Parengė: dr. Alina Petrauskienė lekt. Justinas Sadauskas

1. ĮVADAS Į STUDIJASKursas baigiamas egzaminuSavarankiškos užduotys ir klausimai nurodomi padalomojoje medžiagoje1.SOCIALINIO DARBO RAIDA.2. SOCIALIO DARBO KOMPETENCIJOS STRUKTŪRA. Parengė: dr. Alina Petrauskienė lekt. Justinas Sadauskas

2. Socialinio darbo ištakos – humanistiniai ir demokratiniai idealai, jo vertybės grindžiamos pagarba žmogaus lygybei, kiekvieno asmens vertingumu ir kiekvieno asmens orumu. • Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo užtikrinimas yra socialinių darbuotojų motyvacijos pagrindas bei veiklos stimulas. • Solidarizuodamasi su silpnaisiais socialiniais sluoksniais, ši profesija siekia pagelbėti skurstantiems, išlaisvinti pažeidžiamus ir nuskriaus tus žmones, kad aktyvintų jų, kaip visuomenės narių, funkcionavimą.

3. SOCIALINIO DARBO IŠTAKOS • ŽMOGAUS PRIGIMTIS: rūpintis kitais - būdinga žmonėms, žmogaus prigimčiai būdingas sociališkumas (lot.k. socialis – draugiškas); • PRAKTINĖ ŽMONIŲ VEIKLA - pavienių asmenų filantropinė (filantropija gr.k. – žmonių meilė) ir labdaringa veikla; • SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS INSTITUCIONALIZACIJA (20 a.) – profesionalus socialinis darbas

4. Humanistinių vertybių, pagalbos ir socialinio darbofilosofinės ir religinės ištakos. A. Bagdonas, 2001 Klasikinė filosofijas, Liberalizmas, Socialdemokratiniai judėjimai Katalikų socialinis mokymas Protestantų etika HUMANISTINĖS VERTYBĖS (solidarumas, teisingumas, laisvė) Žmogaus teisės Lygios galimybės PAGALBA IR DEMOKRATIJA: Valstybės, nevyriausybinė ir privati, neprofesionali ir profesionali Pagalba – SOCIALINIS DARBAS

5. Socialinė veikla ir šiuolaikinė visuomenė: • Šiuolaikinių valstybių oficialiuose dokumentuose stiprėja socialinė kryptis, žmogus tampa aukščiausia visuomenės vertybe, ir pagal tai bandoma formuoti politiką. • Socialinė veikla yra iš prigimties etiška ir savo esme yra aukšto humanizmo ir visuomenės dorovės išraiška.

6. UŽSIENIO ŠALIŲ SOCIALINĖS PARAMOS MODELIAI • FILANTROPIŠKOS PARAMOS MODELIS (Antikos laikai, kai parama ir pagalba teikiama piliečiams – pilietinė Graikijos miestų tradicija: grūdų ir vyno dalinimas. Romos imperijoje – valdžios piniginių išmokų dalinimas); • VISUOMENINĖS LABDAROS MODELIS (Siejamas su bažnyčios veikla, savivaldos plėtra, valstybės paramos reglamentavimu. Bažnyčia veikė per vienuolijas, kurie atliko labdaros įstaigų vaidmenį )

7. UŽSIENIO ŠALIŲ SOCIALINĖS PARAMOS MODELIAI • SOCIALINIO APRŪPINIMO MODELIS (Bažnytinė labdaros sistema silpnėja, formuojasi valstybės prevencinė veikla, siekiant lokalizuoti profesionalų skurdą. Kuriami įstatymai, remiamasi policija, plėtojamas švietimas, kuriamos mokyklos labdaros savanoriams apmokyti. Valstybės kuria draudimo sistemą) • SOCIALINIŲ TARNYBŲ MODELIS (Socialinę paramą teikia agentūros, mokyklos, bažnyčia, įtraukiamos valstybinės, visuomeninės ir labdaros organizacijos);

8. ISTORINĖ DALIS. Socialinio darbo raidos Lietuvoje etapai iki 1794 LDKir unija su LENKIJA: • 1792 m. Lietuvos teritorijoje veikė 194 prieglaudos (špitolės, elgetynai); • Prieglaudų atsiradimą skatino krikščionybės įsigalėjimas; • Socialines problemas Lietuvos ir Lenkijos jungtinėje valstybėje imta svarstyti tik 18 a. antroje pusėje – ŠPITOLIŲ KOMISIJŲ ĮSTEIGIMAS – šiuolaikiškos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos analogas.

