290 likes | 477 Views
Biomas ės naudojimas energetikoje Lietuvoje Tarptautinė konferencija “ Žalioji energija: iš gamtos imame- gamtai atiduodame ”, 2009 m. balandžio 16 d., Vilnius Remigijus Lapinskas. LITBIOMA ISTORIJA. 2003 m. birželio 4 d. – įsteigiama Medienos kuro tiekėjų asociacija;
E N D
Biomasės naudojimas energetikoje Lietuvoje Tarptautinė konferencija “Žalioji energija: iš gamtos imame- gamtai atiduodame”, 2009 m. balandžio 16 d., Vilnius Remigijus Lapinskas
LITBIOMA ISTORIJA • 2003 m. birželio 4 d. – įsteigiama Medienos kuro tiekėjų asociacija; • 2005 m. asociacijos veikla plečiantis, pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociaciją (LBGTA); • 2006 m. asociacija tampa PET Lietuvos komiteto ir AEBIOM nare. Asociacijospavadinimas tampa LITBIOMA; • 2008 m.siekiant tinkamai atspindėti asociacijos veiklą, asociacijos pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biomasės energetikos asociaciją.
LITBIOMA DABAR • Asociacija vienija 29 narius: • Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija- 17 narių • Mokslo ir biomasės išteklių sekcija - 7 nariai • Energijos gamybos įrangos sekcija - 5 nariai
LITBIOMA MISIJA Mūsų misija- Skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma- biomasės) panaudojimą energetikoje laikantis darnumo kriterijų • Biomasė – žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų biologiškai skaidoma dalis, taip pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai skaidoma dalis
Iškylantys klausimai • Kokios biokuro naudojimo perspektyvos Lietuvoje? • Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti 2008 m. gruodžio mėn. priimtoje AEI Direktyvoje jai nustatytus tikslus?
LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas • 2008 m. gruodį LITBIOMA, pasitelkusi 10 įvairių bioenergetikos sričių mokslininkų, baigė mokslinį tyrimą, kuris numato Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planą 2010- 2020 metams. • Remiantis tyrimo rezultatais, be kita ko: • Lietuva turi pakankamai AEI resursų, leidžiančių ne tik įgyvendinti formalius AEI Direktyvoje nustatytus reikalavimus Lietuvai, bet ir juos gerokai viršyti. • Didžiausią potencialą turi biomasė. • Iki 2020 m. realu pasiekti, kad 70 % centralizuotos šilumos energijos būtų gaminama naudojant biomasę.
LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas (tęs.) • Atlikus LITBIOMA mokslinį tiriamąjį darbą: • Išanalizuotas Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių potencialas; • Nustatytos kliūtys platesniam AEI panaudojimui; • Pasiūlyti būtini veiksmai padėties pagerinimui; • Išlaikytas ryšys tarp AEI potencialo ir galutinės energijos suvartojimo. • AEI Direktyvos tikslai yra įgyvendinami
Lietuvos tikslai iki 2020 m. Energijos iš AEI dalis (%) galutinės energijos balanse pagal AEI Direktyvą
Galutiniam vartojimui tinkamos energijos prognozė pvz., centralizuotas šildymas iš AEI
Siekiant iliustruoti LITBIOMA mokslinio tiriamojo darbo atlikimo principą, šioje prezentacijoje analizuojamas vienas AEI (biomasė) viename sektoriuje (CŠT)
Realus tikslas CŠT sektoriuje iki 2020 m. ~70% centralizuotos šilumos iš biomasės ~6%elektros iš biomasės (kogeneracija)
Prieinami vietinio biokuro rezervai (remiantis NES) Miško kirtimo atliekos 100 000 t.n.e. (500 000 t) Šiaudai 100 000 t.n.e. (500 000 t) Komunalinės atliekos 200 000 t.n.e. (1 000 000 t) Gluosniai, dumblas 90 000 t.n.e. ( 450 000 t) ________________________________ Viso ~490 000 t.n.e Šiuo metu naudojami ištekliai Kaip buvo suformuluotas tikslas? Kuro, naudojamo centralizuotos šilumos gamybai, struktūra, atsižvelgiant į esamus biokuro rezervus
Teorinis (moksliškai pagrįstas) biomasės potencialas Šiaudai- 2,4 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 850 tūkst. tne. Komunalinės atliekos- 1 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 200 tūkst tne.
Atsinaujinančios energetikos finansavimo šaltiniai AKCIZAS • Būtinybė nedelsiant įvesti akcizą iškastinio kuro naudojimui šilumos ir elektros gamyboje; • Iš akcizo gautos lėšos turėtų būti skiriamos į nacionalinį AEI skatinimo fondą; • Iš nacionalinio AEI skatinimo fondo lėšų vykdomas AEI projektų finansavimas, subsidijavimas, parama.
Veiksmų planas CŠT sektoriui (finansiniai) (1) • Valstybės parama biomasės mobilizavimui: • subsidija už kiekvieną atliekinės biomasės kietmetrį, patiektą biokuro gamybai. • Valstybės parama iškastinio kuro katilines keičiant biokuro katilinėmis • Dalinis investicijų kompensavimas. • Subsidija įsigyjant medžio granulėmis kūrenamus katilus (pvz., 50%).
Veiksmų planas CŠT sektoriui (finansiniai) (2) • Valstybės parama žalios energijos gamybai kogeneracinėse jėgainėse (feed-in tariffs); • Ekonomiškai pagrįsto dydžio parama energetinių plantacijų įveisimui ir priežiūrai; • (šiuo metu taikomas 40% plantacijos įveisimo išlaidų kompensavimas nestimuliuoja rinkos vystymosi. Jis turėtų būti padidintas iki 70 %) • Parama diegiant naujas šiaudų deginimo technologijas.
Veiksmų planas CŠT sektoriui (teisiniai) • Būtinybė panaikinti šiuo metu galiojantį 700 MW biokuro katilinių instaliuotos galios apribojimą; • Komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai turėtų būti teisiškai privalomas; • Būtinybė keisti miško kirtimo taisykles, tokiu būdu palengvinant biomasės prieinamumą.
LITBIOMA vizija remiant “žaliąją” elektros energiją Žalios el. energijos kaina = bazinė, viešuosius interesus atitinkanti, elektros energijos kaina skatinamieji priedai „žaliajai“ elektros energijai + Negali būti mažesnė už el. energijos iš iškastinio kuro supirkimo kainą
Vėjas Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama)
Hidro energija Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.
Geoterminė energija Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.
Biodujos Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m.
Biodegalai Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama) *Nacionalinėje Energetikos Strategijoje nurodytas skaičius- 450’000 tne iki 2025 m.
Ačiū! Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma” Konstitucijos pr.. 7, LT-09308 Vilnius asociacija@biokuras.lt , www.biokuras.lt