„VAIKO KŪNO RAIŠKOS IR SAVIRAIŠKOS UGDYMAS”

1. „VAIKO KŪNO RAIŠKOS IR SAVIRAIŠKOS UGDYMAS”

3. Patirties sklaida Apsiriboti vien vaiko mokymu – negalima, vaiką auklėjame, turim ieškoti įvairių metodų, kad vaikas priimtų kuo daugiau, kas jam duodama. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys mažųjų vaikystę, kaip asmenybės formavimosi, psichinių ir fizinių galių plėtotės laikotarpį, vaiko saviraiškos ugdymą, ugdymąsi. Vaidyba, judėjimas, fizinė veikla, žaidimai, įvairių tipų pramogos, mankštos, kūno kultūra – tai ir sudaro mūsų lopšelio – darželio ugdytinių raišką kūnu, saviraiškos pagrindą ir kūrybinę raišką. Saviraiškos apibrėžimas – tai asmenybės prigimties ir patirties realizavimas, veikla, viena iš asmenybės gyvenimo funkcijų. Pedagogės vadovaujasi vidinėmis ir išorinėmis saviraiškos priemonėmis. Vidinės priemonės: kalba, vaizdiniai, sąvokos, sprendimai, protavimas, emocijos, motyvai, valia. Išorinės priemonės: įgūdžiai, įpročiai. Pedagoginis procesas sudaro sąlygas visapusei vaiko saviraiškai.

4. 2. Judėjimas, inscenizacija ir muzika Poreikis, inscenizacija, judėjimas susietas su ritmu ir žaidimu, vaikui teikia antra tiek džiaugsmo ir naudos. Įsitikinome, kad bet koks judesys atliktas pritaikius muziką, ritmą, vaikui duoda dvigubą naudą. Kai meninio ugdymo mokytoja akomponuoja pianinu ar groja akordeonu kūno kultūros veikloms, mankštoms - jos tikrai būna emocingesnės ir suteikiančios vaikams dvigubą naudą.Dažnai pedagogės atlieka pratimus su vaikais pagal muzikinius įrašus. Ypatingai reikšmingi vaikų gebėjimų ugdymui yra muzikiniai žaidimai – pratimai kūno atpalaidavimui, juo daugiau išlavintas vaiko įgūdis įtempti ir atpalaiduoti raumenis, tuo labiau jis susikaupęs viduje ir laisvesnis. Kūno įtampos nuėmimui žaidžiami su vaikais humoristiniai žaidimai, trumpi muzikiniai žaidimai, atliekami kūno pajutimo ir atpalaidavimo pratimai, įkvėpimo, iškvėpimo pratimai pagal lėtą muzikėlę. Taip lengviau ugdyti vaikų muzikinius gebėjimus, fizinę galią atlikti tam tikrą veiksmą.

5. Žaidimų paskirtis – skatinti meninę saviraišką, padėti vaikui atsipalaiduoti, saviraiškos kūnu pradžių pradžia yra imitaciniai mankštos pratimai, kūrybinių žaidimų elementai, kurie itin patinka mažiesiems vaikams: katinėlis rąžosi, vaikštinėja, miega, paukščiai skrenda, mama sūpuoja vaikelį, šuo vejasi katę, o vyresniems vaikams sugalvojame sudėtingesnių imitacinių variantų: ragana skrenda ant šluotos, rudens inscenizacija – medžiai siūbuoja, lėktuvas skrenda, robotas eina, žmogus voras laipioja ir pan. Pagal savaitės temą pasirenkama ir kūno kultūros veiklos forma: siužetinė veikla, kūrybinė – kompleksinė, žaidimų veikla, aerobika, mišri ar akademinė veikla.

