Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatym as

1. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą.

2. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas • Vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas), įsteigtas atlikti vidaus auditą viešajame juridiniame asmenyje.

3. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas • Centralizuota vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas), įsteigtas atlikti vidaus auditą viešajame juridiniame asmenyje bei visuose jam pavaldžiuose ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

4. Vidaus audito tarnyba • Vidaus audito tarnybos arba centralizuotos vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos Respublikos Prezidento institucijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose. Savivaldybėse turi būti įsteigtos centralizuotos vidaus audito tarnybos.

5. Vidaus audito tarnyba • Viešuosiuose juridiniuose asmenyse vidaus audito tarnyba turi būti įsteigta, jeigu juose patvirtinta ne mažiau kaip 200 pareigybių (etatų), įskaitant jiems pavaldžių arba jų valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų patvirtintas pareigybes (etatus). Tuo atveju, kai viešuosiuose juridiniuose asmenyse yra patvirtinta mažiau kaip 200 pareigybių (etatų), juose steigėjo (steigėjų) arba Vyriausybės sprendimu gali būti įsteigta vidaus audito tarnyba arba vidaus auditą atlieka viešojo juridinio asmens steigėjo vidaus audito tarnyba.

6. Vidaus audito tarnyba • Vidaus audito tarnyba – įmonės nepriklausomas struktūrinis padalinys, įkurtas įmonės veiklai tikrinti ir vertinti. Jį steigia, reorganizuoja ir likviduoja įmonės vadovybė.

7. Vidaus audito tarnyba • Vidaus audito tarnybai reikia dirbti remiantis veiklos nuostatais, patvirtintais įmonės vadovybės ir direktorių tarybos.

8. VAT nuostatai VAT nuostatai turi apibrėžti šiuos svarbiausius dalykus: • Vidaus audito tarnybos pagrindiniai tikslai: 2. nustatyti ar veiksminga imones veiklos politika 3. Teikti imones vadobyvei informacija apie imones valdyma, ir vidaus kontroles bukle bei weiklos rezultatus.

9. VAT nuostatai 2. VAT vykdomos funkcijos: 1.Ivertinti bendra vidaus kontroles sistemos bukle, ir teikti pasiulymus jai tobulinti. 2. Tikrinti ir vertinti BUXALTERINES apskaitos  ir finansines atskaitomybes tikruma ir teisinguma 3.Analizuoti imones veiklos rodiklius ir ju kitimo priezastis 4.nustatyti imones veiklos rizikingiausias veiklos sritis, teikti pasiulymus trukumams pasalinti, veiklai gerinti, istekliams ekonomiskai naudoti.

10. VAT nuostatai 3. VAT darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę: Savarankiskai pasirengti audito testus ir proceduras, naudotis visa imones informacija, gauti reikalingus paaiskinimus is imones darbuotoju, naudotis isores auditoriu ir ekspertu tikrinimo duomenemis.pareiksti savo nuomone apie imones weikla ir audito rezultatus, teikti pasiulymus imones weiklai gerinti

11. VAT nuostatai 4. VAT darbuotojų pareigos: Laiku ir kokybiskai atlikti patiketas pareigas, teikti objektyvia informacija vadovybej ir strukturiniams padaliniams, laikytis profesines etikos bei vidaus taisykliu, teikti vadovybej audito isvadas ir pasiulymus vidaus kontrolei saugoti, saugoti imones paslaptis ir neatskleisti konfidecialios informacijos gautos audito metu.

12. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas Etikos kodeksas – tai vidaus auditorių elgesio standartai. • nepriklausomumas-auditorius turi buti nesusijes su ta weikla, kurios audita atlieka. • Saziningumas ir objektyvumas-visi auditoriaus sprendimai, nepavaldus kitiems asmenims, negalimi jokie kompromisai, auditas turi buti atliekamas saziningai.Objektyvumas-visa informacija turi buti pateikiama teisingai, nesaliskai, be jokiu apribojimu. • Kompetencija-teorines zinios, praktiniai igudziai, profesijos kruopstumas • Konfidencialumas-neatskleisti gautos informacijos, isskirus istatymu numatytus atwejus, informuoti padalinius apie darbe gaunamos informacijos konfidecialuma, stebeti ir kontroliuoti, kad jis butu uztikrintas, nenaudoti ir vengti galimybes naudoti darbe gautos informacijos neetiskesm ar neistatymiskiems tikslams, asmeniskai ar per treciasias salis. • Konfidecialumo atsisakoma tada, kai reikia liudyti teisme, auditorius atsako I auditoriu rumu prezidiumo, LRV igaliotosios institucijos, ar ju pawedimu weikianciu asmenu klausymus ar supazindina kita auditoriu su audito rezultatais. • Profesinis pareigingumas-vidaus auditoriu profesinis pareigingumas reikalauja, kad jie pateiktu vadovybej pasiulymus, ka reikia taisyti ir tobulinti, kokias priemones naudoti ir kokius sprendimus priimti.

13. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas • Nepriklausomumas.

14. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas • Sąžiningumas ir objektyvumas

15. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas • Kompetencija

16. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas • Konfidencialumas

17. Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas • Profesinis pareigingumas

18. Vidaus tarnybos vadovo veikla ir atsakomybė • Vidaus tarnybos vadovas atsakingas už šios tarnybos valdymą ir veiklą. • Jo pagrindinė pareiga – siekti, kad tarnybos darbas atitiktų įmonės tikslus ir padėtų juos pasiekti. • Jis atsakingas ne tik už atliktų auditų kokybę, bet ir už tarnybai skirtų išteklių efektyvų panaudojimą. • VAT vadovas kiekvienam auditoriui turi paskirti užduotis atsižvelgdamas į jo profesinę kompetenciją.

19. VAT nuostatuose būtina nurodyti Vidaus audito tarnybos vadovas privalo: 

20. Vidaus tarnybos vadovo veikla ir atsakomybė • VAT turi glaudžiai bendradarbiauti su įmonės vadovybe, užmegzti ryšius su visų lygių vadovais per formalius ir neformalius susitikimus. • VAT veikla turi būti orientuota į įmonės vadovybės poreikius ir veiklos prioritetus. • Įmonės vadovybė privalo nuolat informuoti VAT apie visus įmonės veiklos ir organizacinės struktūros pasikeitimus bei jų priežastis, apie naujas įmonės bei jos konkurentų paslaugas ir produktus.

21. VAT ryšiai • Vidaus auditoriai turi bendradarbiauti su išorės auditoriais. • Vidaus auditoriai turi sudaryti palankias sąlygas išorės auditoriams objektyviai įvertinti vidaus audito būklę įmonėje, jų atliktų darbų kokybę. • Vidaus auditoriai turi informuoti išorės auditorius apie visus reikšmingus dalykus, išryškėjusius vidaus audito metu. • Išorės auditoriai turi informuoti vidaus auditorius apie pastebėtus jų darbo trūkumus, įmonės veiklos problemas, pasidalinti audito teorijos ir praktikos naujovėmis.

22. Vidaus auditoriai daugiausia dėmesio skiria įmonės veiklos ir valdymo auditui, išorės auditoriai – finansinių ataskaitų auditui.

23. Kitų auditorių ir ekspertų darbo rezultatų panaudojimas vidaus audito veikloje Vidaus audito veikloje kitų auditorių ir ekspertų darbo rezultatus galima panaudoti trimis būdais : 1. užduoties planavimo etape

24. Kitų auditorių ir ekspertų darbo rezultatų panaudojimas vidaus audito veikloje 2. tikrinimo etape

25. Kitų auditorių ir ekspertų darbo rezultatų panaudojimas vidaus audito veikloje 3. audito pabaigoje

26. Kitų auditorių darbo panaudojimas planavimo etape

27. Kitų auditorių darbo panaudojimas audito pabaigoje

28. Audito informacijos rinkimas iš kitų auditorių darbo

29. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Vidaus audito planavimo, vykdymo ir atsiskaitymo gebėjimai

30. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Techniniai vidaus audito atlikimo gebėjimai

31. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Mokymas.

32. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Mokymo programa

33. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Mokymas darbo vietoje

34. Vidaus auditorių įgūdžių tobulinimas • Darbuotojų susitikimai ir peržiūros