Lietuvių gestų kalbos kontaktai su lietuvių kalba: lūpų judesiai

1. Lietuvių gestų kalbos kontaktai su lietuvių kalba: lūpų judesiai Mantrimas Danielius Vilniaus kolegija/Vilniaus universitetas

2. Kas yra lietuvių gestų kalba • Tai ne lietuvių kalba, rodoma gestais • Tai savarankiška, natūrali ir visavertė kalba, kurčiųjų bendruomenės kaip kalbinės mažumos pagrindas • Tai ne tarptautinė kalba, ji vartojama tik Lietuvoje • Bet skirtingų šalių gestų kalbos turi daug panašumų – vienas kalbos tipas • Europos GK susijusios ir istoriškai

3. Gestų kalbų statusas kalbotyroje • Iki 1960 m. gestų kalbų niekas nelaikė tikromis kalbomis, tik gestikuliacija arba žodinės kalbos forma (pvz., Sapir 1921, Bloomfield 1933). • Hockett 1960 išvardijo 13 požymių, kuriais žmonių kalbos skiriasi nuo kitų gyvūnų bendravimo sistemų. Pirmasis požymis – akivaizdžiausias – balso-klausos kanalas. • 1960 m. W. Stokoe straipsnis “Gestų kalbos struktūra” • Dabar pripažįstama, kad žmonių kalba gali turėti dvi formas (modalities) – garsinę arba vaizdinę.

4. Skirtumai tarp GK ir ŽK • Vaizdas garsas • Ikoniškumas arbitralumas • Simultaniškumas linijiškumas: • fonologija • gramatika (vienskiemeniai daugiamorfemiai) • ir netgi kodų plakimas (code-blending) Signing, more obviously than speaking, appears like the orchestration of various instruments which play their tunes and from which, through synergy, a silent language symphony emerges.(Hohenberger 2008)

5. Kas yra kurtieji? • Medicininis (pataloginis) požiūris: • Klausos sutrikimas nuo 91 db (deaf – kurčias) • reikia taisyti! • jie negali ... • Kultūrinis požiūris: • kalbinė-kultūrinė mažuma (Deaf – kurtieji) • mes galim!!! (negirdim? – nu ir kas)

6. Žmonių su klausos negalia klasifikacija (pagal klausos sutrikimo lygį) • Kurti: daugiau nei 91 db • Neprigirdintys: • labai žymus neprigirdėjimas (71-90dB); • vidutinis (41—55dB); žymus (56-70dB); • nežymus neprigirdėjimas(26-40 dB); (pagal klausos netekimo amžių) • Ikikalbinis kurtumas (pre-lingual deafness) • Pokalbinis kurtumas (post-lingual deafness)

7. LGK ir LK kontaktų rezultatai LGK su LK įtaka (Contact signing) (pidgin) Gestų kalba pagal lietuvių kalbą LGK Kalkinė kalba Gestų kalba Lietuvių kalba Kurtieji Neprigir- dintieji Apkurtusieji Girdintieji Vartotojų grupės (sąlyginis pasiskirstymas)

8. Bendrinės LGK problema • Kas yra LGK? • Norminimas: poreikis = priemonės (mokymas, internetas, vertėjai)

9. LK įtaka LGK: 1. Lūpų judesiai (burnos judesiai?) LGK vartojami dvejopi leksiniai lūpų judesiai: • Žodiniai lūpų judesiai (mouthings) – lietuviško žodžio pradžios artikuliacija. • Gestiniai lūpų judesiai (mouth gestures) – nesusiję su lietuvių kalba. Gali būti: • echofonologija (Woll 2001) – rankos judesio atkartojimas • vaidinamieji LJ (enactions). • Rusiški lūpų judesiai – unikalus atvejis. Istoriškai - ŽLJ, sinchroniškai – GLJ.

10. Lūpų judesių statusas • Diskusija dėl ŽLJ – skoliniai (gesto dalis) ar kodų plakimas • Argumentai, kad ŽLJ yra gesto dalis: • Adaptacija (vienskiemenis, kaip gestas). • Vaikai ir imigrantai išmoksta lūpų judesį, nors nemoka žodžio. • Rusiški lūpų judesiai – kurtieji vartoja nežinodami.

11. Kiti lūpų judesiai • Prieveiksminiai • Intonaciniai • Neutralus – ar nulinis lūpų judesys, ar jo nėra?

12. Distribucija (2008)

13. Distribucija Pagal kalbos dalis (BSL, Sutton-Spence & Day 2001) Pagal registrus (BSL, Sutton-Spence & Day 2001)

14. Tyrimas • Lūpų judesiai LGK (norminiame(?) variante): • distribucija; • apimtis (ŽLJ); • išsiplėtimas? (spreading) • žodynas • Kiek variavimas priklauso nuo registro? • Kokie lūpų judesiai atsparūs (prieveiksminiams/intonaciniams LJ, neutraliems LJ, žodiniams LJ). • LJ sąsajos su žodžių tvarka