6. 3. Fizinis aktyvumas, sveikata ir judesių lavinimo priemonės. • Fizinis aktyvumas – ne tik raiška kūnu, bet ir svarbi sveikatos gerinimo dalis. • Fizinis gebėjimo pagrindas – sveikata, • psichologinis – gabumai, įgyti sugebėjimai, intelektas, • pedagoginis – žinios, mokėjimai, įgūdžiai, • socialinis – teisė veikti ir kt. • Atlikti tyrimai rodo, kad bet kuriuo metų laiku ugdomas vaikų fizinis aktyvumas lauke, sporto salėje, vaikams duoda didžiulę naudą, jie sveikesni, linksmesni, taisyklingesnės kūno laikysenos. Daug renginių organizuojame šalia esančiame poilsio parke „Beržynėlis”, kur vedame sportinius renginius ir pramogas įstaigos ir Dainų mikrorajono ikimokyklinių įstaigų ugdytiniams bei vaikams, nelankantiems darželio. Kūno judesys – tai forma, ritmas. Raiškų ir tikslų judėjimą vaikai dažniausiai sutapatina su gražiu judėjimu: vaikščioti pasitempus. Po judrios veiklos pasiūlyti vaikams įsiklausyti į savo kūno būseną: kvėpavimą, širdies plakimą. Kūno kultūros valandėles paįvairinti vaidybos elementais, kiek galima prigalvoti vaidybinių veiksmų, leisti vaikams tyrinėti, atrasti judesio raiškos galimybes, naudojant kūrybinį – kompleksinį metodą: kelionės į kaimą, prie upės, kelionės per mišką su kliūtimis ir pan.

8. Jungiant vaizduotės ir fizinio veiksmo pratimus, sukeliama aiški ir tiksli psichofizinė savijauta. • Kūno judesio, raiškos mokymo būdų yra įvairių: • fizinis – sportinis, • veiksminis – pantomiminis, • choreografinis. • Niekam nebus naujiena, kad vaikų fizinis aktyvumas neatskiriamas nuo judesių lavinimo priemonių, kurių yra įvairių įvairiausių, skirtų viso kūno judesių lavinimui – tai ir lazdos, kamuoliai, lankai, šokdynės, kamuoliai – kengūros, spygliuoti kamuoliai, krepšinis, naujovė – trikrepšis, kaspinai, akmenuoti takeliai, futbolas, tenisas, slidės, masažiniai baseinai, dviračiai, paspirtukai, pačiūžos, riedlentės, pralindimo tuneliai, puslankiai, parašiutai, laipiojimo labirintai, nučiuožimo kalneliai, sūpynės, elastinės juostos, hamakai, laipiojimo kopėtėlės, minkštos formos, mediniai kojokai, gimnastikos suoleliai, gimnastikos sienelė, puskubiai milžinai, kūgiai, lenktos lentos, batutas, įvairios priemonės, skirtos suptis, plokščiapėdiškumo profilaktikai • Ir t.t.

9. 4. Vaiko saviraiškos ugdymas – vaidyba • Mūsų lopšelio – darželio pagrindinė vaikų ugdymo kryptis – vaiko raiška ir saviraiška kūnu, balsu. Nuo vaidybos neatskiriama muzika. Vaidybai muzika ne tik padeda, bet ir ugdo muzikinę klausą, padeda pajusti ritmą, ugdo gebėjimą dainuoti pasakos intarpus, imituoti įvairius gamtos garsus bei triukšmą, lavina judesius, vaikai „keliauja, skrenda, plaukia, slepiasi...”. • Vaidyba – bendrųjų vaiko gebėjimų, jo psichinių bei fizinių galių, jausmų, intelekto, vaizduotės bei valios ugdymo būdas. Mūsų įstaigos mažasis teatras „Šypsenėlė”, vadovaujamas direktorės, nuo 2002 metų respublikinių teatrų švenčių dalyvis, pedagogai su vaikais ruošia ir vaidina pasakas, spektaklius, kuriuos žiūri ne tik Šiaulių žiūrovai. • Pedagogės su ugdytiniais sukūrė lėlių teatro spektaklius, kuriuos vaidino mėgėjų lėlių teatro šventėse „Molinuko teatras“ regioniniuose turuose, festivaliuose: • Spektaklis „Mergelė Uogelė“ 2002, Radviliškyje, Kuršėnuose. • Spektaklis „Kaip varliukas laimės ieškojo“ 2004, Telšiuose. • Spektaklis „Pupelė ir žirniukas“ 2006, Kuršėnuose. • Spektaklis „Plaštakės diena“ 2008, Klaipėdoje, Panevėžyje. Šiauliuose. • Spektaklis „Vyšnia” 2010, Kuršėnuose. Visi spektakliai ne po vieną • kartą vaidinti, savo ir kituose darželiuose. Spektakliai „Vyšnia” ir „Plaštakės diena” vaidinti, naudojant šešėlinį teatrą.

