Download
1 / 10
100 likes | 275 Views
Moter ų nusikalstamas elgesys. specifiškumas, teorijos, struktūra ir tendencijos. SPECIFIKA. Moter ų nusikaltimai dažniausiai nukreipti ne į pačias svarbiausias saugomas vertybes, jais padaroma mažiau žalos (finansinės, fizinių sužalojimų); Moterims mažiau būdingas recidyvizmas;
E N D
Moterų nusikalstamas elgesys specifiškumas, teorijos, struktūra ir tendencijos Aliona Polujanova
SPECIFIKA • Moterų nusikaltimai dažniausiai nukreipti ne į pačias svarbiausias saugomas vertybes, jais padaroma mažiau žalos (finansinės, fizinių sužalojimų); • Moterims mažiau būdingas recidyvizmas; • Moterys rečiau veikia kartu su bendrininkais, organizuoto nusikalstamumo forma. • Santykinai daugiau moterys padaro nusikaltimų nuosavybei: vagysčių, sukčiauja, grobsto, o taip pat atlieka veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Itin retai jos yra kaltinamos žaginimu bei prievartavimu, automobilių vagystėmis, sužalojimu. • Nusikaltusios moterys dažniau išvengia su laisvės atėmimu susijusios bausmės. • Moterims mažiau būdinga ilgametė nusikaltėlės karjera.
Pirmosios teorijos • (1835): kadangi moterys fiziškai dvigubai silpnesnės už vyrą, tai ir jų nusikalstamumas turėtų būti dvigubai mažesnis. • Lobrozo teorija (atavizmas) (1911): būdamos biologiškai nepilnavertiškos, dauguma moterų yra nepajėgios deviantiniam elgesiui (todėl tokio elgesio apraiškų jų tarpe daug mažiau nei vyrų). • Z. Froidas (1933): dėl savo netobulumo joms lemta užimti visuomeninę padėtį tinkamą jų menkesniems sugebėjimams, t.y. jos turi būti žmonomis ir motinomis. Tačiau retais atvejais atsitinka taip, kad moteris tampa agresyvi, neurotiška, elgiasi antisocialiai. Taip yra dėl to, jog ji pavydi vyrams jų lyties, todėl įsijaučia į vyro vaidmenį perimdama jo prigimtines savybes ir maištauja (nusikalsta). • O. Polakas ( 1950): moterims būdingos biologinės būsenos, kurios įtakoja kriminalinį elgesį. Menstruacijos pažadina moteryje irzlumą ir nepasitenkinimą šalutiniu vaidmeniu visuomenėje (subordinuotu); nėštumas sukelia dirglumą, nerimą, emocinį nestabilumą; panašiai veikia ir menopauzė. Manė, jog moterų nusikalstamas elgesys kur kas labiau paplitęs nei tai buvo žinoma. Taip yra, kadangi jos puikiai sugeba apgaudinėti ir slapukauti, gali užmaskuoti nusikaltimus, to jas išmoksta dėl savo įgimtų savybių.
Emancipacija • F. Adler (1975) – moterų kova už lygias teises tapo moterų nusikalstamumo didėjimo postūmiu. • Kritika: klaidinantis statistinių duomenų naudojimas teorijai patvirtinti; nekreipiamas dėmesys į rasių, klasių, vaidmenį; kitais kriminologiniais tyrimais gauti visiškai priešingi duomenys.
Tyrimas • Anketavimo būdu surinkti duomenys iš kurių galima daryti prielaidas apie nusikalstamumo priežastis. • Neigiama ir traumuojanti patirtis prieš nusikalstant: 40 – 48 % moterų buvo patyrusios seksualinę prievartą (5 kartus daugiau nei bendra moterų populiacija), dažniau buvo patyrusios seksualinę ir fizinę prievartą vaikystėje, jų atžvilgiu dažnai smurtavo sutuoktiniai/sugyventiniai; • Daugumos moterų darbo santykiai yra nestabilūs arba jos yra bedarbės, tai lemia jų emocinį ir materialinį priklausomumą nuo vyro partnerio. • Vidutiniškai 9% moterų gydosi nuo alkoholizmo, 20% nuo narkotikų priklausomybės, 18% naudojasi psichiatro pagalba.
Šaltinių sąrašas • International Study on Women‘s Imprisonment. Current situation, demand anglysis and „best practice“. Greifswald, 2005 • VRM pateikta statistika • European Sourcebook of Crime and Criminal Justice Statistics – 2010 • International Study on Women’s Imprisonment • Įvairūs kriminologų straipsniai internete.
