Download
1 / 21
E N D
Ateities mokyklą vaizduojamės kaip tam tikrą visuomenės dalelę – bendriją, kurią sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jų bendras tikslas – brandinti jauną žmogų, atverti jam tobulėjimo kelius. To pasiekti neįmanoma, jei netikime, kad kiekvienas gali ir privalo tobulėti. Meilė Lukšienė
Mokykla yra ne tik darbo vieta, tai antrieji namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai, mokiniai mokykloje turi jausti komfortą. Tam didžiulę įtaką turi mokyklos aplinka, kuriai privalu sukurti tokį mikroklimatą, kad galėtume jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės. Žmogus neatskiriamas nuo gamtos ir savo veikla daro įtaką gamtai. Kokia bus mokyklinė aplinka, tokie, tikėtina, gali būti ugdymo rezultatai. (Glinskienė R., Lipinskienė D. Giluminį požiūrį į mokymąsi skatinantys edukacinės aplinkos veiksniai. Pedagogika, 2005, nr. 78, p. 10-16.)
Emocinis klimatas Emocinis klimatas turi didžiulę įtaką ne tik mūsų santykiams su kitais žmonėmis, tačiau taip pat mūsų kūrybiškumui, darbingumui, požiūriams, motyvacijai, savęs suvokimui ir pasitikėjimui savimi.
Teigiama emocinė aplinka, kurioje žmonės jaučiasi laisvi išreikšti savo individualumą, plėtoti savo gebėjimus ir talentus bei dirbti visu pajėgumu nėra atsitiktinumas, laimės dalykas ar laimingas šansas. Teigiamos emocinės aplinkos sukūrimas – tai sąmoningas pasirinkimas. Tokia aplinka – tai visada yra mūsų pačių pasirinkimas, kurį turi lydėti: • Gebėjimas aktyviai ir empatiškai išklausyti kitus, priimti juos ir suprasti. • Gebėjimas tinkamai išreikšti ir atskleisti save, kas leidžia kitiems pažinti mus ir suprasti mus, ypatingai tų žmonių, kurie yra reikšmingi mūsų gyvenime. • Konfliktų sprendimo be pralaimėjimo įgūdžiai, kurie įgalina žmones dirbti kartu ir sėkmingai spręsti problemas, nesutarimus ir problemas, kurios neišvengiamai kyla bendro darbo eigoje.
Mokyklos mikroklimatas Mokyklos mikroklimatas ir moksleivių bei mokytojų tarpusavio santykiai atskleidžia mokyklos gyvenimo problemas, visos mokyklos bendruomenės santykius ir psichologinę atmosferą. Visas mokyklos „gyvenimas“ turi tiesioginės įtakos tiek vaiko asmenybei, jo ateities formavimuisi, socialinei ir psichologinei raidai, tiek mokytojų emociniam stabilumui, fizinei sveikatai ir ugdymo proceso kokybei.
Mikroklimatas yra labai svarbi sėkmingos veiklos sąlyga. Gerinant kolektyvo mikroklimatą, kartu gerėja ir jos narių veikla bei rezultatyvumas, žmonės jaučiasi labiau vertingi, naudingi bei galintys prasmingai veikti. Mokyklosmikroklimatas yra visosmokyklos gyvenimo pagrindas, kurį sudaro mokyklos narių santykiųįvairovė, mokytojoetosas, santykiai su visuomene (mikroaplinkos ir makroaplinkos tarpusavio sąveika),pats mokyklos darbo organizavimas, tinkamai sukurta mokyklos erdvė, auklėjimo irmokymo būdai bei metodai.
Teigiamo mikroklimato svarba Dažnai teigiama, kad siekiant sudaryti teigiamą mikroklimatą mokykloje esminė sąlyga yra savo ugdytinių pažinimas. Mokinių, o pagaliau ir mūsų visų gera savijauta visų pirma priklauso nuo mikroklimato šeimoje ir aplinkoje, kurioje praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Teigiamo mikroklimato kūrimas yra labai svarbus mokinio sveikatai. Jį sudaro: emociškai sveika klasė, palankus mikroklimatas - tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, ir ugdytinių tėvų. Labai svarbu, kad mokinys jaustųsi svarbus, saugus, mylimas. Išmokyti moksleivį bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais ir bendraamžiais, taikiai spręsti konfliktus – vienas iš sudėtingiausių užduočių visai mokyklos dirbančiai komandai.
Teigiamo mikroklimato pagrindas Sisteminga pedagogo veikla padeda mokiniams suprasti vienas kitą, tapti jautresniems, draugiškesniems, paskatina padėti bendraamžiui. Suaugusiojo pavyzdys turi būti tinkamas, grindžiamas pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu ir šalia esančiu mokiniu. Moralizavimas, kritika, grasinimas, gėdijimas gali paskatinti mokinį užsisklęsti, išsiugdyti nepasitikėjimo aplinkiniais jausmą, nesugebėjimą priimti sprendimus, išsakyti savo nuomonę. Kuriant teigiamą mikroklimatą, mokykloje turi vyrauti supratingumas, demokratiškas požiūris į mokinį, pagarba jam, gebėjimas išklausyti moksleivį: būtina švęsti šeimos, klasės, mokyklos šventes, kurti tradicijas, visiems laikytis vienodų taisyklių.
Teigiamo mikroklimato veiksniai Teigiamos mokyklos aplinkos sukūrimui, stabilumo ir saugumo ugdytinių užtikrinimui labai svarbu: kaip jį vertina bendraklasiai, arklasė sudaro bendriją „mes“ ir ar jis yra tos bendrijos dalis, koks jo požiūris į klasę irklasės draugus. Nė vienas mokinys nenori savo klasėje jaustissvetimas ir nereikalingas. Nuo to priklausys jo nuotaika, elgesys. Jeigu mokinys klasėjejausis saugus, tuomet bandys aktyviai išreikšti save. Priešingu atveju, galimaspasyvumas, nežinojimas, ką joje (klasėje, mokykloje) veikti.