10. Įsitikinome, vaidinantys vaikai yra komunikabilesni, savarankiškesni, drąsesni, linksmesni, sumanesni, rūpestingesni, geriau mokosi. Drąsiai galime teigti, kad vaidybai tenka išskirtinė vieta, ji apima visas vaikų veiklos formas, visų vaiko kompetencijų ir gebėjimų ugdymui, yra natūraliausias vaikų saviraiškos būdas, persikūnijimo menas. Vaidindamas, žaisdamas kūrybinius žaidimus, vaikas atsiskleidžia fizinėmis ypatybėmis: kūno plastika, kūno raiška, teigiamomis emocijomis – tai svarbu fiziniam vaikų vystymuisi. Kūno kultūros veiklose galima sugalvoti vaidybinių veiksmų: tyrinėti judesį ir atrasti įvairias jo raiškos galimybes, ne tik rankų ir kojų, bet ir viso kūno, ypač veido išraiškos, galima vaikams pasiūlyti ką nors įsivaizduojamo paragauti, pauostyti, išgirsti. Galima nupiešti ant kojų padukų veidelius, nuotaikas, vaikai tyrinėja vieni kitų padukus ir aptaria draugo nuotaiką, ridenasi per draugų nugaras – tai labai emocinga. Per sportines veiklas, šiltuoju sezono metu atliekama ir plokščiapėdiškumo profilaktika, vaikai salėje ar grupėje sportuoja basomis, naudojamos priemonės, skirtos plokščiapėdiškumo profilaktikai.

11. 5. Sąlygų saviraiškai sudarymas. • Vaikų vaidybos sužadinimui būtinos šios sąlygos: • vaikų saviraišką skatinanti ir palaikanti aplinka, • psichologinis laisvės pojūtis, • stiprus vidinis poreikis reikšti save, • užkrečiantis suaugusių pavyzdys. • Interpretuoti , kurti, fantazuoti, improvizuoti veiksmus, reikšti mintis mimika, pantomimika. • Patirtis rodo, kad vaidinti pradėti reikia nuo pirmųjų dienų lopšelyje – darželyje, gebėjimo vaidinti ugdymą pradėti nuo labai trumpų pasakojimų, pasakėlių.Svarbi suaugusio misija: jis turi būti pavyzdžiu ir uždegti vaiką: sudominti, įtraukti į kūrybinę veiklą, sugalvoti jam kuo daugiau kūrybinės raiškos, raiškos balsu ir kūnu. Skatinti, kad vaikas parodytų: koks jis linksmas, liūdnas, kaip bėgioja ryte, kai yra pailsėjęs ir kaip vakare, kai yra pavargęs, kaip džiaugiasi nauju žaisliuku, koks lapės balselis, o koks vilko.

12. Suaugęs turėtų žaisti kartu su vaiku, išlaikyti vaiko iniciatyvą, sukurti pasitikėjimo ir pasitenkinimo barjerą, puoselėti verbalinį vaiko aktyvumą (padėti jam suvokti esamą situaciją). Žadinti vaiko žmogiškumą, individualų santykį: vaikas turi pritarti ar ne, džiaugtis ar ne, reaguoti į įvykius ir aplinkybes ar ne. Reikia gerbti vaiko kūrybinę saviraišką. Laisva saviraiška atsiskleidžia individualybė, jos talentai ir išgyvenimai. Jie turi vertinti, gerbti vaiko kūrybinę saviraišką, džiaugtis jo atradimais, skatinti išgyventi kūrybinį pasitenkinimą, kūrybinį malonumą, skatinti naujas, originalias vaiko idėjas, kūrybinį aktyvumą, pasireiškiantį įvairių veiklų metu, skatinti vaiką pajusti stiprų vidinį poreikį reikšti save, pajusti kūrybinę laisvę, tenkinti poreikį būti mažuoju aktoriumi, vaidybą suvokti kaip fantazavimą, žaidimą. Vaikuose ugdyti sugebėjimą kalbėti tipiška veikėjo kalba, intonacija, plastika, pantomimika, o pačiam suaugusiam išlikti bendraautoriumi, režisieriumi, kompozitoriumi.

