Iššūkiai lietuvių kalbos mokymui

1. Iššūkiai lietuvių kalbos mokymui Jolanta Zabarskaite

2. Pranešimo tikslai • Aptarti naujus lietuvių kalbos iššūkius; • Trumpai pristatyti raštingumo ir skaitymo pasiekimų problemas; • Pateikti specialistų diskusijai raštingumo kėlimo visuomenėje plano projektą.

3. Lietuvių kalba pradėjo naują raidos laikotarpį, kurį sąlygoja keletas veiksnių Lietuvių kalba turi visas teises • Veikia Valstybinės kalbos įstatymas, kiti teisiniai dokumentai, saugojantys ir ginantys lietuvių kalbą. • Tai oficialioji ES kalba.(1)

4. Lietuvių kalba pradėjo naują raidos laikotarpį, kurį sąlygoja keletas veiksnių • Globalizacijos procesai kalbos raidoje. • Anglų kalbosįsigalėjimas daugelyje viešojo gyvenimo sričių. • IT poveikis kalbai.(2)

5. Lietuvių kalba pradėjo naują raidos laikotarpį, kurį sąlygoja keletas veiksnių Išoriniai/vidiniai veiksniai Itin sparti informacijos apytaka, kultūrų mainai • Pasikeitę emigracijos, imigracijos bei ES piliečių mobilumo procesai, kurie visada yra susiję su valstybinės ir/arba gimtosios kalbos vartojimu, mokymusi, prestižu bei kalbų kontaktų reiškiniais.(3)

6. Problemos, kurias norėčiau aptarti Neigiami reiškiniai Diskusiniai dalykai Naujosios technologijos: draugai ar priešai? . • Krintantis skaitymo lygis • Krintantis raštingumo lygis • Motyvacijos stoka

8. OECD PISA Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) (OECD, Organisation For Economic Co-operation and Development) inicijuoja ir koordinuoja Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą (PISA, Programme For International Student Assessment)

9. PISA tyrimų vykdymas Tyrimas vykdomas kas treji metai. Tyrimu vertinamas mokinių gamtamokslinis ir matematinis raštingumas, skaitymo gebėjimai Pagrindinis tyrimas: 2000 m. – skaitymo gebėjimai 2003 m. – matematinis raštingumas 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas 2009 m. – skaitymo gebėjimai 2012 m. – matematinis raštingumas analizuojami veiksniai, turintys įtakos mokinių pasiekimams Lietuva dalyvauja nuo 2006 metų

10. PISA skaitymo gebėjimų samprata • Tai gebėjimas suprasti, integruoti ir interpretuoti,reflektuoti tekstus, siekiant įgyvendinti savo tikslus, plėsti žinias ir galimybes bei veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. • Skaitymas yra kur kas daugiau negu užrašytų žodžių iškodavimas ir tiesioginis jų supratimas. Tai ir bendras teksto supratimas, jo paaiškinimas, jo turinio ir formos supratimas, remiantis skaitytojo žiniomis apie pasaulį, ir savo nuomonės apie tai, kas buvo perskaityta, argumentavimas.

11. PISA tyrimodalyviai Tyrime 2009 m. dalyvavo 74 šalys (ataskaita – 65) – 28 milj. 15-mečių

12. DalyviaiLietuvoje • 4537 mokiniai; • 4691 mokinių tėvai; • 197 mokyklų direktoriai

13. Skaitymo gebėjimų rezultatai 2009 1. Šanchajus (Kinija) – 556 2. Korėja – 539 3. Suomija – 536 13. Estija – 501 30. Latvija – 484 40. LIETUVA –468 43. Rusija – 459 65. Kirgizija – 314 2006 1. Korėja – 556 2. Suomija – 547 13. Estija – 501 28. Latvija – 479 32. LIETUVA –470 39. Rusija – 440 57. Kirgizija – 285

14. Rezultatai • Pagal bendrą surinktų taškų sumą - 468 – Lietuvos rezultatai yra vieni žemiausių Europoje: prastesni tik Serbijos, Bulgarijos ir Rumunijos pasiekimai. • Kitos už Lietuvą žemesnių pasiekimų valstybės yra posovietinio regiono arba trečiojo pasaulio šalys. • Bendroje tyrime dalyvavusių šalių eilėje Lietuva yra 39-43 iš 65.

15. Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita OECD PISA PISA 2009 rezultatų pristatymas 15

16. Lietuvos 15-mečių raštingumorezultatųišsidėstymaspagalOECD PISAtyrimopasiekimųlygmenis (%)

17. Bendrieji pasiekimai • Lietuvoje vyrauja 2 ir 3 lygio pasiekimai (30% ir 28,6% mokinių), kai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijojepanaši dalis mokinių pasiekia 4-ą lygį • Australijoje, Belgijoje, Kanadoje, Suomijoje, Japonijoje, Korėjoje, Naujojoje Zelandijoje, Sinagpūre ir Honkonge 5-ą lygį pasiekusių mokinių dalis daugiau nei 10-17, Lietuvoje – 2,8, Estijoje –5,4, Latvijoje – 2,9, Lenkijoje – 6,5% • tik 6-as lygis visur yra retenybė (daugiausia jį pasiekusiųjų – 2,9 - yra Naujojoje Zelandijoje, Lietuvoje – 0,1, Estijoje – 0,6, Latvijoje – 0,1, Lenkijoje – 0,7 %). • Lietuvoje aukščiausius – 5 ir 6 lygius – pasiekusių mokinių dalis drauge sudėjus nesudaro nei 3%.

18. Skaitymo gebėjimų PISA (2009) tyrimo duomenys pagal geriausius rezultatus • Aukščiausius (pasiekę 5 ir aukštesnį lygmenį) pasiekimus demonstruoja 2,9 %Lietuvos mokinių (2006 m. – 4,4%) • Geriausius rezultatus pasiekusių vaikinų skaičius sumažėjo 6%, Jų didžiausi pasiekimai – 439 taškai (2006 m. buvo 445) • Geriausius rezultatus pasiekusių merginų padaugėjo 1%. Jų didžiausi pasiekimai – 498 taškai (2006 m. buvo 496)

19. PIRLS rezultatai Progress in International Reading Literacy Study 

20. Grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatų kaita • Stebint paskutinį penkmetį Lietuvoje grožinių tekstų skaitymo pasiekimai smuko kur kas labiau nei informacinių. • Grožinių tekstų skaitymo rezultatų kritimas statistiškai reikšmingas.

21. Teksto suvokimo procesų rezultatų kaita • Lietuvoje kur kas labiau smuko interpretavimo, integravimo, įvertinimo – dar vadinamų aukštesniaisiais gebėjimais – rezultatai. • Rezultatų kritimas statistiškai reikšmingas.

22. Skaitymo pasiekimų lygmenis pasiekusios mokinių dalies kaita Lietuvos rezultatai per paskutinį dešimtmetį statistiškai reikšmingai smuko visuose lygmenyse

23. Lietuvių kalbos bendrojo ir kultūrinio raštingumo situacija

24. 2012 2011 2010 2009 2008 Lietuvių kalbos raštingumo būklė: abiturientų raštingumas • Valstybinio lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino (VBE) 2009-2012 m. rezultatai rodo, kad raštingumo (gramatikos, rašybos ir skyrybos) pasiekimai šiek tiek mažėjo, tačiau paskutiniuosius dvejus metus šis mažėjimas jau nebuvo statistiškai reikšmingas;

25. Lietuvių kalbos raštingumo būklė: pagrindinio ugdymo mokinių raštingumas • Pagrindinio ugdymo koncentre, ypatingai 8-oje klasėje, kaip rodo nacionalinių pasiekimų tyrimų duomenys, raštingumo situacija yra šiek tiek blogesnė.

26. Ieškom problemos sprendimų būdų • 2013 m. vasario 8 dieną ŠMM Ministro įsakymu V-83 sudaryta darbo grupė iš VLKK, Kultūros ministerijos, visų aukštųjų mokyklų, lituanistikos institutų, lituanistikos dalykininkų asociacijų, Lietuvos tėvų forumo, progimnazijų, pagrindinių mokyklų, gimnazijų asociacijų, skaitymo asociacijų deleguotų atstovų, Rašytojų sąjungos, vadovaujama viceministrės Genoveitos Krasauskienės.