Mokyklos klimato sudedamosios dalys: psichologinis klimatas, etinis klimatas, darboklimatas, socialinis - psichologinis klimatas
Psichologinis klimatas Psichologiniu klimatu, arba psichologine atmosfera, mokyklose vadinama bendra mokyklos emocinė būsena, priklausanti nuo darbo sąlygų, vadovavimo ir tarpasmeninių santykių. Terminas atėjęs iš meteorologijos. Panašiai kaip augalai vienokiame klimate gali sunykti, o kitame – sužydėti, taip ir mokiniai, mokytojai: esant palankiam klimatui gali jausti pasitenkinimą, dirbti entuziastingai ir tobulėti, o esant nepalankiam – dirbti per prievartą, būti dirglios nuotaikos,stresinės būsenos, palaipsniui degraduoti.
Etinis klimatas Etinis klimatas, kuris apibrėžiamas kaip bendras teisingo elgesio supratimas, nuostatos, kaip šie klausimai turi būti tvarkomi.
Mokyklos darbo klimatas Mokyklos darbo klimatasyra susiformavusi darbuotojų profesinės veiklos tarpusavio sąveika. Mokyklos darbo klimatą nusako keletas nusistovėjusių praktikų: Pasitikėjimo ir pagarbos atmosfera. Atsakomybė. Draugiškumas. Orientacija į taisykles. Darbo įtampa. Iniciatyvumas darbe.
Socialinis psichologinis klimatas Socialinis psichologinis klimatas – tai sąlygiškai pastovi ir tipiška emocinė būklė, palaipsniui susiformuojanti mokyklos nariams dirbant ir bendraujant. Mokyklos klimatuiįtakosturi daug veiksnių. Vienas iš pagrindinių, kompleksiškai veikiančių mokyklos klimato vystymąsi, yra mokyklos kultūra.
Mokyklos kultūra Mokyklos kultūra – tai vertybių sistema, suprantama ir priimtina visiems mokyklos nariams, leidžianti mokyklai kryptingai veikti bei palaikoma mokyklos istorijos, tradicijų, ceremonijų ir t.t., taip pat padedanti išsiskirti iš kitų mokyklų.
Mokyklos klimato pagrindas – žmonių jausmai, emocijos, o kultūra – tai vertybės, interesai ir t.t. Mokyklos kultūra lemia jos klimatą. Ir viena, ir kita veikia mokyklos narių elgesį, nors iš esmės tai sukuria mokyklos nariai. Šiuo požiūriu mokyklos kultūra ir klimatas yra priklausomi kintamieji dalykai.
Gero mokyklos klimato požymiai: Pasiekimų motyvacija. Kuo labiau mokykla skatina asmeninius siekius ir sudaro galimybę progresuoti, tuo geresnė mokytojų, mokinių psichologinė savijauta ir tarpasmeniniai santykiai mokykloje. 2. Tarpasmeninių santykių kokybė tarp vadovų ir pavaldinių bei bendradarbių 3. Mokytojų savarankiškumas: kiek, kokiu mastu mokytojai gali pasirinkti operatyvius sprendimus - spręsti ir veikti savarankiškai. 4. Mokyklos struktūra: ji lemia darbuotojų veiklos metodus bei procedūras ir užtikrina jų kontrolę.
Psichologinio klimato gerinimas - aktuali šiandienos temamokyklose. Tarpmokymosi įstaigos, psichologinio klimato ir darbo efektyvumo yra glaudi sąsaja: palankus klimatas sudaro geresnes sąlygas kokybiškam ugdymui bei ugdymuisi. Šiltas mokyklos psichologinis klimatas daro didelę įtaką tiek mokinių rezultatams, tiek pedagogų efektyviam darbui ir bendradarbiavimui, veikia besimokančiųjų jausmus ir skatina dalyvauti bendroje veikloje. Palankus klimatas yra viena iš svarbiausių jauno žmogaus sėkmingo ugdymo sąlygų.
Psichologinio klimato gerinimo būdai Skatinti pedagogus mokytis, tenkinti saviraiškos, savirealizacijos poreikį. Organizuoti individualius pokalbius su pagalbinio personalo darbuotojais bei pedagogais, pageidaujančiais pakartotinio pokalbio. Tenkinti išsakytus pedagogų poreikius, kaip antai: suderinti darbo ir mokymosi grafikus, sudaryti sąlygas lankyti kursus, seminarus, dalyvauti išvykose ir pan.
Stengtis įgyvendinti kiekvieno pedagogoišsakytą racionalų pasiūlymą įstaigos veiklai gerinti pasižymint kiekvieno indėlį. Sudaryti galimybes visiems pedagogams vertinti vienas kito darbą, pvz., rengiant dokumentus atestacijai ar siekiant patvirtinti įgytą kvalifikacinę kategoriją, taip pat palaikyti vienas kitą siekiant skatinti atvirumą plėtojant darbinius tarpusavio santykius, sudarant visiems lygias galimybes bei užtikrinant informacijos viešumą. Sudarant veiklos stebėjimo planus ir remiantis lygių galimybių principu, numatyti skirtingais metodais dirbančių pedagogų veiklos vertinimą pabrėžiant stipriąsias puses. Per visų grupių tėvų susibūrimus teigiamai vertinti visų pedagogų darbą, viešai padėkoti ir pan.
