Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas

1. Politikos teorija ir politinės sistemosDoc. Dr. Haroldas Šinkūnas 2013

2. V Tema. PolitinėSistemairValstybė. BiurokratijosSampratairReikšmė • Valstybės sampratos problematika • Valstybės požymiai • Valstybės vieta politinėje sistemoje • Biurokratija ir M. Weber idealusis modelis • Biurokratijos kontrolės formos Literatūra studijoms: • Lane, Jan-Erik. Konstitucija ir politikos teorija. Kaunas,: Naujasis lankas, 2003. • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, 1993–2009. Vilnius, 2010. • Matakas, Juozas (sudarytojas). Šiuolaikinė valstybė. Kaunas: Technologija, 1999. • Novagrockienė, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001.

3. Termino „Valstybė“ kilmė Ankstyvieji terminai: polis civitas respublica regnum imperium NiccoloMachiavelli: it.lo stato Angl.state, vok.Staat, pranc.état, isp. ir port. estado

4. Termino „Valstybė“ prasmės Politiškai organizuotų piliečių, gyvenančių tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, bendruomenė (plačioji valstybės samprata); Valdymo arba vyriausybės institucijų visuma (siauroji valstybės samprata). Šaltinis: J. NovagrockienėPolitikos mokslo pagrindai, 2001.

5. Valstybės sampratos Teisinė samprata: Valstybę sudaro politinė tauta, apibrėžta teritorija ir valstybės valdžia (G. Jellinek „Trijų elementų“ doktrina) Sociologinė samprata: Valstybė – tai bendruomenė, kuriai apibrėžtoje teritorijoje priklauso monopolinė teisė legitimiai taikyti fizinę prievartą (M. Weber) Politologinė samprata: Valstybė – tai sistema viešosios valdžios institucijų, įsteigtų bendriems reikalams spręsti

6. Sociologinė „Valstybės“ samprata Liberalizmas: Valstybė yra būtinas instrumentas siekiant apsaugoti individo laisvę. Marksizmas: Valstybė – tai instrumentas ekonomiškai viešpataujančios klasės rankose. Anarchizmas: Valstybė – tai instrumentas pavergti ir išnaudoti individą.

7. Teisinė Valstybės samprata (i) Valstybės požymiai: Politinė tauta Teritorija Viešoji valdžia Suverenitetas (?) Gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis (Montevidėjo konvencija, 1933) (?) Tarptautinis pripažinimas (?)

8. Teisinė Valstybės samprata (ii) Valstybės požymiai: Teritorija Laikas Gyventojai Valstybės vadovas Galios Šaltinis: J.-E. LaneKonstitucija ir politikos teorija, 2003.

9. Valstybė ir Politinė sistema GabrielAlmond: Valstybė – politinės sistemos centras, jos ribos ir pateisinimas. NiklasLuhmann: Valstybė – tai nėra politinė sistema, o jos institutas, skirtas politinei sistemai išreikšti.

10. Biurokratijos Samprata Biurokratijos (pranc. bureaucratie) terminą pagrindė VincentdeGournay (1712-1759). Biurokratija – tai: Administracinis aparatas ir jame tarnaujantys žmonės; Moderniosios visuomenės valdymo organizavimo forma.

11. M. Weber biurokratijos modelis (i) Biurokratinio valdymo privalumai: Tikslumas Nedviprasmiškumas Dinamiškumas MaxWeber: Jokia mašinerija pasaulyje negali dirbti taip tiksliai, kaip ši žmogiška mašina, ir tuo pat metu kainuoti taip pigiai!

12. M. Weber biurokratijos modelis (ii) • Biurokratija – racionalaus valdymo įrankis • Teisingumas • Neutralumas • Saugumas • Racionalumas • Veiksmingumas • Stabilumas ir tęstinumas • Klaidų (iš)vengimas • Sąžiningumas • Duomenų surinkimas • Patogumas

13. Biurokratinio modelio bruožai Administracinio personalo narių asmeninė nepriklausomybė Tiksliai nustatyta pareigybių hierarchija Aiškiai apibrėžtos tarnybinės funkcijos Skyrimas pareigoms laisvu susitarimu Tarnautojai parenkami pagal profesinę kvalifikaciją; jie skiriami, o ne renkami Tarnautojams mokamas tiksliai nustatytas atlyginimas Pareigų vykdymas – vienintelis tarnautojo darbas Karjera grindžiama vyresniškumu ir nuopelnais Pareigūnai atskirti nuo administravimo priemonių nuosavybės ir nesinaudoja savo padėtimi Griežta pareigų vykdymo drausmė ir kontrolė Šaltinis: J. NovagrockienėPolitikos mokslo pagrindai, 2001.

14. Biurokratinio modelio trūkumai • Nelankstumas • Išlaidos dažnai didesnės nei nauda, kurios siekiama • Piliečių žinių nepakankamumas individualiais atvejais • Sudėtinga kontrolė • Neatitinka demokratijos nuostatos, kad valdžia kyla iš tautos • Etc.

15. Šiuolaikinės biurokratijos bruožai Veiksmingumas Griežta valdžios hierarchija Formali ir tiksliai apibrėžta taisyklių sistema Administracinės veiklos beasmeniškumas ir emocinis neutralumas

16. Biurokratijos rekrutavimo modeliai Konkurencinis profesinės kompetencijos „Gildinis“ „Politinės kompetencijos“ Patronatas

17. Biurokratijos kontrolės formos Formalios: Politiniai paskyrimai Ministerijų atsakomybės taisyklės Asmeninių patarėjų pareigybių plėtra Įstatymų leidėjo kontrolė Teisminė kontrolė Ombudsmenai Neformalios: Viešoji nuomonė Interesų grupių spaudimas Žiniasklaida Etc.