15. Klausimai • Kiek įtakos tyrimams turi informantų patirtis (pripratimas prie filmavimo) • Kiek įtakos turi išgavimo metodai: • atitolę nuo įprasto kalbos vartojimo (komunikacinių intencijų), pvz., pasakojimas pagal paveikslėlius, animacinio filmuko atpasakojimas; • susiję su rašytiniu tekstu (gestai pagal žodžius, teksto atpasakojimas). • The amount of mouthing used in natural conversation seems to be strongly influenced by the degree of familiarity between the participants in the discourse. (Nadolske & Rosenstock 2007)

16. Tiriamieji • 7 kalbėtojai, kuriems gestų kalba gimtoji: • 6 iš kurčiųjų šeimų, 1- iš girdinčiųjų šeimos • 5 turi aukštąjį išsilavinimą, 1 – vidurinį, 1 – šiuo metu studijuoja • Amžius: nuo 25 iki 35 metų • 5 vilniečiai, 2 kauniečiai (vienas iš jų 5 metus gyvena Vilniuje, kitas mokėsi Vilniuje 11-12 klasėje) • Visi gerai moka lietuvių kalbą – tiek rašytinę, tiek sakytinę (4 gerai kalba ir skaito nuo lūpų, 3 prasčiau ). • Visi aktyvūs kurčiųjų bendruomenės nariai, gerai žinomi, dirba darbą, susijusį su gestų kalba (2 dėstytojai VIKO, 1 gestų kalbos vertėjų centre, ir t. t.) • Visi atstovauja potencialų bendrinį LGK variantą ir dalyvauja jį įtvirtinant.

17. Medžiaga Iš mokomosios medžiagos: 1. Pasakojimas pagal lietuvišką originalą (laisvas vertimas/atpasakojimas) 2. Pasakojimas iš savo patirties 3. Terminų aiškinimas (pagal lietuvišką originalą, vertimas/interpretavimas) Iš leksinės duomenų bazės: 4. Sakiniai - iliustraciniai pavyzdžiai (pačių sugalvoti arba paimti iš gyvos kalbos) Filmuota specialiai šiam tyrimui: 5. Pokalbiai poromis apie kurčiųjų aktualijas 6. Teksto atpasakojimas pagal paveikslėlius 7. Ezopo pasakėčių atpasakojimas (?) Viešasis diskursas: 7. Pranešimai arba internete esantys tekstai

18. Medžiaga • Kiekvieno teksto - po 300 gestų (iš pradžios?) • Iš viso apie 15 000 gestų tekstynas Problemos • Pasikartojantys gestai: • Susiję su teksto tematika • Asmeniniai įvardžiai (neutr. lūpų judesys) • Neaiškūs lūpų judesiai • Kalbos dalies problema

19. LK įtaka LGK: 2. Žodžių tvarka Hipotezė: • Gestų tvarka sakinyje susijusi su lūpų judesiu (t. y. su lietuvių kalbos įtaka).

20. Žodžių tvarka 1. Subjektas Objektas Veiksmažodis MAMA KNYGA SKAITYTI. (Mama skaito knygą.) • Prielaida: • Veiksmažodžiai, kuriems būdingas žodinis lūpų judesys, dažniausiai eina prieš objektą. • Veiksmažodžius, kuriems būdingas gestinis lūpų judesys, prieš objektą rodo tik kai kurie kalbėtojai, bet ir tai dažniausiai tik tuos, kurie turi aiškų atitikmenį lietuvių kalboje (IŠVAŽIUOTI, RASTI ir kt.)

21. Žodžių tvarka 2. Daiktavardis Būdvardis ATEITI VYRAS AUKŠTAS, STAMBUS. (Atėjo aukštas, stambus vyras.) AŠ NORĖTI NAUJA MAŠINA. AŠ NORĖTI MAŠINA VISIŠKAI-NAUJA. (Aš noriu naujos mašinos.) • Prielaida: • Būdvardžiai, einantys prieš daiktavardį, rodomi su ŽLJ. • Būdvardžiai su GLJ arba su prieveiksminiais nerankiniais elementais eina po daiktavardžio.

22. Žodžių tvarka 3. Daiktavardis Prielinksnis VARŽYBOS PRIEŠ-PAT AŠ SUSIRGTI. (Prieš pat varžybas jis atsiuntė man laišką.)

23. LK žodžių tvarkos įtaka • Veiksmažodžiai, kuriems būdingas lietuviško žodžio artikuliavimas, dažnai eina prieš objektą. JIS TURĖTI KOMPIUTERIS. (Jis turi kompiuterį.) • Veiksmažodžius, kuriems būdingas specifinis judesys, prieš objektą rodo tik kai kurie kalbėtojai, bet ir tai dažniausiai tik tuos, kurie turi aiškų atitikmenį lietuvių kalboje.

24. Skirtingas traktavimas • Rusų GK žodžių tvarkos tyrimas (Kimmelman 2010): • Su paprastaisiais ir kryptimi kaitomais veiksmažodžiais – SVO • Su modifikuotos reikšmės veiksmažodžiais (aspectual marking) – SOV • If the verb is marked with aspect, then it is obviously morphologically marked, so again SOV is a marked order as compared to the SVO. • Su polisintetiniais veiksmažodžiais – SOV