Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas

1. Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas Daiva Jakavonytė-Staškuvienė Ugdymo plėtotės centras 2009-10-01

2. Vertinimas – nedaloma ugdymo proceso dalis

3. Kas susitarta dėl pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo valstybės lygmeniu? (1) • Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). • Mokytis padedantis vertinimas detaliai aprašytas Bendrojoje programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

4. Kas susitarta dėl pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo valstybės lygmeniu? (2) • Mokinių pasiekimų vertinimas aptartas 2009-2011 metų bendrajame pradinio ugdymo programos ugdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 metų gegužės 18 d. įsakymu Nr. ISAK-1047. • Pusmečio (trimestro) mokinių pažanga fiksuojama Pradinio ugdymo dienyne (toliau –Dienynas), patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879).

5. Kas susitarta dėl pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo valstybės lygmeniu? (3) • Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. • Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas - vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

6. Kas susitarta dėl pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo valstybės lygmeniu? (4) Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai: • Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. • Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. • Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

7. Mokinių pasiekimai Bendrojoje Programoje – susitarimai dėl bendrųjų vertinimo požymių • Mokinių pasiekimai – žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys), kuriuos mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą. • susitarimas, ko turėtų pasiekti dauguma, o ne individualiai kiekvienas mokinys; • mokinių pasiekimais vadovaujamasi formuluojant mokymosi uždavinius, rengiant vertinimo programas ir užduotis.

8. Mokinių pasiekimai (1): • aprašomi kaip operuojama žiniomis ir supratimu, kaip demonstruojami gebėjimai ir nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys), kurias mokinys įgyja baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą. • Pasiekimų aprašai pateikiami Bendrosiose programose – tai gairės, susitarimas, bendriausi vertinimo rodikliai, ko turėtų pasiekti dauguma, o ne individualiai kiekvienas mokinys.

9. Mokinių pasiekimai (2): • pasiekimai aprašomi kas dvi klases, išlaikant dalyko žinių, gebėjimų, nuostatų plėtotės spirališkumą (koncentriškumą) ir tęstinumą; • planuojant ugdymą orientuojamasi į apibrėžtus mokinių pasiekimus, tačiau kartu atsižvelgiama į mokinių poreikius, jau turimą patirtį ir išgales; kiekvienam sudaromos sąlygos siekti kuo aukštesnių asmeninių rezultatų.

10. Mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo požymiai (1)

11. Mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo požymiai (2)

12. Kaip keitėsi pradinių klasių mokinių pasiekimų fiksavimas? • 2009–2010 mokslo metais 1 ir 3 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose Dienyno skiltyse įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje; • 2009–2010 mokslo metais 2 ir 4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami pagal pačios mokyklos nustatytą fiksavimo būdą (pvz., atitinkamose Dienyno skiltyse įrašoma „padaryta pažanga“ ar „nepadaryta pažanga“ (p. p., n. p.) arba nurodomas mokinio pasiektas mokymosi pasiekimų lygis).

13. Kas dėl pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo susitariama mokyklos lygmeniu? • mokinių ugdymo pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikos ir laikotarpiai, vertinimo fiksavimo ir informavimo formos ir būdai atsižvelgiant į Bendrosios programos reikalavimus.

14. Kokia vertinimo, atsižvelgiant į pasiekimų lygių požymius, nauda mokiniui? • Atlikdamas kokį nors darbą, užduotį, mokinys turėtų žinoti, kaip jam sekėsi. Tai padaryti galima, tik įvertinus. • Kad tiek veiklos procesas, tiek rezultatas būtų kuo kokybiškesnis, mokinys turėtų žinoti konkretaus darbo atlikimo kokybės kriterijus, t.y. kaip darbą reikėtų atlikti bei, kokio rezultato gali tikėtis. Gautą rezultatą įvertinti reikėtų atsižvelgiant į darbo pradžioje susitartus kriterijus. Tokiu būdu mokiniai galės sužinoti rezultatą, o kartu išsiaiškinti, ką daryti, kad būtų dar geriau.

15. Kokia informacija apie vaiko pasiekimus turi būti pateikiama tėvams? • Tėvams turėtų būti pateikiama aiški, konkreti, suprantama informacija. • Patogu su tėvais kalbėtis analizuojant konkrečius mokinio darbus. • Atliekant apibendrinamą vertinimą, tėvai turėtų sužinoti mokinio pasiekimus, atsižvelgiant į Bendrojoje programoje (2008) pateiktus pasiekimų lygių požymių aprašus. • Informacija tėvams bus naudinga tuomet, kai pasakomos kryptys, ką reikėtų daryti, kad rezultatas būtų geresnis.

16. Kada, kokiais atvejais reikėtų mokinių pasiekimus įvardyti lygiais? • Mokinių pasiekimus galima įvardyti lygiais apibendrinus vienus ar kitus darbus, pvz.: įvertinus mokinio pažangą trimestro, pusmečio ar metų pabaigoje.

17. Kokie vertinimo informacijos pateikimo formos / būdai yra tinkamiausi ir veiksmingiausi? (1) • Trumpi, konkretūs, aiškūs komentarai raštu mokinių atliktuose darbuose ir žodžiu kiekvienam individualiai, paskatinimai, pagyrimai, pastabos.

18. Kokie vertinimo informacijos pateikimo formos / būdai yra tinkamiausi ir veiksmingiausi? (2) Apibendrinamojo vertinimo:

19. Ačiū už dėmesį!