320 likes | 724 Views
Ugdymo turinio informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5 - 6 klasės mokiniams pavyzdžiu. 1 seminaras Mokymas ir mokymasis šiandien.
E N D
Ugdymo turinio informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5 - 6 klasės mokiniams pavyzdžiu 1 seminaras Mokymas ir mokymasis šiandien. Mokymosi bendradarbiaujant strategijos taikymas mokant gamtos mokslų ir panaudojant IKT 2006 10 17-19
Pagrindinės kompetencijos apibrėžimasPagal EK Švietimo ir kultūros direktorato B darbo grupės apžvalgą Pagrindinės kompetencijos – daugiafunkcinė žinių,gebėjimųir nuostatų visuma, būtina kiekvienamasmeniui, kad jaustųpasitenkinimą savo gyvenimu irsiektų tobulėti, aktyviai dalyvautų visuomenėsgyvenime, susirastų tinkamą darbą.
8 pagrindinės kompetencijos • Komunikavimas gimtąja kalba • Komunikavimas užsienio kalba • Matematinis raštingumas ir pagrindinės kompetencijos gamtos moksluose ir technologijose • Informacinė komunikacinė kompetencija • Mokymasis mokytis • Tarpasmeniniai ir pilietiniai gebėjimai • Verslumas • Kultūrinė kompetencija
Mokymo pedagogika “Mokymo pedagogika”, kuri yra “ dedukcinė mokymo forma, kai pedagogas, mokymo subjektas, dėsto medžiagą, o mokiniai, mokymo objektai, kantriai klauso, atitinka tam tikrą priespaudos formą. Šioje edukacinėje paradigmoje pedagogas laiko savo uždaviniu sukimšti mokiniams į galvas mokomąją medžiagą, kuri atsieta nuo tikrovės arba kuri tikrovės atžvilgiu yra nejudanti, statiška, nenuspėjama.(…) Mokiniai apibūdinami “tuščio indo” arba “taupyklės” metafora, kuriuos mokytojas turi pripildyti.” (P.Jucevičienė ir kt., 2005, 11).
Sąveikos pedagogika Sąveikos paradigma, kuri akcentuoja mokymo ir mokymosi sąveiką.Čia mokytojo vaidmuo yra jau kitoks: mokinys nėra „tuščias indas“, o svarbus žinių šaltinis. Tokie pat šaltiniai yra ir klasės draugai, todėl skatinamas moksleivių bendras mokymasis. Mokinys ir mokytojas čia – lygiaverčiai partneriai, drauge įsitraukiantys į bendrą veiklą. Šią pedagoginę paradigmą išpažįstantis mokytojas taiko tokius metodus: diskusijas, grupinę problemų sprendimo paiešką, žaidimus, dramą ir imitacijas, grupės projektus, mokymąsi bendradarbiaujant grupėje, kūrybą, seminarus.
Mokymosi pedagogika Mokymosi paradigma, šiuo atveju mokytojas “remiasi mokinių patirtimis, aplinka, į pirmą vietą kelia mokymąsi, pripažįsta mokymąsi “visada ir visur” bei vertina įvairius mokymosi šaltinius bei priemones.” Mokytojas taiko aktyvaus mokymosi būdus, kuriuos mokinys gali pasirinkti pats: problemų sprendimo paieškos (individualiai ar grupėje), individualūs ar grupiniai projektai, mokymasis iš patirties, individualus tyrinėjimas, mokymasis sau vadovaujant, kūryba, seminarai.
KOMPETENCIJŲ GRUPĖS • KOGNITYVINĖS KOMPETENCIJOS • FUNKCINĖS KOMPETENCIJOS • ASMENINĖS KOMPETENCIJOS • ETINĖS KOMPETENCIJOS
KOKS MOKYMASIS YRA GERAS ? • Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas • Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas • Mokymasis yra bendradarbiavimas • Mokymasis yra savitvarka • Mokymasis turi tikslą • Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis Kaip suprantamas mokymasis. Dr.Pasi Sahlberg,Helsinkio universitetas
I. PATIRTIS Pasirengimas siekti daugiau Medžiaga refleksijai II. REFLEKSIJA III.MOKYMASIS Poreikio supratimas
Kokios priežastys skatina mokinius mokytis? • Mokausi, nes tai man naudinga. • Tai, ko mokausi, prireiks pasirinktai specialybei. • Suprantu, kad mokausi gerai, ir tai kelia savigarbą. • Noriu patikti mokytojui ir/ar bendraklasiams. • Nenoriu sulaukti nemalonumų. • Tai, ko mokausi, man įdomu. • Man patinka mokytis mokytojo pasiūlytais būdais
Motyvaciją žadinančios mokymo technikospagal Ian Reece and Stephen Walker • Žodinis pagyrimas • Grįžtamasis ryšys • Sudominimas. • Netikėtumas. • Mokiniams pažįstama medžiaga. • Neįprastas kontekstas. • Žaidimai ir vaidinimai.
