SAMPROTAVIMO MOKYMAS (Iš pedagoginės patirties)

1. SAMPROTAVIMO MOKYMAS(Iš pedagoginės patirties) Augutė Liutkevičienė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

2. SAMPROTAVIMAS pagrįstas gyvenimo stebėjimu ir apmąstymais apie tai, kas vyksta aplinkui. Stebėdamas gyvenimą (įvykius, žmones), vertindamas visa tai, žmogus suvokia PROBLEMAS. • GROŽINĖ LITERATŪRA – gyvenimo atspindys, filosofija. Kūriniuose gyvenimas vaizduojamas konkrečiai: yra įvykiai, veikėjai. Keliamos gyvenimo PROBLEMOS.

3. SAMPROTAVIMO RAŠINYJE mokinys sieja savo gyvenimo patirtį, pastebėjimus, požiūrį į gyvenimą, gyvenimo įvykius su pavyzdžiais iš grožinės literatūros, nepamiršdamas kūrinio istorinio (biografinio ar kt.) konteksto. Svarbiausias, kalbant apie literatūrą, vertybių klausimas.

4. Taigi, analizuodami grožinius kūrinius ieškosime sąsajų su realiu gyvenimu (praeityje, dabartyje), su savo patirtimi (Ką aš žinau apie tai? Ką esu patyręs?).

5. KAIP RUOŠIAMĖS SAMPROTAVIMO RAŠINIUI? Svarbiausia – žinoti apie ką rašyti ir turėti medžiagos, kuo remtis, kaip pradėti ir pabaigti...

6. KAIP TĄ MEDŽIAGĄ SUKAUPTI? Ar užteks kūrinį aptarti? O jei mokiniai neskaitė kūrinio? Skaitė, bet nieko neatsimena... Šioje klasėje ne visi motyvuoti... Nemėgsta užsirašyti...

7. Medžiagą rašiniui teikia • grožinio kūrinio ar jo ištraukų analizė ir interpretacija (žodžiu), • grožinio kūrinio teksto suvokimo testai, • Lentelės, schemos ar kt., pildomos analizuojant grožinį kūrinį, • diskusija (po kiekvieno rašytojo kūrybos analizės).

8. Privalumai • Mokinys įsigilina į tekstą, geriau įsimena įvykius, netgi detales. • Tokią medžiagą mokiniui lengviau atgaminti argumentuojant teiginius rašinyje. • Tokie atlikti darbai puikiai tinka kartotis išeitą kursą, ruošiantis rašiniui po pusmečio ar metų. • Beveik visos užduotys tinka atsiskaityti už praleistas pamokas. • Įvairesni kūrinių analizės būdai padeda išvengti rutinos.

9. Pastraipų kūrimas

10. Samprotavimo pastraipos struktūra • Teiginys (teminis sakinys, nurodantis, apie ką bus kalbama pastraipoje). • Toliau - argumentavimas • Mokinio mintys šia tema, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. • Rėmimasis grožiniu kūriniu, kaip argumentu, įrodančiu teiginį. • Vėl mokinio mintys teiginyje nurodyta tema. • Pastraipos apibendrinimas (išvada)

11. 1.Pastraipos pavyzdys (gera pastraipa) Dar viena visų laikų problema – gyvybės nevertinimas. Dievo įsakymo „Nežudyk“ žmonės nepaisė nei prieš kelis šimtmečius, nei dabar. Žmogus gyvybę gauna kaip dovaną vieną kartą, bet nebrangina dažnai nei savo, nei kitų. Renesanso pabaigos rašytojo Šekspyro dramoje „Hamletas“ šią problemą apmąsto ne vienas veikėjas. Susidūręs su blogiu (dėdė klasta nužudė jo tėvą , karalių, vedė motiną) Hamletas sprendžia problemą – būti ar nebūti? Būti – gyventi ir kovoti už teisingumą, atkeršyti už tėvą. Nebūti – susitaikyti su blogiu arba nusižudyti. Ši išeitis jį vilioja, bet sulaiko baimė, nežinomybė, kas laukia po mirties, be to, Hamletas bijo Dievo-Jis yra uždraudęs savižudybę. Matome, jog Hamletui Dievo žodis svarbus, jis laikosi Dievo įsakymų. Tokio požiūrio trūksta šių laikų žmogui, kuriam tikėjimas Dievu yra dažnai grįstas tradicija, o ne giliai suvoktomis tiesomis. Gal todėl šiais laikais taip dažnai pakelia ranką prieš save ir brandaus amžiaus žmonės, ir visai jauni, neatradę tikrojo gyvenimo grožio. Dar baisiau yra atimti gyvybę kitam. Šekspyro kūrinyje pasakojama apie Klaudijų, kuris nužudė savo brolį, siekdamas užimti sostą. Iš šio veikėjo monologo sužinome, kad jį slegia kaltė. Klaudijus bijo Dievo bausmės, bet nenori atsisakyti nei šlovės, nei sosto, nei karalienės. Jis tikisi- gal dar viskas bus gerai. Klaudijui garbė ir turtai didžiausios vertybės. Šiais laikais nereikia ir sosto, gali būti sumuštas ar net užmuštas už kelis litus. Kiek kartų esame girdėję apie užpultus ir nužudytus žmones savo namuose, gatvėje. Manau, kad bėgant amžiams nesikeičia žmogaus esmė. Keičiasi aplinkybės, o žmogus amžinai blaškosi, neatskirdamas tikrųjų vertybių nuo tariamųjų.

