260 likes | 546 Views
KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ Metodinė diena 1 dalis Doc . d r. Arūnas Emeljanovas Sporto edukologijos fakulteto dekanas. 2013. Pagalvokime. “ Dirbdami taip, kaip dirbote prieš dvidešimt metų, žinokite, kad yra geresnių darbo būdų”.
E N D
KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ Metodinė diena 1 dalis Doc. dr. Arūnas Emeljanovas Sporto edukologijos fakulteto dekanas 2013
Pagalvokime... “Dirbdami taip, kaip dirbote prieš dvidešimt metų, žinokite, kad yra geresnių darbo būdų”. T. Edisonas
Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta, prisimena: • 10 % to, kąperskaito, • 20 % to, kągirdi, • 30 % to, kąmato, • 50 % to, kąmato ir girdi, • 70 % to, kąaptariasukitais, • 80 % to, ką asmeniškai išbando, • 95 % to, ko moko kitus. “Kas nelaimingai, netinkamai išmokstama, tas sėkmingai pamirštama”.
Galimybės. Projektai. • KKSD (fondas) http://www.kksd.lt/ • UPC http://www.upc.smm.lt/ • ŠMM http://www.smm.lt/ • LMT http://www.lmt.lt/lt/pradzia.html • LMNŠC http://www.lmnsc.lt/ • SAM http://www.sam.lt/ • SOCMIN http://www.socmin.lt/ • ŠMPF http://www.smpf.lt/lt/programos/comenius • SAVIVALDYBĖS, VERSLAS IR PAN.
TARPTAUTINIAI SEMINARAI ITALY, MALES (NEPORINIAI METAI; 2013) • http://www.sportforum-mals.it/en/index.html SUOMIJA, VIERUMAKI (PORINIAI METAI; 2014) • http://www.vierumaki.fi/peseminar/
INFO • ŠMM KLAUSIMAI/ATSAKYMAI • http://www.smm.lt/ • VAIZDO PASKAITŲ SISTEMA • https://vips.liedm.lt/ • PASKAITOS ANGLŲ KALBA • http://www.ted.com/ • LSU, taip pat įvairūs mokslo žurnalai... • http://www.lsu.lt/
Europos Parlamento Rezoliucija (2007) Kūno kultūra - vienintelis mokyklose dėstomas dalykas, kuris apima: • Sveikos gyvensenos ugdymą; • Fizinį ir psichinį vaikų vystymąsi; • Vertybinių nuostatų perteikimą (sąžiningumas, teisingumas, discipliniškumas, solidarumas, kolektyvinis darbas, tolerancija); • Socialinės integraciją.
LR Konstitucijos IV SKIRSNIS TAUTOS ŪKIS IR DARBAS, 53 straipsnis • Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. • Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.
Beveik pusę amžiaus, kūno kultūros programa tiek mokykloje, tiek ir visuomenėje patyrė pereinamąjį laikotarpį. Kūno kultūros programa išsivystė pabrėždama sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą visą gyvenimą bei skatindama aktyvų gyvenimo būdą, (Bocarro, Kanters, Casper & Forrester, 2008; Liang Housner, Sienos, ir Jonas, 2012) tobulėjimą. • McKenzie (2012) aptarė mokykla grįstą fizinio aktyvumo intervenciją. Jis pažymėjo, kad 1970 ir 1980 metais dėmesys klasėje buvo skiriamas širdies ligų prevencijai: žinių įgijimui, požiūriui, ir savarankiškam veiksmingumui. • 1980 ir 1990 metais dėmesys pasikeitė į elgesio intervencijos ir fiziologinių veiksnių nustatymo bei gerinimo tobulinimą, tokių kaip, kraujo spaudimas, kūno masės indeksas, cholesterolis, ir trigliceridų koncentracijos lygis. • Nuo 1990-ųjų iki dabar, dėmesys išlieka objektyviam fizinio aktyvumo ir elgsenos vertinimui , tarpininkavimui, ir visuomenės įtraukimui į holistinį kūrimą „sukurtoji aplinka.„ • Sallis et al. (2012) nustatė, kad vienas iš labiausiai teigiamų pokyčių per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo - fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo veiklos ir kokybės skatinimas.
