Komunikacija ir bendravimas

1. Komunikacija ir bendravimas Mokyklos ir jų partneriai

2. Bendri įsitikinimai • Prastai besimokantieji yra mažiau gabūs mokiniai. • Mažiau gabiems mokiniams reikia duoti mažiau darbo ir daugiau laiko jam atlikti. • Mažiau gabiems mokiniams reikia tik daugiau praktikos. • Didesnės daugumos mokinių rezultatai gali būti geresni. • Geras mokytojas gali motyvuoti kiekvieną mokinį.

3. Klausimai diskusijai (5) • Apsvarstykite ankstesnius teiginius. • Ką jie reiškia komunikuojant ir bendraujant su mokiniais? • Kokios yra pagrindinės strategijos bendraujant su rizikos grupės mokiniais?

4. Gero bendravimo su mokiniais ugdymas • Mokytojas pakankamai aiškiai parodo, kad jam rūpi kiekvieno mokinio pažanga. • Mokytojas gerbia mokinius kaip besimokančiuosius. • Mokytojas gerbia mokinius kaip asmenybes.

5. Suinteresuotumas mokinių pažanga • Kuo tikslesnis mokymosi patirties pritaikymas, kad ji atitiktų mokinių poreikius • Atidus mokinių pažangos stebėjimas • Rūpestis ir dėmesys ruošiantis pamokoms ir vertinant darbus • Įsitikinimas mokinių pažangos svarba • Pagyrimas už gerą darbą ir pasiekimus bei jųįvertinimas

6. Pagarba mokiniams kaip besimokantiesiems • Mokymosi patirties, padedančios išklausyti mokinių nuomonę ir požiūrį, užtikrinimas • Reakcija į mokinių atsakymus • Mokinių žinių lygis (pvz., mokiniai TURI žinių!)

7. Pagarba mokiniams kaip asmenybėms • Domėjimasis mokinių gyvenimu • Draugiško pokalbio galimybės • Mokytojas, įvardijantis savo pomėgius • Tačiau įsidėmėkite - mokytojai nėra mokinių draugai!

8. Klausimai diskusijai (6) • Apsvarstykite tris pagrindines strategijas geram bendravimui su mokiniais užtikrinti. • Kaip įvertintumėte esamą praktiką Lietuvos jaunimo mokyklose?

9. Profesinėraida Mokytojų ir mokyklų lyderių ruošimas darbui su rizikos grupės mokiniais

10. Rengimo programos • Jaunimo mokyklos: socialinė pedagogika (švietimo fakultetas), psichologija – visi vėliau dirbdami turi baigti kursus • Bendrojo lavinimo mokyklos: švietimo fakultetas ir kiti universitetai + privaloma mokytojo licencija + tobulinimo kursai • PUM: PUM instruktoriaus licencija

11. ES profesinės raidos strategija (PR) • Mažiau tradiciški kursai • Jeigu kursai, tai specialiai pritaikyti • Tinklų kūrimas (tarp mokytojų, mokyklų, su kitais partneriais) • Specialisto tyrimas Svarbiausia mokykloje sukurti profesinę raidą palaikančią atmosferą.

12. Kvalifikacijos kėlimas dirbant • Neprivalomas (išskyrus programas, skirtas specialiai kvalifikacijai gauti, t. y. užsienio kalbos mokymas mažamečiams) • 5 dienos per metus (apibrėžta Švietimo organizavimo ir finansavimo įstatyme) • Kreditai (taškai) už mokytojo kvalifikacijos kėlimą • Labai priklauso nuo mokyklos vadovo

13. Įprastos profesinėsraidos rūšys • Tradiciniai kursai ne mokykloje • Į mokyklas atvykstantys ekspertai • Visų darbuotojų mokymo programos • Besimokančiųjų mokyklų tinklai • Įvairių institucijų inicijuoti projektai • ESF projektai

14. PR mokyklose (ideali situacija) • Mokyklos prioritetų nustatymas darbuotojų susirinkimo metu, remiantis situacijos analize • Vertinimo pokalbiai, skirti nustatyti individualius profesinės raidos poreikius • Profesinei raidai skirtos veiklos planavimas • Platus profesinei raidai skirtos veiklos spektras • Profesinėsraidos poveikio vertinimas