Kaip ugdysime mokinių kompetencijas? • Laikydamiesi konstruktyvistinio požiūrio • Didindami ugdymo turinio integraciją • Labiau individualizuodami ir diferencijuodami
DVI MOKYMOSI TEORIJOS • Kognityvistinė – tyrinėja mąstymo procesus mokantis • Bihevioristinė – tyrinėja mokytojo elgesį ir kitus išorinius faktorius įtakojančius mokymąsi
KOGNITYVISTŲ MOKYKLA – mokymasis yra aktyvus, prasmingas procesas • Mokiniai neatsimena savaime, ką mokytojams jiems pasakė, jie kuria savąją gautų žinių versiją • Mokymasis vyksta kuriant savo hipotezę, konstruojant žinojimą • Mokiniams reikia leisti pagalvoti, aptarti ir panaudoti idėjas, kad jie galėtų jas rekonstruoti kaip savas • Kognityvistai psichologai mano, kad konstruktyvistinis mokymosi procesas apima “kognityvinių modelių” kūrimą, todėl mokiniai geriau išmoksta darydami, o ne klausydami
BIHEVIORISTŲ MOKYKLA – atlygis ir motyvacija • Niekas nesimoko šiaip sau, reikalingas atlygis ar paskatinimas • Trumpos užduotys, kurso padalinimas į modulius, kad mokiniai dažniau patirtų sėkmę ir gautų atlygį • Paskatinimas turi sekti nedelsiant po laukto veiksmo • Mokymasis vyksta žingsnis po žingsnio ir sustiprinamas pasikartojančia sėkme • Sėkmė žadina mokymosi motyvaciją
MOKYTOJO IR MOKINIO VAIDMENYS – bihevioristinis modelis (Pagal a. Pollard, 2003) MOKINYSAtsakoAtsako MOKYTOJASSprendžia, MokoVertina Moko ką svarbuir skatina išmokti
BIHEVIORIZMAS KLASĖJE (1)(Pagal a. Pollard, 2003) Mokinys Pasyvus, individualus, išoriškai motyvuotas Mokymas ir mokymasis Mokytojas perduoda žinias ir gebėjimus Mokymasis priklauso nuo mokymo ir teisingo elgesioskatinimo Būdinga mokinio veikla Klasė klausosi mokytojo Klasė atlieka užduotis
BIHEVIORIZMAS KLASĖJE (2)(Pagal a. Pollard, 2003) Pagrindiniai bruožai • Tiesiogiai loginiu linijiniu būdu išdėstomos dalyko žinios • Gali būti greitas ir efektyvus būdas išmokti, kai naujos žinios atitinka mokinių jau turimą supratimą Problemos • Gali būti nesusieta su jau turimu supratimu ir dėl to atsiranda žinių paviršutiniškumas • Sunku motyvuoti visus mokinius klasėje • Sunku pritaikyti dalyko medžiagą įvairiems vaikų poreikiams
MOKYTOJO IR MOKINIO VAIDMENYS – konstruktyvistinis modelis (Pagal A. Pollard, 2003) MokinysVeikia, Veikia, Suvokia įgyja patirties įgyja patirties Susitaria, ką ir kaip veiks MokytojasVertina
KONSTRUKTYVIZMAS KLASĖJE (1)(Pagal A. Pollard, 2003) Mokinys Aktyvus, individualus, vidiniai motyvuotas Mokymas ir mokymasis Mokytojas sudaro galimybę mokiniui palaipsniui per patyrimą formuotis žinias ir gebėjimus Mokymasis gali būti nepriklausomas nuo mokymo Būdinga mokinio veikla Mokiniai individualiai ką nors daro, eksperimentuoja, žaidžia ar šiaip ką nors veikia
KONSTRUKTYVIZMAS KLASĖJE (2)(Pagal A. Pollard, 2003) Pagrindiniai bruožai • Naudojamas tiesioginis patyrimas ir leidžiama vaikui tyrinėti jo pasirinktu būdu, pasirinktoje vietoje • Gali sukurti pasitikėjimą ir praktinį, nuovokų supratimą Problemos • Reikalauja didelių išteklių ir organizacinių indėlių • Klasės vadyba dominuoja prieš įprastą mokymą • Iš vaiko tikimasi motyvacijos ir asmeninės atsakomybės
MOKINIŲ SĄVEIKOS ORGANIZAVIMAS • RUNGTYNIAVIMAS • INDIVIDUALI VEIKLA • BENDRADARBIAVIMAS
5 SVARBIAUSI MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT ELEMENTAI • Teigiama tarpusavio priklausomybė • Asmeninė atsakomybė • Glaudi sąveika • Bendravimo įgūdžiai • Vertinimas
MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT • Bendri tikslai • Mokomoji medžiaga • Mokinių vaidmenys • Vertinimas ir atgalinis ryšys • Grupės formavimas • Grupės tapatumas ir bendrumo dvasia
Kas įtakoja moksleivių mokymosi motyvaciją? • Klasės aplinka • Mokytojo elgesys • Mokinių ir mokytojo tarpusavio santykiai
Sprendimai prieš prasidedant pamokai • Akademinių ir socialinių tikslų įvardijimas • Reikiamo grupės dydžio nustatymas • Mokinių skirstymas į grupes • Patalpos sutvarkymas • Medžiagos parengimas
Pamokos organizavimas • Teigiamos tarpusavio priklausomybės formavimas • Mokomosios užduoties aiškinimas • Sėkmės kriterijų aiškinimas • Asmeninės atsakomybės formavimas • Pageidaujamo elgesio apibūdinimas
Grupės darbo stebėjimas ir kontrolė • Mokinių elgesio stebėjimas ir kontrolė • Įsiterpimas į grupės darbą * Pagalba atliekant užduotį * Ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius
BESIMOKANČIŲJŲ BENDRUOMENĖS BRUOŽAI • Bendra misija, vizija ir vertybės • Bendrai planuojami ir atliekami tyrimai bei įsivertinimas • Bendradrabiaujančios komandos • Orientacija į veiklą ir eksperimentavimą • Nuolatinis tobulėjimas • Rezultatų siekimas