9. Socialinio darbo Lietuvoje etapai 1794 – 1918 m:carinės okupacijos laikotarpis; 1900 m.Vilniuje veikė 26 labdarybės įstaigos • Kūrėsi pirmosios mokyklos neįgaliesiems; • Bažnytinė filantropinė veikla; • Įkurta Viešosios globos valdyba (dirbo iki 1914 m.) – šimtmečiu vėliau nei Vakarų Europoje; • Steigėsi labdarybės draugijos miestuose ir provincijose

10. Socialinio darbo Lietuvoje etapai 1918 – 1940 m. tarpukario Lietuva • Steigėsi nevyriausybinės organizacijos; • Įkurta Darbo ir socialinės apsaugos ministerija (1919): reglamentuojama socialinė pašalpa, socialinė apsauga ir socialinis draudimas • Steigiamos vaikams ir motinoms globoti nevyriausybinės organizacijos

11. Socialinio darbo Lietuvoje etapai 1940 – 1990 m.: tarybinis socialinio aprūpinimo modelis • Socialinę paramą teikė profsąjungos, medicinos, globos ir ugdymo įstaigos, vykdomieji komitetai, partiniai komitetai; • Lietuvoje aklųjų draugija buvo pirmoji, pradėjusi vartoti tokias profesines kategorijas kaip psichologas konsultantas ar reabilitologas

12. Socialinio darbo Lietuvoje etapai 1990 – 1992 m. socialinio darbo sąvokos formalus priėmimas • atvyksta pirmieji socialiniai darbuotojai iš Vakarų; • Parengiamos pirmos socialinio darbo studijų programos VU, VDU, Utenos aukštesnioji medicinos mokykla; • Socialinio darbo sąvoką pradeda vartoti socialinės apsaugos įstaigos, globos institucijos;

13. Socialinio darbo Lietuvoje etapai Socialinių darbuotojų rengimas – profesionalus socialinis darbas • 1992 m. Lietuvoje nebuvo nė vieno asmens, galėjusio prisistatyti kaip socialinio darbo specialistas; • 2000 m. – 825 socialinio darbo (ir socialinės pedagogikos) diplomuoti specialistai • Dabar išgyvename socialinių darbuotojų rengimo bumą. Socialiniai darbuotojai rengiami profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose.

14. II DALIS. Profesionalus socialinis darbas - pažinimo etapai - pažinimo srities institucionalizacija • Tapsmo pradžioje formuojasi pagrindinės sąvokos, teoriniai konstruktai ir dalykinė kalba, pažinimo sritis remiasi praktika; • 1900 – 1920 m. socialinis darbas taikė į DARBĄ SU INDIVIDU (darbas su atveju) METODĄ • Antroje fazėje – mokyklų (diagnostinės ir funkcionalistinės) susiformavimas – problemų sprendimo paradigmų atsiradimas. Paradigma – gr.k. paradeigma – pavyzdys – mokslo filosofinių ir teorinių pagrindų visuma; Diskutuojamos socialinio darbo teorinės žinios; • 1920 – 1930 m. paramos ir pagalbos individui procesai analizuojami elgsenos simptomais - biheviorizmas. Socialiniame darbe dominuoja gydymas, pradeda plisti “intervencijos” (poveikio) sąvoka.

15. Profesionalus socialinis darbas - pažinimo etapai • Trečiajai fazei būdingas eklektiškumas, socialinio darbo multidiscipliniškumas, žinių gausa ir mėginimas atskirų mokslo sričių teorijas ir skirtingus požiūrius sujungti į vientisą teoriją; • 1930 – 1950 m. išsirutuliuoja polemika tarp DIAGNOSTINĖS ir FUNKCIONALISTINĖS, mokyklų • Diagnostikos mokyklos koncepcijos centre – ne klientas, o socialinis darbuotojas ir tam tikros procedūros: instrukcijos, gydymo planas • Funkcionalistinė mokykla remiasi raidos psichologija ir egzistencine filosofija. Ankstesni įvykiai nevaidina didelio vaidmens, socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nustatantis ryšius, vystantis kliento potenciją;

16. 1950 -1970 m. mėginama sujungti socialinio darbo teorijas, siekiama teoriškai labiau pagrįsti individualų socialinį darbą su klientu, plėtojamos darbo su grupe ir makroaplinkoje teorijos. • 1970-1990 m. Siekiama unifikuoti, sujungti socialinio darbo teorijas. Pradeda dominuoti sistemų teorijos reminai ir sąvokos.