Probleminiai klausimai Europoje (ir Lietuvoje?) • Pamokų skaičius • Materialinė bazė (įranga, inventorius, patalpos) • Mokytojų rengimas • Silpni ryšiai tarp mokyklos ir bendruomenės
1. Pamokų skaičius Europoje (per savaitę) Siekiamybė (dokumentuose): • EUPEA: kiekvieną dieną – pradinėse klasėse, 180 min – vyresnėse klasėse; • Council of Europe (2003): 180min mažiausiai + kasdienis FA už mokyklos ribų; • European Parliament Resolution (2007): 3 pamokos; • NASPE : 150min - pradinėse klasėse, 225 min – vyresnėse klasėse
1. Pamokų skaičius Europoje (per savaitę) Realijos: • pradinėse klasėse - 109 min (nuo 30 iki 240 min); • vyresnėse klasėse - 101min (nuo 45 iki 240 min).
4. Silpni ryšiai tarp mokyklos ir bendruomenės Kalbant apie bendruomeniškumą, Lietuvoje situacija apskritai nėra gera, tačiau KK “sektorius” Lietuvos mokyklose g.b./t.b. geras...
Probleminiai klausimai Europoje (ir Lietuvoje?) 5. Kūno kultūros kaip mokomojo dalyko programų kokybė ir aktualumas; 6. KK dalyko ir KK mokytojo statusas; 7. Lėšos; 8. Įtraukimas (lyties ir negalios aspektu).
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (KK), 2008;
6. KK dalyko ir KK mokytojo statusas Europoje: Mokytojo statusas: • 3 proc. - aukštesnis; • 27 proc. – žemesnis; • 70 proc. – toks pat. KK dalyko statusas: - 18 proc. toks pat; - 82 proc. žemesnis. Lietuvoje tokie tyrimai planuojami (nors Lietuvos Sporto Universiteto diplominių darbų išvadose galima rasti teiginių, kad KK dalyko ir mokytojo statusas yra pakankamai aukštas...
Probleminiai klausimai Lietuvoje (ir Europoje) • Pernelyg didelis dėmesys sportiniams įgūdžiams • Sportinių rezultatų siekimas • Vertinimas pagal “normatyvų laikymą” • Bedžiaugsmė patirtis • “Įridento kamuolio” pamokos • Pamokų lankomumas • Pamokų nevykdymas
Gyvenimo įgūdžiai ir KK • Problemų sprendimas • Bendravimas ir bendradarbiavimas • Saviraiška • Savirealizacija • Kūrybinių gebėjimų ugdymas • Mokinių poreikiai • Džiaugsmą teikiantis fizinis aktyvumas • Naujos FA veiklos • Visą gyvenimą besitęsiantis fiziškai aktyvus gyvenimo būdas
V-X klasės 15-20 skirtingų sporto šakų ar FA rūšių Himberg et al. 2003
Taigi… žaidimai, gimnastika ir atletika = 75% pradinėse mokyklose; 79% bendrojo lavinimo mokyklose. Šokiai, plaukimas ir FA lauke = 18% pradinėse mokyklose; 14% bendrojo lavinimo mokyklose. Kita = 7% pradinėse mokyklose; 8% bendrojo lavinimo mokyklose.
Diskusijai? • Tikslas; • Ridento kamuolio metodas; • Vertinimas; • Mokytojas – pavyzdys (administracijos, tėvų)??? • KK pradinėse klasėse? • Pertraukų ilgis? • KK (ir kitų dalykų) mokytojų amžius?
Kol kas tiek. Sėkmės!? Doc. dr. Arūnas Emeljanovas