Lietuvos valstybės pareigos išsaugant miško buveines

1. Lietuvos valstybės pareigos išsaugant miško buveines Algirdas Klimavičius Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupė 2019-02-21 Miškų politikos diskusija – konferencija Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste VDU Žemės ūkio akademija

2. Tarptautiniai susitarimai, kurių šalis yra Lietuva ir kurių objektas yra buveinės • 1979 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencija (LT ratifikuota 1996 m.): 4.1 str. „ Kiekviena susitariančioji Šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir būtinų globoti laukinės floros ir faunos rūšių, ypač išvardytų I ir II priedėliuose, buveines ir išlaikyti gresiančias išnykti jų natūralias buveines.“ • Lietuvos Stojimo į ES sutartis (LT pasirašyta 2003 m.): II priede nurodytas sąrašas teisės aktų, kurie priimti Bendrijoje iki Sutarties sudarymo ir kurių nuostatos skelbiamos taikomas Lietuvos Respublikoje; tame tarpe ir 1992 m. priimtą Buveinių direktyvą.

3. Buveinių direktyvos reikšmė ES gamtosaugos teisėje • kadangi <...> natūralių buveinių būklė nuolat blogėja, ir vis didėja rūšių skaičius, kurioms gresia didelis išnykimo pavojus; kadangi buveinės ir rūšys, kurioms gresia išnykimas, sudaro Bendrijos gamtos paveldo dalį, o jų išlikimui kylantys pavojai dažnai nepaiso valstybinių sienų, todėl joms išsaugoti reikalinga imtis priemonių Bendrijos mastu; • kadangi, atsižvelgiant į grėsmę tam tikriems buveinių tipams ir tam tikroms faunos ir floros rūšims bei siekiant kuo anksčiau įgyvendinti jų išsaugojimo priemones, būtina juos apibrėžti kaip prioritetinius; • kadangi tam, kad galima būtų atstatyti ar palaikyti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankią apsaugos būklę, būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą; • suteikia apsaugą 220 natūralių buveinių tipų ir apie 1000 rūšių; • Ši direktyva - ES praktinis veiksmas įgyvendinant Berno konvenciją; • Kartu su Paukščių direktyva nustato teisinius gamtos apsaugos standartus visoje Europos Sąjungoje.

4. BD: natūralios buveinės definicija Natūrali buveinė reiškia sausumos arba vandens plotus su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais, visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais; Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai reiškia tokius buveinių tipus, kurie [ES teritorijoje]: • i) gali išnykti savo natūralaus paplitimo areale; arba • ii) yra paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo; arba • iii) yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš biogeografiniųregionų tipinius bruožus; • Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į I priedą

5. BD: natūralios buveinės definicijos nulemtas poveikis Saugomos natūralios buveinės suteikia apsaugos skėtinį efektą dešimtims ir tūkstančiams rūšių. I ir II priedo objektų sąrašo sudarymas - tai yra iki šiol efektyviausia „išrasta“ gamtosauginė koncepcija

6. Buveinių sąrašas, interpretacija, pavyzdžiai

7. 2120 Baltosios kopos

8. 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės

9. 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis

10. 3190 Gipso karsto ežerai

11. 4030 Viržynai

12. 6270*Rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos

13. 9010*Vakarų taiga

14. Pareiga dėl 13-14 tipų natūralių miško buveinių Lietuvoje išsaugojimo

15. Ką reiškia pareiga „išsaugoti buveinę“ direktyvos prasme? Palankios apsaugos būklės (PAB) apibrėžimo komponentai BD 2.2 str.: „Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ... apsaugos būklę. Klausimas: kaip apibrėžiama PAB? BD 1 str. e) p.: Natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma „palanki“, kai: 1) jos natūralus paplitimo arealasir jos padengiami plotai tame areale nekinta arba didėja, 2) egzistuoja ir, tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir 3) kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki. Reikalinga visų šių komponentų sutaptis

16. Pareigos įgyvendinimo iššūkiai Ar žinome PAB komponentus: arealus, padengiamus plotus ir specifinę struktūrą?

17. Pareigos įgyvendinimo iššūkiai Ar žinome PAB komponentus: arealus, padengiamus plotus ir specifinę struktūrą? Jeigu jau sužinojome, kaip sekame apsaugos būklės pasikeitimus?

18. Pareiga: sukurti Natura 2000 tinklą Tai vientisas BAST tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra tam tikro tipo EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių, skirtas palaikyti, o kur reikia – atkurti iki PAB tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms jų natūraliame areale. Į „Natura 2000“ tinklą įeina ir PAST. Tai praktinis mechanizmas, garantuojantis erdvę, reikalingą išlikti buveinėms ir rūšims. Oficialios pažeidimo procedūros objektas BAST steigiamos 4 etapais: 1) Vietovių, atitinkančių BAST kriterijus, sąrašo sudarymas, patvirtinimas AM įsakymu ir pateikimas EK su standartinių duomenų formų DB (= pasiūlytos EB svarbos teritorijos) 2) biogeografinio regiono EB svarbos teritorijų sąrašo patvirtinimas EK sprendimu (=EB svarbos teritorijos) 3) apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių nustatymas (pvz., nacionalinių ST steigimasar kitų būtinų apsaugos priemonių nustatymas EB svarbos teritorijose) 4) Tinkamai apsaugotų Vietovių paskelbimas BAST (= buveinių apsaugai svarbios teritorijos)