17. Socialinio darbo apibrėžimai • “...įvairių rūšių bendra veikla (socialinio darbuotojo ir kliento), kurios paskirtis – gerinti kliento ir visuomenės situaciją (M. Richmond, 1915) • “Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Veikla turi tris funkcijas: susilpnėjusių gebėjimų atkūrimas, rūpinimasis resursais ir disfunkcijos įveika (W. Boehm, 1958)” • “Socialinis darbas – tai paramos teikimas asmenims, grupėms ir bendruomenėms siekiant atkurti arba sustiprinti jų socialinio funkcionavimo gebėjimus (1970 m. JAV nacionalinė socialinių darbuotojų taryba)

18. Socialinio darbo paskirtis – būti jungiamąja grandimi procese, kai asmenys ir visuomenė, iškilus abipusei būtinybei, tiesia vieni kitiems rankas siekdamas išlikti ( De Švarcas)

19. Socialinio darbo tarptautinis apibrėžimas • “Socialinių darbuotojų profesinė veikla daro įtaką pokyčiams visuomenėje, žmonių tarpusavio santykių sprendimui; padeda stiprinti funkcinio egzistavimo visuomenėje ir žmonių išlaisvinimo gebėjimus, siekiant jų gerovės augimo. Remdamasis žmogaus elgesio ir visuomenės sistemų teorijomis, socialinis darbas padeda žmonių sąveikai su jų aplinka. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra socialinio darbo pagrindas.” (Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija, 2001, Kopenhaga)

20. Socialinio darbo sritys • Socialinis darbas su vaikais ir šeimomis; • Socialinis darbas gerontologijoje; • Socialinis darbas sveikatos priežiūros institucijose (slaugos, psichiatrijos institucijos); • Socialinis darbas teisėsaugos įstaigose; • Socialinis darbas laisvalaikio organizavimo srityje; • Administracinis socialinis darbas • Institucinis ir bendruomeninis socialinis darbas

21. Profesionalus socialinis darbas - pažinimo etapai • 1950 – 1970 m. siekiama teoriškai pagrįsti individualų socialinį darbą su klientu, plėtojamas darbas su grupe ir mikroaplinkoje teorijos; • 1970 – 1990 m. egzistuoja metodologinis pliuralizmas sprendžiant kliento problemas • Pastaruosius dešimtmečius socialiniame darbe absoliučia vertybe tampa klientas ir jo poreikiai: • Socialinis darbuotojas ir klientas aptaria problemą ir parenka jo (kliento) tolesnio egzistavimo bendruomenėje taktiką ir strategiją; • Strategija nukreipiama į: • savipagalbos grupių organizavimą; • problemos lengvinimo vaidmens prisiėmimą; • kliento gynybą; • antidiskriminacinės politikos tam tikrų gyventojų grupių atžvilgiu plėtojimą

22. Profesionalus socialinis darbas • Šiuolaikinis socialinis darbas tampa socialiniu taikomuoju mokslu, kurio uždaviniai, turinys ir perspektyvos formuojasi socialinio darbo praktikos pagrindu, sąryšyje su valstybine socialine apsauga, jos infrastruktūros raida • Socialinio darbo praktika – objektyvi tikrovė, paramos ir pagalbos klientui realizavimo procesas, integruojamas į kliento gyvenimo modelį, socialinius institutus ir visuomeninius santykius; • Socialinio darbo teorijoje praktika suprantama kaip socialinis gydymas – asmens funkcionavimo atkūrimas.

23. Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui • Socialinio darbo ištakos ir paramos modelių raida. • Socialinio darbo Lietuvoje istorinė raida. • Profesionalus socialinis darbas - pažinimo fazės bei etapai. • Socialinio darbo misija ir samprata (apibrėžimas). Trumpas asmeninis komentaras ar interpretacija pasirinkto apibrėžimo charakteristikoms išryškinti. • Socialinio darbo sritys ir trumpa tų sričių charakteristika. Savarankiškai aplankytos institucijos, teikiančios socialinę paramą klientams, ir socialinio darbuotojo veiklos trumpas pristatymas. LITERATŪRA • Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. • Johnson, L. Socialinio darbo praktika. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001. • Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Mokslinių straipsnių rinkinys Nr. 1, 2001. Vilnius: Vilniaus universitetas. • Petrauskienė, A. Socialinis darbas psichikos sveikatos priežiūroje: psichosocialinė reabilitacija. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika, Nr. 3 (1): 13-18, 2007. (www.klk.lt) • Leliūgienė, I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija, 2003. • Leliūgienė, I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.

24. 2. SOCIALINIS DARBAS – KŪRYBIŠKŲ ŽINIŲ, VERTYBIŲ IR ĮGŪDŽIŲ DERINIMAS • TAI SUSIJĘ SU SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS KLAUSIMU KAIP? arba KOMPETENCIJA • ŽINIOSyra socialinio darbo praktikos pažinimo arba mąstymo sudedamoji; • Socialinis darbas kreipia dėmesį į žinias, kurios yra moksliškai pagrįstos, o ne grindžiamos nepatvirtintais įsitikinimais, idėjomis; • Socialinių mokslų esmė susijusi su sudėtingu reiškiniu – žmogaus egzistavimu jo socialinėje aplinkoje - tai sudėtingas reiškinys, suteikiantis žinioms nepastovumo požymių, nuolatinę kaitą. • Diskusija – O kaip su realinių mokslų žiniomis?

25. ŽINIOSYRA LAIKOMOSMOKSLINĖMIS KAI turi šiuos bruožus : • ABSTRAKTUMAS – nepriklausomumas nuo erdvės ir laiko; • INTERSUBJEKTYVUMAS: • aiškumas – detalus apibūdinimas, vartojant terminus, su kuriais sutinka mokslinė bendruomenė; • loginis griežtumas - loginė sistema; • EMPIRINIS TINKAMUMAS – visuomet turi būti galimybė kitiems mokslininkams įvertinti teorijos ir empirinio tyrimo rezultatų atitikimą

26. SOCIALINIO DARBO ŽINIOS • Yra bendros žinios, dauguma pasiskolintos iš socialinių mokslų, ypač psichologijos ir sociologijos, politinių mokslų, ekonomikos, istorijos, gamtos mokslų – fiziologijos; • Socialinio darbo žinios – tai kas žinoma apie žmones ir jų socialines sistemas, apibūdina žmones situacijose, paaiškina jų funkcionavimą ir kt; • Žinios, kurios naudojamos socialinių darbuotojų, buvo jų ir plėtojamos ir nepatikrinant jų moksliškai; • Socialinio darbo žinios yra eklektinės, susipynusios su kitomis disciplinomis, išmėginančios tai kas geriausia klientui, kompleksinės ir dažnai subjektyvios

27. SOCIALINIAM DARBUOTOJUI REIKIA: • Plačių mokslo apie žmogų pagrindų • Suprasti žmones, jų sąveiką ir tą socialinę situaciją, kurioje jie funkcionuoja; • Būti susipažinusiu su praktikos teorija, kuri susijusi pagalbos esme, pagalbos procesu, su daugelio intervencijos strategijų, tinkamų įvairioms situacijoms ir sistemoms; • Specializuotų žinių, kurios reikalingos dirbant su ypatingomis klientų grupėmis ir išskirtinėmis situacijomis; • Gebėjimo mąstyti, pasitelkti vaizduotę ir kūrybiškumą naudojant žinias, gautas iš įvairių šaltinių;

28. Socialinio darbo vertybės • Vertybės - tai tam tikri idealai, tikslai ar įsitikinimai, kad kažkuris vienas iš būdų, pasirinkimų yra asmeniškai socialiai priimtinesnis negu bet kuris kitas. Vadovaudamasis vertybėmis, žmogus sprendžia, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje. Todėl vertybes galime traktuoti ir kaip asmens veiklos motyvą. • Vertybių negalima įrodyti – jos yra tai, kas pageidautina, jos apima suvokimą apie pageidaujamą žmogaus elgesį ir pagalbos būdus; • Vertybė yra elgesio gairės, asmeninės patirties išdava, kinta įgyjant patirties;