13. Be galo svarbi vaiką supanti aplinka: ji turi inicijuoti vaiko kūrybiškumą, galių plėtojimą, - tai ir įvairių tipų lėlės, ir pasakų personažų rūbeliai, ir įvairiausia medžiaga rūbeliams ar dekoracijoms gaminti, ir reikalingos dailės priemonės, nes gali kilti poreikis nupiešti ar nulipdyti patikusį pasakos veikėją, ir daug, daug pasakų, tautosakos knygelių, kurių prireiks vaikams trumpų scenelių kūrimui, susipažinimui su tarmėmis ( bendruomenėje yra ir žemaičių ir aukštaičių, kurių kalba vaikams labai įdomi, o be to galima pasikviesti močiučių ar senelių). Leisti patiems vaikams pasirinkti vaidybai vieną pasaką iš 3-4 perskaitytų, pasirinkti patiems pasakos vaidybos žanrą: vaidinti su lėlėmis – marionetėmis, pirštukinėms, pirštininėmis, lėlėmis, iškeliamomis pagaliukais, pasirinkti šešėlinį teatrą ar apsirengus personažo rūbais. Vaikai kartu su grupės bendruomene atnaujina turimų atributų vaidybai bazę.

14. 6. Ką duoda vaikui vaidyba?

15. Pasakos išugdo vaikuose gebėjimą: • klausytis ir tylėti, • įsiklausyti į pasakotoją, • įsigilinti, susikaupti , atsipalaiduoti, • persikūnyti į kitą asmenį, • pasižiūrėti į save ir kitus iš šalies, • tinkamai vertinti situaciją, • skatina kurti ne tik dialogus, bet ir sceneles, dekoracijas, • moko vaikus draugiškumo, gerumo, darbštumo, drąsos, • ugdo supratimą, kaip nebūti godžiais, • prie ko priveda tingėjimas, melavimas, • ugdo vaiko vaizduotę, fantaziją, estetinius jausmus, • moko tinkamo elgesio, • ugdo atsakomybę už rezultato siekimą • padeda perimti tautos kultūrą.

16. Auklėtoja - tai pasakų pateikėja, režisierė, scenarijaus kūrėja, dailininkė, autorė, stebėtoja, fiksuojanti vaikų pasiekimus, daranti įrašus, nuotraukas. Auklėtoja turi išlikti ypač įžvalgi, turi gerbti kiekvienovaikonuomonę, skatinti jo savarankiškumą, kūrybiškumą, o kai kuriems padėti lavėti.

17. Vaidyba - natūraliausias vaikų saviraiškos būdas. Lopšeliuose- darželiuose tikslingas kūrybingumas – lėlių teatro elementų panaudojimas, nes lėlės yra galingas mokymo įrankis, skatinantis tyrinėti, fantazuoti, kurti, judėti, stimuliuoti. Svarbu, kad lėlė atspindėtų savo charakterį iš formos, proporcijos, silueto. Lėlių teatras suprantamas kaip reikšmingas vaiko asmenybės, jo psichinių bei fizinių procesų , ypač kalbos, judesio, rankų plastikos, laikysenos formavimas. Svarbiausias mūsų uždavinys įtraukti vaiką į kūrybinę būseną, žadinti, išlaikyti jo kūno laisvumą, mąstymą, judesį, veiksmingumą, emocionalumą.

18. Pati vaidyba nėra tikslas, ji yra priemonė siekti auklėjamųjų, lavinamųjų ir mokomųjų tikslų. Pagrindinis tikslas, kad vaidyba, lėlės vaikus ugdytų per visas veiklas, padėtų vaikams įsiminti raides, pažinti skaičius, ugdytų vaikų kalbą, mąstymą, kūrybingumą, išmokytų reikšti save kūnu ir balsu, ruoštų mokyklai, mokytų sveikai gyventi, supažindintų su saugaus eismo taisyklėmis, linksmintų vaikus per rytmečius, šventes, išlydėtų į mokyklą. Dekoracijos turi būti pritaikytos vaiko ūgiui. Vaikui vaidyba – natūraliausias saviraiškos būdas.