12. 2.Pastraipos pavyzdys (pastraipa su trūkumais: nėra samprotavimo po teiginio, per greitai daroma išvada) Dar viena visų laikų problema – gyvybės nevertinimas. Renesanso pabaigos rašytojo Šekspyro dramoje „Hamletas“ šią problemą apmąsto ne vienas veikėjas. Susidūręs su blogiu (dėdė klasta nužudė jo tėvą , karalių, vedė motiną) Hamletas sprendžia problemą – būti ar nebūti? Būti – gyventi ir kovoti už teisingumą, atkeršyti už tėvą. Nebūti – susitaikyti su blogiu arba nusižudyti. Ši išeitis jį vilioja, bet sulaiko baimė, nežinomybė, kas laukia po mirties, be to, Hamletas bijo Dievo-Jis yra uždraudęs savižudybę. Matome, jog Hamletui Dievo žodis svarbus, jis laikosi Dievo įsakymų. Šekspyro kūrinyje pasakojama apie Klaudijų, kuris nužudė savo brolį, siekdamas užimti sostą. Iš šio veikėjo monologo sužinome, kad jį slegia kaltė. Klaudijus bijo Dievo bausmės, bet nenori atsisakyti nei šlovės, nei sosto, nei karalienės. Jis tikisi- gal dar viskas bus gerai. Klaudijui garbė ir turtai didžiausios vertybės. Manau, kad bėgant amžiams nesikeičia žmogaus esmė. Keičiasi aplinkybės, o žmogus amžinai blaškosi, neatskirdamas tikrųjų vertybių nuo tariamųjų.

13. Iš vertinimo normų (III lygis) Samprotaujama remiantis vieno iš nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu. • Puikiai suprantamos kūrinio idėjos. Teiginiai tikslingai ir tinkamai paremiami kūriniu. • Pagrįstai remiamasi (kultūriniu istoriniu ar biografiniu) kūrinio kontekstu. • Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas. • Tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.

14. Pastraipų vertinimasugdymo procese • Pastraipos vertinamos kaupiamaisiais balais 0 (nuliukas)- nepatenkinamai, darbas neatliktas 1 (vienetukas) - patenkinamai 2 (dvejetukas) - gerai 3 (trejetukas) – labai gerai • Pažymys už tris kaupiamuosius balus ( 3+3+3=10, 1+1+1=4, 2+3+1=7) • Išsiaiškinus klaidas, pastraipos būtinai perrašomos. • Perrašius pastraipą, mokiniui įrašomas tik antrasis įvertinimas.

15. Pirmasis pastraipos sakinys – teiginys • 1 etapas. Teiginys pateikiamas suformuluotas. • 2 etapas. Teiginį formuluoja mokiniai, išanalizavę kūrinį. • 3 etapas. Formuluojama tema ir tik tada temą atskleidžiantys teiginiai.