15. PR mokyklose (reali situacija) • Nesistemingas planavimas – paprastai tai daro pats mokyklos vadovas arba pagal mokytojų norus ir finansines galimybes • Vertinimo pokalbiai yra neprivalomi – mokyklos vadovai neinvestuoja savo laiko • Daugiausia kursai, projektai (bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, pamokų stebėjimas retai vertinami kaip palaikantys profesinę raidą) • Mažai dalijamasi naujausiomis žiniomis • Prastas vertinimas

16. Mokytojų motyvacija rūpintis PR • Priklauso nuo mokyklos vadovo (jo požiūrio į PR) • Neseniai išaugo • Taip pat susijusi su kreditais • Didesnė, kai atsižvelgiama į mokytojų poreikius

17. Klausimai diskusijai (7) • Kokie yra panašumai ir skirtumai tarp PR praktikos Slovėnijos ir Lietuvos mokyklose? • Ar ką nors artimiausiu metu reikėtų keisti?

18. ESF – Mokytojų PR (2009–2011 m.) • Finansuoja Švietimo ir sporto ministerija per Europos socialinį fondą • Tikslinė grupė: mokyklų vadovai ir mokytojai

19. Projekto tikslas • Bendras projekto tikslas – kurti mokytojų ir mokyklų vadovų PR koncepciją.

20. Projekto tikslai • Gerinti mokytojų ir mokyklų vadovų informuotumą apie jų vaidmenį PR procese • Gerinti mokytojų informuotumą apie jų pačių atsakomybę už PR ir didinti jų motyvaciją rūpintis savo PR • PR susieti su mokyklos plėtra • Kurti efektyvaus PR planavimo gebėjimus (portfelis) • Vertinti ir stebėti pokyčius, atsiradusius dėl PR

21. Projekto struktūra • Septynios dienos mokymų per 2,5 metų • Tarpinė veikla dalyviams • PR portfelio kūrimas (nuolatinė veikla) • Galutinė konferencija • 400 dalyvių (pavaduotojai, mokytojų grupės su mokyklų vadovais)

22. Seminarų turinys • PR koncepcija, teisinis pagrindas • PR planavimas • Portfelis PR palaikyti • Poreikių nustatymas – vertinimo pokalbis • PR poveikio vertinimas • Motyvacija rūpintis PR • Dalijimasis gera praktika – bendradarbiavimo galia

23. Teigiamas poveikis • Geresnis informuotumas apie tai, kaip svarbu atidžiai planuoti PR • Daugiau vertinimo pokalbių • Portfelis naudojamas dalyvaujančiose mokyklose • Mokyklų vadovai laikosi sistemiškesnio požiūrio į PR

24. Su projektu susijusios problemos • Skirtas laikas (ilgas projektas, sunku rasti tinkamą laiką seminarams) • Motyvacijos palaikymas • Sunku rasti atitinkamos srities specialistus • Sunku sekti, kas iš tiesų vyksta mokyklose

25. Projektas „Mokomės mokytis“ • ESF – pagrindinės kompetencijos • Ta pati visų ESF projektų struktūra • Darbas su visais mokyklos darbuotojais – seminarai mokyklose • Daugiau kaip 9000 dalyvių • Labai skirtingas motyvacijos lygis mokyklose

26. Mūsų prielaidos • Šioje srityje Slovėnijoje padaryta labai daug • „Receptų“ nebus • Mes nepakeisime pasaulio, bet galime padėti jums pareflektuoti apie savo praktiką • Ugdysime jūsų gebėjimą rasti savo kelią

27. Seminaras (pavyzdys) • Šio seminaro tikslas – apsvarstyti, kaip jūsų mokykloje mokomasi mokytis.

28. Klausimai diskusijai (8) • Pareflektuokite duota tema. • Kokia yra pagrindinė jums skirta žinia? • Ar tai galima panaudoti Lietuvos jaunimo mokyklose?

29. Išvados • Jaunimo mokyklos Slovėnijoje yra pakankamai geroje situacijoje. • Jos bendradarbiauja su keliomis institucijomis. • Pagrindinė misija – kurti kitokią mokymosi aplinką nei bendrojo lavinimo mokyklose. • Vis dar yra daug sunkumų, susijusių su vidine komunikacija ir mokytojų PR.

30. Išvados • Kuo galime keistis? • Kaip galėtume keistis gerąja praktika?

31. Dėkojame už dėmesį ir kvietimą atvykti...