19. Kaip vertinama pareigos vykdymo pažanga? Vietovių pakankamumo įvertinimas. Biogeografinio regiono koncepcija By Júlio Reis - Made with Inkscape from Image:Biogeographical Regions Europe - Map (intl).png by the European Environmental Agency, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=804348

20. Vietovių pakankamumo vertinimas.BD III priedas ir gairių dokumentas Hab. 97/2 rev. 4

21. Vietovių pakankamumo vertinimas.BD III priedas ir gairių dokumentas Hab. 97/2 rev. 4 1 kriterijus - paplitimo modeliai (distribution patterns): endemiškumas, izoliacijos/fragmentacijos laipsnis, istoriniai trendai) 2 kriterijus - ekologinių variacijų aprėptis; • 1 ir 2 kriterijaus supaprastinta išraiška – išankstiniam vertinimui naudojama 20/60 proc. gausos taisyklė; • kiekvienos buveinės pakankamumo individualaus vertinimo principas EK parengia išankstinį vertinimą, naudodama “20/60” taisyklę: • mažiau nei 20 % ploto/populiacijos = greičiausiai “nepakanka” • daugiau kaip 60 % ploto/populiacijos = greičiausiai “pakanka” • 20-60 % = diskusijų objektas. • „Praktiškas pakankamumas“: • prioritetiniams buveinių tipams >60 proc. ploto aprėptis; • neprioritetiniams buveinių tipams >20 proc. ploto aprėptis.

22. Nepakankamumo išvados pavyzdys

24. Pareiga: sukurti Natura 2000 tinklą Kaip vertinama „veiksmingos apsaugos“ pažanga? BAST steigiamos 4 etapais: 1) Vietovių, atitinkančių BAST kriterijus, sąrašo sudarymas, patvirtinimas AM įsakymu ir pateikimas EK su standartinių duomenų formų DB (= pasiūlytos EB svarbos teritorijos) 2) biogeografinio regiono EB svarbos teritorijų sąrašo patvirtinimas EK sprendimu (=EB svarbos teritorijos) 3) apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių nustatymas (pvz., nacionalinių ST steigimasar kitų būtinų apsaugos priemonių nustatymas EB svarbos teritorijose) 4) Tinkamai apsaugotų Vietovių paskelbimas BAST (= buveinių apsaugai svarbios teritorijos) Kitos pažeidimo procedūros objektas 6 metai

25. Kaip saugoti? (1)Buveinių direktyvos 6 str.: • Šalys nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas teisės aktais, administracines arba sutartyse numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus. • Šalys imasi priemonių, siekdamos išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių trikdymo. • Šalys atlieka bet kokių planų ir projektų, tiesiogiai nesusijusių arba nebūtinų teritorijos tvarkymui, bet galinčių ją reikšmingai paveikti, galimo poveikio teritorijai įvertinimą.

26. Kaip saugoti? (2)Bendrieji BAST ar PAST nuostatai (LRV 2004-03-15 nutarimas Nr. 276): 9. Būtinos apsaugos priemonės: 9.1. apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymas; 9.2. vidinės miškotvarkos projekto, žemės gelmių naudojimo projekto, leidimų ir sutarčių, leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, leidimo naudoti žūklės (žvejybos) plotą, kitų gamtos išteklių naudojimo leidimų sąlygų pakeitimas; 9.3. savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų, miškų tvarkymo schemų pakeitimas, savivaldybių teritorijų ar jų dalių BP pakeitimas nustatant ar pakeičiant apsaugą užtikrinančius sprendinius;

27. Kaip saugoti? (3)Bendrieji BAST ar PAST nuostatai (LRV 2004-03-15 nutarimas Nr. 276): 9.4. gamtotvarkos plane, specialiai parengtame vietovei arba integruotame į kitus planus, numatytų aktyvių gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas; 9.5. TPD, pagal kuriuos steigiamos naujos ST arba keičiamos ST ribos, taip pat ST tvarkymo planų parengimas ir patvirtinimas; 9.6. TA, reglamentuojančių veiklą teritorijoje, parengimas ir patvirtinimas arba pakeitimas, kad nustatytas režimas užtikrintų palankios buveinių ir rūšių apsaugos būklės palaikymą.

28. Kaip nustatomos BAST Lietuvoje?STĮ 24-1 str. 5. BAST nustato AM. Sprendimas dėl BAST nustatymo EB svarbos teritorijoje gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vietovė yra LR saugomoje teritorijoje; 2) vietovė arba jos dalis nepatenka į LR saugomą teritoriją, tačiau reikiamą apsaugą garantuoja: a) vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, b) TPD sprendiniai, c) apsaugos sutartys su žemės savininkais ar valdytojais.

29. Kaip nustatomos BAST Lietuvoje?STĮ 24-1 str. 6. Jeigu 5 d. nurodytų sąlygų nėra, BAST Vietovėje nustatoma tik: a) nustatyta tvarka įsteigus joje LR saugomą teritoriją, arba b) pakeitus greta esančios LR saugomos teritorijos ribas, arba c) papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba d) sudarius apsaugos sutartis su žemės savininkais ar valdytojais.

31. Ačiū už dėmesį!