Duomen ų bazi ų valdymo sistemos (DBVS)

1. Duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS) • Duomenų bazių valdymo sistemos, jų funkcijos; • DBVS sudėtis. Duomenų manipuliavimo kalba SQL; • DBVS ryšys su kitomis programomis; • Populiarių duomenų bazių valdymo sistemų palyginimas; • Kiekybinės DBVS charakteristikos ir rodikliai; • DBVS Microsoft Access.

2. Duomenų bazių valdymo sistemos, jų funkcijos • Duomenų bazės valdymo sistema (DBVS) vadinama programinė įranga, skirta DB kurti, jas saugoti ir įvairiais būdais apdoroti. Svarbiausios DBVS funkcijos yra šios: • DB struktūros projektavimas; • DB pildymas, kaupimas, redagavimas; • navigacija DB; • duomenų peržiūra, paieška, rikiavimas ir kitas tvarkymas; • taikomųjų vartotojo programų kūrimas; • ataskaitų kūrimas. • Bet kurią DBVS sudaro priemonės DB struktūrai aprašyti, duomenims įvesti, papildyti ir modifikuoti

3. Duomenų bazių valdymo sistemos, jų funkcijos (2) Šiuolaikinė DBVS suteikia jos vartotojui lanksčias galimybes lengvai surasti ir atrinkti reikalingus duomenis pagal vieną ar kelis kriterijus, tuos duomenis rikiuoti, grupuoti, vaizduoti juos pageidaujama forma. Tam tikrais laiko tarpais reikia sukauptą informaciją apibendrinti, atlikti analizę, vykdyti matematinius, statistinius skaičiavimus ir kurti įvairių formatų ataskaitas. Vartotojai, esant reikalui, rašo bei derina savas taikomąsias programas, naudodamiesi tam skirtomis DBVS priemonėmis. DBVS turi atlikti ir daug kitų svarbių funkcijų: duomenų apsaugą, jų korektiškumo, neprieštaringumo ir išsamumo kontrolę, DB kopijų išsaugojimą ir kt.

4. DBVS sudėtis • Bet kurią DBVS sudaro priemonės DB struktūrai projektuoti, duomenims įvesti, papildyti ir modifikuoti. • Daugelį šiuolaikinių DBVS sudaro tokios dalys: • duomenų tvarkymo dialoginė aplinka; • duomenų aprašymo ir manipuliavimo jais kalba; • programų generatoriai. • Dialoginė aplinka yra viena svarbiausių šiuolaikinių DBVS dalių. Ji skirta interaktyviam darbui su DBVS atliekant veiksmus su visa DB ar atskirais įrašais. Yra du pagrindiniai darbo su DB būdai: • grafinių, vizualiai orientuotų instrumentų panaudojimas; • specialių instrukcijų rašymas. • Grafiniai instrumentai skirstomi į dizainerius,vedlius ir meniu sistemas bei konstruktorius. • Kita svarbi DBVS dalis yra duomenų apibrėžimo ir apdorojimo kalba. Plačiausiai šiam tikslui naudojama SQL (Structured Query Language).

5. Užklausų kalba SQL SQL kalboje numatytos šios pagrindinės manipuliavimo duomenimis instrukcijos (komandos): DB kūrimas, paieška DB, duomenų modifikavimas, įrašo įterpimas į DB, įrašo pašalinimas. Nauja DB lentelė sukuriama naudojant „CREATE” instrukciją. Šios instrukcijos supaprastintas formatas yra toks: CREATE TABLE duomenų_bazės_lentelės_vardas (lauko_vardas_1 tipas [ (plotis [, tikslumas ]) ] [, lauko_vardas_2 ... ] ); čia: CREATE - instrukcijos pavadinimas, TABLE - bazinis žodis, nurodantis, jog kuriama nauja lentelė (konkretus lentelės vardas rašomas po šio žodžio). Užklausa: SELECT * FROM b WHERE p_kodas=„1-12693”;

6. Užklausų kalba SQL(2) SQL kalboje duomenų paieškos ir atrankos instrukcijos supaprastintas formatas yra toks: SELECT laukų vardų sąrašas | * FROM duomenų_bazės_lentelės_vardas [WHERE paieškos sąlyga]; čia: SELECT - instrukcijos pavadinimas, FROM - bazinis žodis, po kurio nurodoma, kurioje lentelėje daryti paiešką, WHERE - bazinis žodis, apibrėžiantis paieškos sąlygą, t. y. kriterijų, kurį turi tenkinti ieškomi duomenys.

7. Programų generatoriai Modernios DBVS turi programų generatorius. Tai specialūs instrumentai, skirti automatizuoti programų rašymą, kartu palengvinti vartotojų, ypač programuotojų, darbą kuriant taikomąsias programas. Generatoriai įgalina žymiai sumažinti darbo sąnaudas, kai reikia programuoti daug laiko jų rašymui reikalaujančias ir dažnai pasikartojančias operacijas, pvz., ekrano apiforminimo, veiksmų (meniu) juostų, ataskaitų sudarymo ir kt. operacijas.

8. Ryšys su kitomis programomis (DDE) • DBVS neizoliuotos nei viena nuo kitos, nei nuo kitų taikomųjų programų. Yra įvairių priemonių, leidžiančių atskiroms DBVS bendrauti tarpusavyje bei palaikyti ryšį su kitomis programomis, sistemomis. Pagrindiniai ryšio tarp DBVS ir kitų taikomųjų programų mechanizmai yra šie: • dinaminis apsikeitimas duomenimis; • objektų susiejimas ir įdiegimas Dinaminis duomenų apsikeitimas (angliškai DDE - Dynamic Data Exchange) įgalina perduoti duomenis iš vienos programos į kitą. Programa, kuri inicijuoja ryšį ir kreipiasi į kitą programą, vadinama klientu, o programa, kuri atsako klientui ir jį aptarnauja, vadinama serveriu. DBVS gali atlikti ir kliento, ir serverio vaidmenį. Atlikdama kliento vaidmenį, DBVS gali kreiptis į kitą programą, pasiųsti vienus duomenis į tą programą bei gauti iš jos kitus duomenis.