16. Teiginys pateikiamas suformuluotas • Mylintis žmogus – dažnai kenčiantis žmogus. (A.Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, S.Nėries gyvenimas ir kūryba, I.Šeiniaus „Kuprelis“, Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir daugybė kitų kūrinių) • Gal tik meilė vaikams teikia daugiausia laimės. (Šatrijos Raganos „Sename dvare“, B.Vilimaitė „Pelytė“ ir kt. ) • Dažniausiai žmogus gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus. (F.Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, V.Krėvės „Skirgaila“ ir kt.) • Didelį skausmą išgyvena žmogus, ne savo noru atskirtas nuo tėvynės.(A.Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, S.Nėries gyvenimas ir kūryba, tremtinių, išeivių kūryba)

17. Teiginį formuluoja mokiniai, išanalizavę kūrinį. • Kokį teiginį įrodyti tiktų B.Vilimaitės novelė „Leokadija ir Ona”? (darbas poromis, rašo ant lapelių) • Aptariame mokinių teiginius: 1.Susvetimėjimas – šių laikų problema. (+) 2.Ne visada gerumas yra įvertinamas. (+) 3.Senatvė yra sunki.( - )

18. Formuluojama tema ir tik tada temą atskleidžiantys teiginiai. • Teiginys - pirmasis pastraipos sakinys. • TEIGINYS atsako į temą. • Teiginys turi būti aiškus, tikslus.

19. Tema„Kaip tampama asmenybe?“ Pastraipos teiginiai: Asmenybe gali vadintis tas, kuris suvokia dvasinių vertybių svarbą... Asmenybe tampama kuriant, jei ta kūryba teikia pasauliui gėrį ir grožį...

20. Įvertinkime pastraipos pradžią Visais laikais Lietuvoje buvo daug asmenybių- žmonių, kurie iš paprastos minios išsiskirdavo savo gerais darbais visuomenei, sąžiningumu, mąstysena, užsibrėžto tikslo siekimu. Sakoma, kad tokiais žmonėmis ne gimstama, o tampama. Vadinasi, asmenybe gali būti kiekvienas, tik reikia įdėti pastangų. Bet ko gi reikia, kad taptum asmenybe? Pirmiausia tai mokslo, nes tik apsišvietęs žmogus gali tapti asmenybe. Juk tik mokslas padeda žmogui visapusiškai tobulėti...

21. Redaguojame Visais laikais Lietuvoje buvo daug asmenybių- žmonių, kurie iš paprastos minios išsiskirdavo savo gerais darbais visuomenei, sąžiningumu, mąstysena, užsibrėžto tikslo siekimu. Sakoma, kad tokiais žmonėmis ne gimstama, o tampama. Vadinasi, asmenybe gali būti kiekvienas, tik reikia įdėti pastangų. Bet ko gi reikia, kad taptum asmenybe? Pirmiausia tai mokslo, nes MANAU, tik išsilavinęs žmogus gali tapti asmenybe. Juk tik mokslas padeda žmogui visapusiškai tobulėti...

22. Tema „Ar pasiaukojimas ir šiandien yra prasmingas? ( iš mokinio darbo) • Pastraipos teiginiai: 1.Pirmiausia kalbėsiu apie motinų pasiaukojimą.  (Šatrijos Raganos „Sename dvare“, B.Vilimaitės „Kada piešime perlinę vištelę“) 2.Kartais ir šunelis pasiaukoja dėl savo šeimininko.  (J.Savickio „Adastra“)

23. Argumentavimas Argumentas turi pagrįsti pastraipos teiginį, kuris susijęs su tema (atsako į temą). Dažniausia klaida – argumentas neįrodo teiginio.

24. Iš mokinių darbų Teiginys. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai susiduriama su jaunimo auklėjimo problemomis. (Remiasi Šatrijos Raganos kūriniu „Sename dvare“ – argumentas netinkamas.) Teiginys. Didelį skausmą išgyvena žmogus, ne savo noru atskirtas nuo tėvynės. (Remiasi B.Sruogos „Dievų mišku“, kalba apie fizinį ir psichologinį smurtą lageryje – iš kūrinio imama netinkama informacija)

25. Samprotavimo rašinio plano kūrimas

26. Tos pačios temos planą kuria ir mokiniai, ir mokytoja... • kad bendradarbiautume, • kad nepraleistume svarbių dalykų, • kad suvoktume, jog galima rašyti ir kitaip.

27. Tema Kokius svarbius gyvenimo klausimus šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė lietuvių literatūra? • (darbas su interaktyvia lenta) Atpažinkite rašytojus ir išrikiuokite chronologiškai. Pasirinkite dviejų rašytojų kūrybą ir susiekite su šiuolaikinio žmogaus aktualijomis.

28. Ar šių rašytojų kūryba šiuolaikiniam žmogui (ir man) atsako į šiuos klausimus? • Ką reiškia būti doram? • Koks šių laikų žmogaus (ir mano) santykis su Tėvyne? • Koks žmogus yra gražus? • Kas yra gyvenimo prasmė?