29. Vertybės socialiniame darbe: • reiškia aukščiausio profesinio įsipareigojimo siekimą; • reiškia esminio ir ko gero niekuomet visiškai nepasiekiamo tikslo siekimą; • yra siekiamybė, idealas, kuris nurodo socialinio darbuotojo veiklos kryptį, bet nenusako, kaip konkrečiai socialinis darbuotojas turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. • socialinio darbo vertybės yra įkūnijamos profesiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose etikos kodeksuose;

30. SOCIALINIO DARBUOTOJO MORALINIAI PRINCIPAI • Humanizmas ir besąlygiška pagarba žmogui; • Tvirtas profesinės pareigos jausmas; • Tvirtas gėrio ir teisingumo jausmas; • Sąžiningumas ir mandagumas, tolerancija; • Garbingumas ir padorumas; MORALĖS ANTIPODAI: • BIUROKRATIZMAS IR VILKINIMAS • NEJAUTRUMAS IR ABEJINGUMAS; • NETEISINGUMAS; • SKIRTUMAS TARP ŽODŽIŲ IR DARBŲ; • AROGANCIJA; • KYŠININKAVIMAS IR KORUPCIJA

31. SOCIALINIO DARBUOTOJO IŠORINĖ KULTŪRA • DARBUOTOJO IŠORĖ; • PSICHOLOGINĖ PASITIKĖJIMO KLIENTU ATMOSFERA; • PATALPŲ VAIZDAS; • PATOGUMAS LANKYTOJAMS SOCIALINIO DARBUOTOJO VIDINĖ MORALINĖ KULTŪRA • ETINIO MĄSTYMO KULTŪRA – analizė, kritika, veiksmų programa; • JAUSMŲ KULTŪRA – tarpusavio supratimas, jautrumas, sutelktumas; • ELGESIO IR BENDRAVIMO KULTŪRA – socialiniai įgūdžiai

32. SOCIALINIO DARBUOTOJO ĮGŪDŽIAI: • ĮGŪDIS – praktikos komponentas, sujungia žinias ir vertybes ir paverčia jas veiksmais, atsaku į rūpestį ar poreikį; • Socialinio darbo įgūdžiui reikia pasirinkti tinkamą techniką tam tikrai situacijai ir sugebėti veiksmingai tą techniką panaudoti; • Įgūdžių sritys: • INFORMACIJOS KAUPIMO IR VERTINIMO; • PROFESIONALUMO DIDĖJIMO IR PANAUDOJIMO; • PRAKTINĖS VEIKLOS SU INDIVIDAIS, GRUPĖMIS IR BENDRUOMENE; • VERTINIMŲ SVARBUS ĮGŪDIS DIRBTI SU NETURTINGAIS IR PRISLĖGTAIS ŽMONĖMIS

33. Pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi profesionalui: • DALYKINIAI – PROFESINIAI - KLINIKINIAI – metodologija ir metodai; • SOCIALINIAI – bendravimo, sąveikos su kitais, sugyvenimas kolektyve, darbas komandoje, informacinių technologijų, užsienio kalbų naudojimas ir kt. • ORGANIZACINIAI – gebėjimai organizuoti ir planuoti savo veiklą, karjerą ir kt.

34. Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui • Apibūdinkite socialinio darbuotojo kompetencijos elementus? • Kokių žinių reikia socialiniams darbuotojams? • Kokios socialinio darbo žinios laikomos mokslinėmis? • Kokios yra socialinio darbo vertybės? Kodėl jų paisymas svarbus socialinio darbuotojo praktikoje? • Kokie yra socialinio darbuotojo moraliniai principai ir antipodai? Trumpa jų interpretacija iš Jūsų asmeninės pozicijos. • Socialinio darbuotojo vidinės ir išorinės kultūros charakteristikos. • Socialinio darbuotojo įgūdžiai. Kūrybiškas žinių, vertybių ir įgūdžių derinimas. • Lietuvos socialinių darbuotojų etikos normų pagrindai – etikos kodekso paskirtis. LITERATŪRA • Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. • Johnson, L. Socialinio darbo praktika. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001. • Leliūgienė, I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.