Informatikos teisė

1. Informatikos teisė Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė vaida.nedzinskaite@vgtu.lt Budėjimo laikas: Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715

2. Teisės pažeidimas

3. Sąvoka • Teisėtas elgesys – tai teisės principais ir normomis grindžiama teisinių santykių subjektų vykdoma teisės įgyvendinimo veikla, pasireiškianti naudojimusi subjektinėmis teisėmis, teisinių pareigų vykdymu ir teisinių draudimų laikymusi.

5. Teisėto elgesio rūšys • Socialiai aktyvus elgesys – tai elgesys, kai asmuo veikia aktyviai, tikslingai ir efektyviai realizuoja savo subjektines teises ir vykdo subjektines pareigas. • Įsisąmonintas elgesys – tai elgesys, kai asmuo sąmoningai paklūsta teisės aktų reikalavimams. • Konformistinis (pasyvus) elgesys - kai asmuo paklūsta teisės normų reikalavimams neįsigilindamas, neturėdamas savo pozicijos ir prisitaikydamas prie vyraujančios jo aplinkoje nuomonės. • Marginalinis (ribinis) elgesys – ant ribos tarp teisėtumo ir neteisėtumo būsenos.

6. Sąvoka Teisės pažeidimas - tai pavojinga, teisei priešinga ir kalta asmenų ir organizacijų veikla.

7. Teisės pažeidimo požymiai

8. Teisės pažeidimo sudėtis Tai teisės pažeidimo struktūra, susidedanti iš sistemos tipiškiausių požymių, apibūdinančių konkrečią veiką kaip žalingą (pavojingą) ir neteisėtą.

10. Subjektas • Teisės pažeidimo subjektas - tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris padaro teisės pažeidimą. • Fizinis asmuo turi būti veiksnus. Veiksnumas siejamas su asmens amžiumi ir psichikos būkle. • Juridinis asmuo teisės pažeidimo subjektu gali būti įstatymo numatytais išimtinais atvejais.

11. Subjektyvioji pusė • Teisės pažeidimo subjektyvioji pusė - tai požymių visuma, apibūdinanti asmens, padariusio teisės pažeidimą, psichinį santykį su padaryta veikla ir atsiradusiomis pasekmėmis. • Subjektyviąją pusę charakterizuoja šie požymiai: kaltė, motyvas, tikslas.

12. Subjektyvioji pusė: kaltė Tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veiksmais ar neveikimu. Kaltės turinį sudaro: • teisės pažeidėjo suvokimas, kad jo daroma veika yra pavojinga visuomenei ir numanymas apie visuomenei pavojingas tos veikos padarinius; • valiniai procesai, vykstantys teisės pažeidėjo sąmonėje (asmuo gali sąmoningai siekti veikos padarinių ar lengvabūdiškai tikėtis, kad padariniai neatsiras).

14. Tyčios rūšys • Tiesioginė tyčia bus tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, numato žalingas padarinius ir sąmoningai siekia jų atsiradimo. • Netiesioginė tyčia - kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, supranta kokie padariniai gali kilti, tačiau nesiekia jų atsiradimo.

15. Neatsargumo rūšys • Nusikalstamas pasitikėjimas - jeigu teisės pažeidėjas numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. • Nusikalstamas nerūpestingumas - jeigu teisės pažeidėjas nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti žalingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

16. Subjektyvioji pusė: motyvas Motyvas - tai paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas (pavyzdžiui, savanaudiškos, chuliganiškos ar kitos)

17. Subjektyvioji pusė: tikslas Tikslas – tai rezultatas, kurio teisės pažeidėjas siekia savo veika (pavyzdžiui, antivalstybinis tikslas - asmuo renka informaciją turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei).

18. Objektas Teisės pažeidimo objektu pripažįstamos teisės saugomos vertybės, į kurias kėsinamasi arba kurios pažeidžiamos arba kurioms sukeliamas pavojus teisės pažeidimu. Tai asmens teisės ir laisvės, viešoji tvarka, politinė santvarka ir kt.

19. Objektyvioji pusė (I) Objektyviąją teisės pažeidimo pusę sudaro požymiai, kurie pasireiškia realiame gyvenime išoriniu, kitiems asmenims matomu ir suvokiamu elgesiu.

20. Objektyvioji pusė (II) • Neteisėta ir pavojinga veika gali būti padaroma veikimu arba neveikimu. • Veikos padariniai - tai atsiradusi žala, kuri gali būti materiali arba nemateriali, reali arba galima (žalos pavojus). • Priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių padariniųpaprastai konstatuojamas tada, kai veika yra būtina atsiradusių padarinių priežastis arba veika padidina žalos atsiradimo galimybę.

22. Konstituciniai nusižengimai (konstituciniai deliktai) • Konstitucinis deliktas - tai konstitucinių teisinių santykių dalyvio veika, kuri neatitinka konstitucijoje įtvirtintų teisės normų ir užtraukia konstitucinių sankcijų taikymą. • Konstitucijos pažeidimo subjektu gali būti Lietuvos Respublikos prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai. • Už konstitucinio delikto įvykdymą taikoma specifinė sankcija – apkalta.

23. Baudžiamieji nusižengimai Baudžiamasis nusižengimas yra mažiau pavojinga už nusikaltimą veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Paprastai baudžiamojo nusižengimo pasekmės yra lengvesnės nei nusikaltimo.

24. Administraciniai nusižengimai (administraciniai teisės pažeidimai) Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

25. Drausminiai nusižengimai (drausminiai pažeidimai) • Drausminis pažeidimas - tai darbo ar tarnybinės drausmės pažeidimas, t.y. darbinių ar tarnybinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas esant darbuotojo (tarnautojo) kaltei. • Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. • Tarnybinis nusižengimas suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

26. Civiliniai nusižengimai (civilinės teisės pažeidimai) • Sutarties pažeidimas yra sutartinės prievolės neįvykdymas, netinkamas įvykdymas ar termino praleidimas (CK 6. 205 straipsnis). Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. • Deliktas (lot. delictum) – tai veiksmas, kuriuo žala padaroma asmeniui, nesusijusiam civiliniais teisiniais santykiais su teisės pažeidėju.

28. Piktnaudžiavimas teise Piktnaudžiavimu teise laikomi atvejai, kai asmuo, turintis subjektinę teisę, ją įgyvendina be teisėto pagrindo sukeldamas žalą kitų asmenų teisėms ar visuomenei apskritai. Piktnaudžiavimas nėra civilinės teisės pažeidimas, nes pagrindinis teisės pažeidimu požymis - neteisėta veikla, o tuo tarpu piktnaudžiavimo atveju veikos neteisėtumo požymio nėra.

29. Piktnaudžiavimas teisėmis dažniausiai pasireiškia, kai: • teisę turintis asmuo panaudoja savo subjektinės teisės suteiktas galimybes neleistinam tikslui ir įgyvendina savo teisę ne pagal jos paskirtį; • subjektinės teisės suteiktos galimybės įgyvendinamos neleistinomis priemonėmis; • savo teisę asmuo gina įstatymo neleidžiamomis priemonėmis.

30. Klausimai?

31. Namų darbas • Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo institucijos aprašas: • 1-3 psl. apimties rašto darbas; • Institucijospavadinimas (lietuviškai ir originalo kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas, pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami subjektai, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, pagrindiniai renginiai, kampanijos ir t.t. • Atspausdintas rašto darbas paduodamas dėstytojui po paskaitos iki egzamino.