29. Renkuosi ir rašau, ką suprantu, kuo tikiu • Ką reiškia būti doram? • Koks šių laikų žmogaus (ir mano) santykis su Tėvyne? • Kas yra gyvenimo prasmė?

30. Pirmoji dėstymo pastraipa (1) Koks žmogus yra gražus? Kodėl šiandien tai aktualu? vyrauja kūno kultas svarbiau išorinis grožis, ne vidinis žmonės susvetimėję neturi sąžinės taurios dvasios • turi sąžinę • moka atleisti • suvokia savo kaltę • jautrus kito skausmui Pamąstykime, ar dvasinės vertybės priklauso nuo istorinio laiko.

31. Pirmoji dėstymo pastraipa (2) Ką reiškia būti doram? Kodėl šiandien tai aktualu? žmonės karjeristai, negarbingai konkuruoja žmonės pavydūs kaltųjų kaltę įrodo teismas visuomenė susvetimėjusi, žiauri • turėti sąžinę • mokėti atleisti • suvokti savo kaltę • būti jautriam kito skausmui

32. Antroji dėstymo pastraipa Maironis mylėjo tėvynę. O šių laikų lietuvis? savojo krašto nepažįsta, mieliau lanko egzotiškus kraštus istorijos nemoka (laida ,,Klausimėlis") daug lietuvių emigruoja, nenori spręsti iškilusių problemų • apdainavo Lietuvos gamtos grožį • didžiavosi tautos praeitimi • dirbo Tėvynės labui, kūrė jos ateitį Nepamirškime glaustai susieti Maironio kūrybos su istoriniu kontekstu!

33. Trečioji dėstymo pastraipa Kas yra gyvenimo prasmė? Kokia šių laikų jaunimo gyvenimo prasmė? mėgautis įvairiais gyvenimo malonumais užsidirbti daug pinigų, mokytis, turėti mėgstamą darbą • V.Kudirka gyvenimo prasmę suprato kaip darbą tautai. (Prisimename istorinį laiką, rašytojo biografiją) • Ko mus moko Kudirka? Kokias ir šių laikų žmogui svarbias vertybes atskleidė eilėraštyje ,,Labora", įrodė savo gyvenimu?

34. Aptarę dėstymą, • kuriame įžangas, analizuojame. • aptariame pabaigą.

35. Aptarkite ir įvertinkite įžangas. • 1.Lietuvių grožinėje literatūroje yra keliami svarbūs gyvenimo klausimai. Nors pirmasis grožinis kūrinys buvo parašytas tik XVIIIa. turime nemažą kiekį kūrėjų, kurių darbais negalime nesižavėti. Remsiuos lietuvių autoriais: Kristijonu Donelaičiu, Maironiu, Jonu Biliūnu. Visi šie žmonės buvo kažko pradininkai: K.Donelaitis-grožinės literatūros, Maironis-individualiosios poezijos, J.Biliūnas-lyrinės psichologinės prozos. Belieka tik išsiaiškinti, kokias gyvenimiškas problemas savo kūryboje kėlė šie lietuvių literatūros veikėjai? (tobulintina) • 2.Grožinė literatūra vaizduoja žmogaus sukurtą pasaulį. Vis dėlto tos fantazijos remiasi paties kūrėjo patirtimi, išgyvenimais. Turėdamas ribotą patirtį ir išmintį, žmogus skaito knygas ir būtent jose ieško atsakymų į jam iškilusius kausimus. Kokius gi svarbius gyvenimo klausimus šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė lietuvių literatūra? 
Bandant atsakyti į šį klausimą, darbe bus 
remiamasi V.Kudirkos ir J. Biliūno kūryba. (pakankamai gera)

36. Kokius svarbius gyvenimo klausimus šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė lietuvių literatūra? I. Įžanga. II. Dėstymas. 1. Kąreiškiabūtidoram? (Kodėl svarbu suvokti kaltę?)(J.Biliūnas,J.Savickis, J.Aputis) 2. Kaip reikia mylėti Tėvynę? (S.Daukantas, Maironis, V.Kudirka, Just.Marcinkevičius) 3.Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė? (K.Donelaitis, V.Kudirka, Just. Marcinkevičius, A.Škėma) III. Pabaiga

37. Rašome visą rašinį. • Tikriname, aiškinamės darbų trūkumus. • Redaguojame darbus, rašome antrąjį variantą.

38. Taigi rašyti, rašyti ir dar kartą rašyti, kol... ateina egzaminas 