19. Visada šalia vaidybos – vaiko judesys, raiška kūnu, saviraiška, teatras yra vaikų meninė saviraiška, ji sujungia vaikų menines formas: judesius, garsus, plastiką, stiprina vaikų jausmus – tai ir estetinis vaiko ugdymas, ugdantis vaiko estetinį skonį. Meninė raiška ne tik patraukli priemonė efektyvinti meninį ugdymą, bet ir daro teigiamą įtaką bendrai asmenybės raidai. Ne kiekvienas vaikas gali vaidinti, vaiką priimti tokį, koks jis yra, parinkti jam tokį vaidmenį, kuris atitiktų jo charakterį, balso ypatumus, kantriai, atsargiai skiepyti pasitikėjimą savo jėgomis, išmokyti pamilti savo veikėją. Pasakas modifikuojame, kad jos baigtųsi pamokančiai, mokytų vaikus atsiprašyti, susitaikyti.

20. 2001m. įsijungėme į sveikos gyvensenos ugdymo programą

21. Nuo 2008 m. lapkričio 26 d. pripažintas sveikatą stiprinančia mokykla.

22. Vaidybą įterpti į vaiko visos dienos buvimą darželyje: pažintinę, kūrybinę, meninę, komunikacinę veiklą. Labai svarbus momentas – leisti patiems vaikams spręsti, ką ir kaip jie darys, ko reikia, ką kas veiks, ką naudos, kaip realizuos savo sumanymus.

25. 7. Lopšelyje – darželyje „Dainelė” vykdomi projektai:

26. Kiekvienais mokslo metais vykdome projektų kompleksą „Vaikų ugdymas per vaidybą”:

27. „Rankų darbų panaudojimas vaidyboje”

28. „Kalbos ugdymas per vaidybą”

29. „Priešmokyklinukų gebėjimų ugdymas per vaidybą”,

30. „Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas per vaidybą”

31. „3 – 6 metų vaikų raiškos ir saviraiškos ugdymas per kūno kultūros veiklas”,

32. „Muzikinis ugdymas per vaidybą”

33. „Žinių, apie mus supančią aplinką ir gamtą, sisteminimas ir gilinimas vaidybos pagalba”

34. „Matematinių įgūdžių formavimas per vaidybą”.

35. Vaidina visas lopšelis – darželis „Dainelė“

36. Vykdomi sveikatos saugojimo ir stiprinimo projektai:

37. „ „Formalios vaikų sveikatos ugdymas”

38. „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje”

39. „Aš saugus, kai žinau”

40. „Saugioje aplinkoje mes saugūs”

41. 8.„Adaptacija ir lėlės”

42. Lopšelio grupių auklėtojos teigia, kad žymiai lengvesnė vaikų adaptacija lopšelyje susidraugavus vaikui su lėle. Sakoma, kad lėlė tarsi lieptelis iš trapaus vaiko pasaulio į nežinomybę, lėlė – žaidimų draugė, žaisdami vaikai mokosi bendrauti, lėlė gali paguosti liūdintį vaiką, sėdėti ir stebėti vaikus, kalbinti juos, vertinti, pagirti, perskaityti užduotis. Taip lėlės lopšelio grupėse prisijaukinamos kaip tikros draugės. Vaidybiniai žaidimai su lėlėmis padeda vaikams įveikti baimę, tėvų ilgesį. Atliktas tyrimas tema „Teatro lėlė kaip adaptavimo(si) priemonė” rodo, kad , 65,5 % respondentų nurodė, kad lėlė padeda vaikui adaptacijos periode, 68,9% teigia, kad lėlių teatras padeda siekti auklėjamųjų lavinamųjų tikslų, 30,1% naudoja lėles visose veiklose, komunikavimo kompetencijos ugdymui naudoja lėles 79.3%, pažintinei veiklai – 75.9%, meninei – 68,9%. 8. Adaptacija ir lėlės.

43. 9. Vaidybos vertybinė nuostata. Vaidyba – tai didžiulis lobis, kuris niekada nesibaigia,ji padeda vaikui sveikai gyventi, smagiai, linksmai papramogauti. Vaidybos vertybinė nuostata - padeda vaikui visapusiškai tobulėti. Taigi: vaikystė, mama, saulė, žydras, beribis dangus ir stebuklingas pasakų pasaulis - neatskiriami vaiko gyvenime.

44. Pranešimą parengė: Šiaulių lopšelio- darželio „Dainelė“direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Kiškūnienė

45. Vaizdinę medžiagą paruošė: priešmokyklinio ugdymo pedagogė Aldona Švambarienė