinis metodas, siaurąja prasme jis turi savo “nišą”: • leidžia nagrinėti situacijas su mažu atvejų kiekiu • leidžia nustatyti būtinas ir pakankamas reiškinių priežastines sąlygas • suteikia galimybępaaiškinti reiškinius daugeriopomis sąlygų kombinacijomis Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

13. Šiek tiek istorijos • Lyginimo istorija beveik sutampa su mokslo ir logikos istorija • Dekartas (XVII am. daugiau/mažiau), Lokas (XVII am. yra/nėra), Hėgelis (XIX am. pr. abu) • J.S.Mill (XIX am. vid.) Logikos sistema – priežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

14. Šiek tiek istorijos • Milliopriežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai (pagal Norkus [2008]): • Vienintelio panašumo taisyklė Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

15. Šiek tiek istorijos • Milliopriežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai (pagal Norkus [2008]): • Vienintelio skirtumo taisyklė (esminė) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

16. Šiek tiek istorijos • Milliopriežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai (pagal Norkus [2008]): • Jungtinė panašumo ir skirtumo taisyklė Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

17. Šiek tiek istorijos • Milliopriežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai (pagal Norkus [2008]): • Liekanų taisyklė • Lydimųjų (lygiagrečių) kitimų taisyklė (kuo ..., tuo...) • Durkheimas (5) – kiekybinė socialinių mokslų metodologija; de Tocqueville’is ir Weberis (1-3) – lyginamoji socialinių mokslų metodolgija Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

18. QCA: bendrieji principai • Lyginamuoju metodu sistemiškai tiriami nedidelio kiekio (7-50) atvejų panašumai ir skirtumai – įvairovė, siekiant ją paaiškinti • Kiekis negali būti didelis, nes tyrėjas turi būti gana giliai susipažinęs su kiekvienu atveju (netgi vienas iš lyginamojo metodo tikslų – įsigilinti į studijuojamus atvejus) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

19. QCA: bendrieji principai • Lyginamojo metodo pagalba siekiama atskleisti priežastinę reiškinių įvairovę: • studijuojami reiškiniai yra apibrėžiami tyrimo pradžioje, o tokio tyrimo tikslas – paaiškinti tam tikro atvejų rinkinio įvairovę • pvz.: kodėl Estijoje demokratija tarpukariu žlugo, o Suomijoje – ne: • Demokratijos žlugimo/išlikimo apibrėžimas • Tikslas – paaiškinti priežastinę demokratinių režimų žlugimo/išlikimo tarpukario Europoje įvairovę Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

20. QCA: bendrieji principai • Europos šalys suskirstomos pagal tai, ar demokratija jose žlugo tarpukariu • Ieškoma sąlygų, kurios vienija tas šalis, kuriose demokratija žlugo ir skiria jas nuo tų šalių, kuriose demokratija išliko • Taigi lyginamojoje analizėje susitelkiama ties atvejų, kurių baigtis vienoda, panašumo tyrinėjimu: • panašumas turi tuos atvejus skirti nuo atvejų su kitokia baigtimi • ir paaiškinti baigties pobūdį Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

21. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės tikslai (Ragin 1994): • Įvairovės tyrinėjimas • atvejų įvairovės tyrinėjimas – skirtingų priežastinių sąlygų, susijusių su tam tikrais atvejų tipais (“baigtimis”), nustatymas (arba priežastinių konfigūracijų, lemiančių atvejų skirstymą į pogrupius, nustatymas) • pvz.: demokratijos Estijoje žlugimas tarpukariu susijęs su žemu ekonominiu išsivystymu, lyginant su Suomija Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

22. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės tikslai (Ragin 1994): • Kultūriškai ar istoriškai reikšmingų reiškinių interpretavimas: • specifinių (netipinių) ar reikšmingų situacijų ir įvykių nagrinėjimas (lyginamoji analizė padeda išskirti tokius atvejus) • pvz.: demokratijos žlugimas tarpukario Vokietijoje, aukšto ekonominio išsivystymo šalyje Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

23. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės tikslai (Ragin 1994): • Teorijos plėtojimas: • nors lyginamoji analizė prasideda “nuo teorijos” – baigčių ir sąlygų apibrėžimo bei hipotetinių priežastinių ryšių išskyrimo – eigoje paprastai teorija yra modifikuojama • pvz.: vien aukštas ekonominio išsivystymo lygis šalyje nepaaiškina demokratijos išlikimo tarpukario Europoje, kitas svarbus veiksnys – vyriausybės stabilumas Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

24. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės logika (Ragin 1994): • Atvejų atrinkimas: • pagal tyrimo problemą ir tikslus • laike ir erdvėje gana aiškiai apibrėžti • palyginami ir relevantiški • ne tik šalys ar regionai • Teorinio modelio parinkimas • Įvairovės analizė Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

25. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės logika (Ragin 1994): • Atvejų atrinkimas • Teorinio modelio parinkimas • pagal tyrimo problemą ir tikslus • padeda išgryninti atvejus, pastebėti svarbius aspektus • Įvairovės analizė Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

26. QCA: bendrieji principai • Lyginamosios analizės logika (Ragin 1994): • Atvejų atrinkimas • Teorinio modelio parinkimas • Įvairovės analizė • priežastinių sąlygų konfigūracijų susijusių su tam tikromis atvejų baigtimis paieška empiriniuose duomenyse (“tarp atvejų”) • priežastinių konfigūracijų jungtys su baigtimis turi būti prasmingos (kitu atveju reikia peržiūrėti atvejus ar teorinį modelį) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

27. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Atvejis lyginamojoje analizėje – priežastinių sąlygų kombinacija susijusi su tam tikra baigtimi (holistinė perspektyva) • Lyginamasis metodas yra labiau dedukcinis, nes kintamųjų (sąlygų ir baigties) parinkimas turi būti teoriškai pagrįstas, tačiau gali būti naudojamas ir indukciškai (nagrinėjant prieštaringus atvejus, logiškai galimus, bet nestebimus atvejus, logiškai tapačius atvejus ar apskritai, plėtojant teoriją) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

28. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Lyginamos priežastinių sąlygų konfigūracijos – “duomenų matricos eilutės” – o ne tų sąlygų kintamųjų reikšmės su baigties kintamojo reikšmėmis (“ne matricos stulpeliai”) • Priežastingumo samprata: • Priežastingumas nėra nustatomas “kartą ir visiems laikams” Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

29. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Priežastingumo samprata: • Daugeriopas kombinacinis priežastingumas: • Paprastai priežastinių sąlygų kombinacija lemia tam tikrą baigtį, t.y. priežastingumasyra sudėtinis • Gali būti kelios priežastinių sąlygų kombinacijos lemiančios tą pačią baigtį • Ta pati priežastinė sąlyga gali būti susijusi su skirtinga baigtimi, priklausomai nuo to, kokios kitos priežastinės sąlygos veikia (yra susijusios) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

30. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Priežastingumo samprata: • Priežastinio ryšio simetriškumas nėra būtinas, t.y. baigties pobūdis gali būti nulemtas skirtingų sąlygų kombinacijų • Būtinos ir pakankamos sąlygos: • Būtina sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuri esti visais atvejais, kai ta baigtis atsitinka (taigi baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai, tačiau jos vienos nepakanka baigčiai atsitikti) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

31. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Priežastingumo samprata: • Būtinos ir pakankamossąlygos: • Pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis (tačiau baigtis gali atsitikti ir esant kitai Qsąlygai, taigi ji gali būti nebūtina) • Būtina ir pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis, o be to baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai (egzistuoja tik viena priež. sąlyga) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

32. QCA: bendrieji principai • Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo ypatumai (Ragin 1994): • Atsargūs apibendrinimai (mažai atvejų, tik kitiems panašiems atvejams) • Eigoje eliminuojamos nereikšmingos priežastinės sąlygos (falsifikacionizmas ir eliminacinė, o ne enumeracinė logika) • Skaidrus ir pakartojamas kokybinio tyrimo procesas (kompiuterinės priemonės) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

33. QCA: kada taikyti • Apibendrinti duomenims (tiesos lentelė -> kurie atvejai panašūs) • Patikrinti duomenų koherentiškumą (tiesos lentelė -> nustatomi prieštaringi baigties požiūriu atvejai) • Tikrinti hipotezes ir teorijas (patvirtinti ar paneigti empiriniais tyrimais) • Plėtoti teorijas (rezultatai veda link interpretacijų ir papildomos atvejų analizės) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

34. QCA: tipai • csQCA: ryškiųjų aibių (dvireikšmių kintamųjų) KLA • mvQCA: daugiareikšmių kintamųjų KLA • fsQCA: neryškiųjų aibių KLA Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

35. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Dvireikšmių kintamųjų KLA procedūra: • Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas • Sąlygų ir baigties kintamųjų dichotomizacija • Tiesos lentelės sudarymas • Prieštaringų kombinacijų eliminavimas • Tiesos lentelės minimizavimas: • abiem baigties atvejams atskirai (0 ir 1) • įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet nestebimus atvejus • Rezultatų interpretavimas Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

36. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas: • Būtina būti susipažinus su literatūra apie baigties kintamąjį ir išmanyti atvejus – tai padeda parinkti relevantiškas sąlygas • Baigties kintamasis turi būti tinkamai ir tiksliai apibrėžtas • Atvejų parinkimas: • Atvejai turi būti palyginami pagal numatomas charakteristikas Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

37. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas : • Atvejų parinkimas: • Reikia siekti įtraukti kuo mažiau įmanomai skirtingesnių atvejų (teigiamos ir neigiamos baigtys) • Turi būti palikta galimybė įtraukti papildomus atvejus • MSSD = MSDO -> Vienintelio skirtumo taisyklė • MDSD = MDSO -> Vienintelio panašumo taisyklė Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

38. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas : • Sąlygų parinkimas: • Nereikėtų įtraukti konstantų • Sąlygų kintamųjų neturi būti daug, nes tai labai didina sąlygų kombinacijų skaičių (2n) • Turi būti pasiektas balansas tarp sąlygų ir atvejų kiekio, kad išvengti “vienetinių atvejų” • Kiekvienos įtrauktos sąlygos atveju turi būti aiški hipotetinė prielaida dėl baigties (bei pakankamumo/būtinumo situacija) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

39. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas : • Sąlygų parinkimo strategijos: • Išsamioji (visas galimas pagal teorijas) • Pagal perspektyvą (kelių teorijų) • Pagal reikšmingumą (statistinis; DA) • Peržiūrėjimo (pridedamos kelios sąlygos) • Kombinacinė (formuluojamos daugeriopo kombinacinio priežastingumo hipotezės) • Induktyvioji (pagal žinias apie atvejus) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

40. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Sąlygų ir baigties kintamųjų dichotomizacija: • baigties ir sąlygų kintamieji turi būti dvireikšmiai • dichotomizacija – pagal teoriją arba duomenis • rezultatas – duomenų matrica, kurioje eilutės – atvejai, o stulpeliai – sąlygos ir baigties kintamieji Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

41. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Dvireikšmių kintamųjų matrica: Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

42. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Sąlygų ir baigties kintamųjų dichotomizacijos principai: • Skaidrumas • Teoriniai kriterijai • Techniniai ar statistiniai kriterijai, tik neesant teorinių • Vengti nustatyti “skirtuką” tarp panašių reikšmių • Kodavimas turi būti logiškas (1 -> 1) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

43. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės sudarymas: • duomenų matrica transformuojama taip, kad eilutė reprezentuotų kiekvieną logiškai įmanomą priežastinių sąlygų kombinaciją (eilučių yra tiek, kiek egzistuoja tokių logiškai įmanomų kombinacijų) • kiekvienai eilutei priskiriama baigties reikšmė, pagal tai kokios empiriškai stebimos reikšmės yra susijusios su viena ar kita sąlygų kombinacija Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

44. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės sudarymo principai: • Turi būti ir teigiamų ir neigiamų baigties kintamojo reikšmių • Sąlygų kintamųjų reikšmės turi “kisti” • Jei – ne, peržiūrėti kodavimą. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

45. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelė: Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

46. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės sudarymas: • Baigties reikšmių tipai: • Teigiami (Positive Cases, 1) • Neigiami (Negative Cases, 0) • Trūkstami (Don‘t Care Cases, Missing) • Prieštaringi (Contradictions) • Nestebėti, bet logiškai galimi (Remainders). Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

47. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės sudarymas: • Prieštaringos kombinacijos – jei tą pačią priežastinių sąlygų kombinaciją atitinka dvi skirtingos baigties reikšmės – turime prieštaravimą, kurį reikia “išspręsti” (“iterative dialogue with cases”): • įtraukti papildomų priežastinių sąlygų (teorinis pagrindimas; “limited diversity”) • vienas priežastines sąlygas pakeisti kitomis • peržiūrėti sąlygų operacionalizaciją Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

48. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės sudarymas: • Prieštaringos kombinacijos: • peržiūrėti baigties kintamojo operacionalizaciją • peržiūrėti atvejus • atsižvelgti į dažnį (kiekį) • pažymėti baigtį 0 • pažymėti baigtį 1 • ištrinti atvejus • pereiti prie mvQCA, fsQCA, ar statistikos • jei buvo tikrinta teorija, tai jau yra rezultatas  Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

49. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Tiesos lentelės minimizavimas: • minimizuojama neprieštaringa tiesos lentelė • minimizuojama atskirai teigiamoms ir neigiamoms baigtims • minimizuojama atskiraiįtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet nestebimus atvejus Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

50. csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA • Boole algebra: • Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 0 užrašomos mažosiomis raidėmis (demokratija) • Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 1 užrašomos didžiosiomis raidėmis (RASTINGUMAS, INDUSTRIALIZACIJA) • Yra du pagrindiniai “operatoriai”: IR (*) ir ARBA (+) Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)