23. Auk šta infliacija

1. 23. Aukšta infliacija

2. 23-1 Biudžeto deficitas ir pinigų emisija • Vyriausybės veiklos finansavimo galimybės: • Skolinimasis (Borrowing) išleidžiant obligacijas • Spausdinti pinigus (skolos monetarizacija- Debt monetization )

3. Hiperinfliacijos priežastys Hiperinfliacijos pradžia: • Biudžeto krizės atveju • Nepamatuotos reformos • Netikėti socialiniai-ekonominiai poslinkiai (monoprodukcijos valstybės, karo atvejai...) • Vyriausybė negali skolintis iš valstybės piliečių ir užsienio • Didelis deficitas ir skolos • Kritęs pasitikėjimas, išaugusios palūkanos • Senjoražas (Seignorage) – tai vyriausybės realių pajamų apimtis, generuojama iš pinigų spausdinimo

4. Nominalių pinigų emisijos apimtys biudžeto finansavimui • Nominalių pinigų augimo tempai, būtini duotam senjoražo lygiui: Jei: biudžeto deficitas lygus 10% (reikalingas senjoražas) , o (M/P)/Y lygus 2 (realių pinigų apimtis BVP atžvilgiu) Tai: nominalių pinigų kiekio augimas turi būti 5%

5. Hiperinfliacijos atvejai 1920-1940

6. 23-2 Infliacija ir realių pinigų balansas • Pinigų atsargų apimtys (realių pinigų balansas) • Buvo- LM kreivė: • Hiperinfliacija: pinigų atsargų paklausa • Hiperinfliacijos atveju lemiamas veiksnys- laukiama infliacija: juo infliacija didesnė, juo mažesnis noras laikyti pinigus • Realių pinigų balanso sumažėjimas: kai infliacija auga intensyviau nei nominalių pinigų kiekio didėjimas

7. Infliacijos įtaka realių pinigų balansui Vengrijoje 1922-24

8. Ekonomika Hiperinfliacijos sąlygomis • Prekiniai, natūriniai mainai (Barter)- tai prekių mainai be pinigų tarpininkavimo • Hiperinfliacijos metu: • Barteris intensyvėja • Atlyginimai mokami dažniau • Pasireiškia prekių trūkumas • Pereinama prie užsienio valiutos naudojimo (dolerizacija)

9. 23-3 Deficitas, senjoražas ir infliacija Išvesti ryšiai: • Tarp senjoražo, nominalių pinigų augimo ir realių pinigų balanso • Tarp realių pinigų balanso ir laukiamos infliacijos Juos apjungus gausime

10. 23-3-1 Nuolatinio nominalių pinigų kiekio augimo atvejis • Kokio dydžio senjoražą sukels pastovus nominalių pinigų augimo tempas? • Nominalių pinigų augimas turi du priešingos krypties efektus: • Koks galutinis Nominalių pinigų augimo poveikis?

11. Empirika: Senjoražas ir nominalių pinigų kiekio augimas

12. Laffero kreivė ir senjoražo dėsningumai • Laffero kreivė (Laffer curve)- tai ryšį tarp valstybės surenkamų mokesčių dydžio ir mokesčių normos rodanti kreivė • Senjoražo-pinigų kiekio augimo ryšio kreivės ir Laffero kreivės artimumas: infliacija gali būti traktuojama kaip tam tikras mokestis realių pinigų atsargoms • Šių dviejų kintamųjų rezultatas vadinamas infliaciniu mokesčiu (M/P) (inflation tax) • Kai infliacija pastovi ilguoju laikotarpiu

13. Nominalių pinigų augimo optimizavimas • Didesnė infliacija skatina didesnį pinigų nuvertėjimą ir vyriausybės gaunamų pajamų iš spausdintų pinigų sumažėjimą • Kodėl pinigų spausdinama daugiau nei optimalu?

14. 23-3-2 Dinamika ir didėjanti infliacija • Trumpuoju laikotarpiu nominalių pinigų padidėjimas mažai įtakoja realių pinigų balansą (kainos pastovios) • Ilgesniu laikotarpiu tokio paties dydžio nominalių pinigų augimo tempai lems vis mažesnį senjoražą (nes augs kainų lygis P) • Todėl vyriausybės negali finansuoti biudžeto deficitą pastoviu nominalių pinigų augimo tempu (didėja infliacinis mokestis)- jos priverstos spausdint pinigus vis intensyviau • Tanzi-Olivera efektas: didėjant pinigų emisijai surenkamų mokestinių pajamų vertė krinta dėl infliacijos- mažėja ir nauda iš senjoražo

15. 23-3-3 Hiperinfliacija ir ekonomikos aktyvumas • Trumpuoju laikotarpiu didesnio pinigų augimo tempų gm efektas yra ekspansinis: • Nominalių ir realių palūkanų kritimas • Gamybos plėtra Bet ypač didelės infliacijos atveju neigiami efektai nusveria: • Sandorių sistema veikia vis prasčiau • Kainų signalai tampa neaiškūs: sunku įvertint santykines kainas • Didesni infliacijos svyravimai (mažesnis prognozuojamumas)

16. Monetarinė mainų lygtis ir Okuno dėsnis

17. 23-4 Kaip baigiasi hiperinfliacija? • Hiperinfliacija reikalauja specialių jos sustabdymo priemonių • Hiperinfliacijos stabilizacijos programa: • Fiskalinė reforma ir pasitikėjimą kelianti biudžeto deficito mažinimo priemonės • Derybos dėl užsienio skolos atidėjimo • Mokesčių struktūros keitimas • Monetarinė politika- Pasitikėjimas: CB nepiktnaudžiaus pinigų emisija finansuojant biudžetą • Vyriausybės finansavimo emisija uždraudimas • Nacionalinės valiutos fiksavimas užsienio valiutos atžvilgiu • Pajamų politikos priemonės (incomes policies): pajamų kontrolė • Pinigų reforma: denominacija • (ir/arba Vyriausybės keitimas)

18. Stabilizacijos kaina • Priežastys, lemiančios mažesnį infliacijos mažėjimą nei nominalių pinigų mažėjimas: • Darbo užmokesčiai nustatomi atsižvelgiant į praeitį (vadinasi pinigai mažinami, bet atlyginimai didinami) • Reakcija vėluoja ir ji nėra visuotina • Ne visuomet pasitikima “antiinfliaciniais” sprendimais ar vyriausybe

19. Key Terms • hyperinflations • debt monetization • seignorage • barter • dollarization • Laffer curve • inflation tax • Tanzi-Olivera effect • stabilization program • income policies • orthodox stabilization program, heterodox stabilization program