9. Ryšys su kitomis programomis (OLE) Susiejimo ir įdiegimo mechanizmas (angliškai OLE - Object Linking and Embedding) leidžia DB lentelėse saugoti įvairiausius objektus - tekstus, grafinius vaizdus, videovaizdus ir pan. Tokie objektai saugomi atitinkamo tipo laukuose. Objektas gali būti sukurtas ne DBVS, o kurios nors kitos taikomosios programos - serverio. Galimi du variantai: • DB saugoma tik nuoroda į objektą, sukurtą programos-serverio; • DB talpinamas pats objektas. Procesas, kurio metu į DB įtraukiama nuoroda į objektą, vadinamas susiejimu (Linking), o procesas, kurio metu į DB įtraukiamas pats objektas, vadinamas objekto įdiegimu (Embedding).

10. Ryšys su kitomis programomis (2) Įterpiant į DB susiejamą/įdiegiamą objektą ar jį koreguojant, automatiškai iškviečiama ta programa (serveris), kurios pagalba šis objektas buvo sukurtas. Taigi, DB galima saugoti įvairialypius duomenis, paruoštus skirtingomis taikomosiomis programomis, pvz., teksto procesoriais, grafiniais redaktoriais ir kt. Paminėtinas dar vienas DBVS dažnai naudojamas mechanizmas - duomenų eksportas-importas. Šiuo mechanizmu viena DBVS gali paruošti duomenis kitai DBVS arba priimti duomenis iš kitos DBVS.

11. Populiarių duomenų bazių valdymo sistemų palyginimas Yra daugybė DBVS. Jas kuria įvairios firmos, kurios šias sistemas platina tarp vartotojų kaip atskirus, savarankiškus programinės įrangos vienetus. Tokie vienetai vadinami paketais. DB valdymo paketai skiriasi vieni nuo kitų kokybinėmis ir kiekybinėmis (techninėmis) charakteristikomis. Kokybinės DBVS charakteristikos - tai apimtis (sudėtingumo laipsnis), taikymo sritis, funkcionavimo bazė, darbo patogumas. Kiekybinės charakteristikos - tai, pvz., leistina apdorojamos DB apimtis, DB lentelių skaičius, lentelės apimtis ir pan. Vienas iš pagrindinių sistemų klasifikavimo kriterijų yra sistemų apimtis. Pagal savo apimtį DBVS galima suskirstyti į dideles (labai sudėtingas) sistemas, vidutines (mažiau sudėtingas) sistemas ir mažas sistemas. Didelės DBVS yra šios: Oracle, Sybase, Informix, DB2, SQL Server, IMS, Ingres. Vidutinių sistemų yra daugiau. Pagrindinės yra šios: FoxPro, Access, MySQL, Paradox, Clipper, Clarion, dBase ir kt. Dar daugiau yra mažų DBVS - jų šiuo metu suskaičiuojama daugiau kaip 50.

12. Kiekybinės DBVS charakteristikos • Pagrindinės kiekybinės DBVS charakteristikos yra šios: • maksimalus leistinas lentelių kiekis DB; • maksimalus lentelės dydis; • maksimalus įrašų kiekis lentelėje; • maksimalus simbolių kiekis įraše (lentelės plotis); • maksimalus laukų kiekis lentelėje; • maksimalus lauko plotis; • maksimalus lauko vardo ilgis ir kt.

13. DBVS kiekybiniai rodikliai

14. DBVS MS ACCES Pagrindinis meniu Konteksto meniu Įrankių juosta Specialūs langai

15. DBVS MS Access elementai (objektai) Lentelės – laikomi duomenys; Užklausos –bazėje ieškomų duomenų atrankos kriterijai Formos – DB užpildymas, analizė, tvarkymas Ataskaitos – iš duomenų suformuota informacija Puslapiai – duomenys į WWW puslapius Makrokomandos – dažnai kartojamų komandų rinkiniai Moduliai – duomenų apdorojimo procedūros Visual Basic kalba

16. Lentelės kūrimas

17. Formos kūrimas

18. Užklausos kūrimas

19. Ataskaitos kūrimas

20. Parengta pagal: • Parengta pagal R.Kuto paskaitų konspektus. • J.Adomaitis ir kt. Informatika I dalis Vadovėlis, L-kla “Technologija”, Kaunas, 1999, p.p. 170 – 190. • http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/8/ • Duomenų bazės. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota mokomoji medžiaga, L-kla “Žara”, Vilnius, 2001, 120 p. Dar apie tai rasite: • A.Vidžiūnas, R.Marčiulynienė ACCESS XP. Taikomųjų duomenų bazių projektavimo pagrindai, “Smaltijos” leidykla, Kaunas, 2003, 318 p. • R.Baronas. Duomenų bazių sistemos (Metodinė priemonė). Vilnius: TEV, 2002, 126 p. • Введение в системы баз данных. Дж. Д. Ульман, Дж. Уидом, М., “Лори”, 2000, 374 с. • http://www.citforum.ru/database/dbguide/index.shtml • http://www.citforum.ru/database/dblearn/index.shtml