27. Ieškom problemos sprendimų būdų • Darbo grupės nariai teikė savo siūlymus, po dviejų posėdžių vasario 27 d. ir kovo 14 d. diskusijų ir svarstymų parengtas priemonių planas, skirtas pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrojo ir kultūrinio raštingumo aukštesniems pasiekimams užtikrinti.

28. Alternatyvos Mes maži, todėl nieko dėl lietuvių kalbos negalime padaryti Mes maži, todėl niekas kitas už mus lietuvių kalbos neišgelbės

29. Motyvacija

31. Motyvacija • Lietuvių kalba yra vienas iš lemiamų tapatumo veiksnių šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Jos mokymo ir mokymosi procesas turi būti pagrįstas sąmoninga besimokančiojo motyvacija bei vertybinėmis nuostatomis.

32. Kaip to pasiekti? Susitarti dėl principų! Lituanistinis raštingumas yra suprantamas ne tik kaip moksleivio raštingumas tradicine, siaurąja prasme, bet kaip ir platus kultūrinis išprusimas, kuris leidžia ne tik išmokti taisyklingai rašyti ir kalbėti, bet ir būti sąmoningu, kūrybišku kalbos vartotoju įvairiose gyvenimo srityse. Diskusinisklausimas: Galgimnazijosereiktų susikoncentruoti ties kalbos filosofijos, politikos, teorijos pradmenimis, kalbotyros žiniomis?

33. Kaip to pasiekti? Susitarti dėl principų! • Labaisvarbuformuotikalbos, kaipkūrybinėsgalios, sampratą. Kartaismokykloje (o irvisuomenėje) kalba vertinama mechanistiniu, o ne kalbossistemosirraidospožiūriu, kuriame galima atskleisti lietuviųkalbosistorinį, kūrybinįirvertybinįpotencialą. • Diskusinis siūlymas: • Daugiau semantikos ir leksikologijos žinių. Moksleivis turi suprasti, kaip gimsta kalba.

34. Kaip to pasiekti? Susitarti dėl principų! • Šiuolaikinis mokymo procesas neatskiriamas nuo galimybių, kurias teikia skaitmeninės technologijos, todėl vis daug dėmesio reikėtų skirti skaitmeninėms priemonėms ir įrankiams, kurie gali padėti mokantis lietuvių kalbos, susipažįstant su jos istorija, politika, vertybiniais aspektais. • Diskusinis pastebėjimas: • Skaitmeninės technologijos turi padėti mokymuisi, o ne jam kenkti.

35. Pavyzdžiui.... Ką reikėtų žinoti Kaip Tikslas: įtikinti moksleivius, kad kalba - nacionalinės kultūros atspindys ir tautinės savivokos pagrindas.

36. Motyvacija (pavyzdžiai) • Ko reikėtų? • Mokiniai turėtų žinoti: • Kokios yra kalbos, kaip lietuviško tapatumo svarbiausio dėmens, atsiradimo istorinėmis prielaidos; • Mokėti susieti lietuvių kalbos raidą su Lietuvos istorijos sankirtomis; • Suprasti kas yra bendrinė kalba, koks jos ir tarmių santykis; • Susipažinti su lietuvių kalbos padėtimi daugiakalbėje ES aplinkoje; gauti taikomųjų žinių apie vertėjo darbo savitumą ir reikšmę; • Mokėti įvertinti lietuvių kalbos archaiškumą.

37. Motyvacija (pavyzdžiai) • Ugdymo būdai: • Jauniausiems moksleiviams (3-6): kalbos žaidimai; viktorinos; kūrybiniai projektai. • Vidutinio amžiaus (6-12): kompiuterinės technologijos, skaitymo ir teksto kūrimo užduotys, projektinis darbas, socialinės iniciatyvos, konkursai, protų mūšiai, etc. • Vyresniesiems (12-18): skaitymo ir teksto kūrimo užduotys, projektinis darbas, ekskursijos, socialinės iniciatyvos panaudojant šiuolaikinius komunikacijos tinklus (Facebook ir pan.), kūrybinės inciatyvos ir kt.

38. Pagrindiniai principai • Tradicijos ir naujovių pusiausvyra, geriausios patirties panaudojimas • Nuoseklus modernios Lietuvos sampratos įtraukimas į nuolat atsinaujinantį ugdymo procesą • Šiuolaikinės tapatybės sampratos formavimas XXI amžiaus priemonėmis

39. Ačiū už dėmesį