SAUGI KAIMYNYSTĖ: AR TAI ĮMANOMA LIETUVOJE?

1. SAUGI KAIMYNYSTĖ: AR TAI ĮMANOMA LIETUVOJE?

2. Tyrimo hipotezė: • Saugi kaimynystė – vienas iš būdų sumažinti nusikalstamumą, tačiau Lietuvos gyventojai tam dar nepasirengę. Tyrimo objektas: • Žmonių reakcijos į nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus kaimynystėje; • Projektas “Saugi kaimynystė”.

3. Tyrimo tikslas: • Ištirti, ar Lietuvos gyventojai yra pasirengę “Saugiai kaimynystei”.

4. Tyrimo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kas yra “Saugi kaimynystė”; • Ištirti žmonių reakcijas į nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, vykstančius kaimynystėje; • Atskleisti šių reakcijų priežastis.

5. Tyrimo metodai: 1. Apklausa: • Anketavimas; • Interviu; 2. Dokumentų analizė; 3. Lyginamasis vertinimas.

6. Projektas “Saugi kaimynystė”

7. Projektas “Saugi kaimynystė” • Tai bendruomene paremta nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos programa, kai  kaimynai prižiūri ir rūpinasi vienas kito saugumu, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu sistemiškai. Ši idėja yra pagrįsta gyventojų, verslininkų, dvasininkijos, policijos ir kitų partnerių rūpinimusi kaimynystės saugumu, taip sukuriant geresnę aplinką.

8. Saugios kaimynystės tikslai:

9. 1. Neteisėtų veikų prevencija • Teisėsauga ne visada gali operatyviai pasirūpinti visuomenės saugumu, bet kaimynai gali stebėti savo aplinką kasdieninių darbų ir užsiėmimų metu. Gyventojai žino problemines sritis ar individus savo kaimynystėje, todėl jie lengvai gali pastebėti neįprastas veikas ar elgesį. Būdami pasiruošę, informuoti ir budrūs gyventojai gali atbaidyti, sukliudyti ir sustabdyti neteisėtas veikas, sukurti nepakantumo psichologinį mikroklimatą.

10. 2. Bendradarbiavimoskatinimas • Policijos ir visuomenės bendradarbiavimo gerinimas, bendromis pastangomis užkertant kelią nusikalstamumui. Policija tikisi palaipsniui perduoti saugios aplinkos formavimo iniciatyvą aktyviems gyventojų bendruomenių nariams; • Visuomenės tarpusavio ryšių gerinimas.

11. 3. Visuomenės aktyvumo skatinimas • Visuomenės tarpusavio ryšių gerinimas, skatinant gyventojus suvokti pareigą rūpintis saugia savo bei kaimynų aplinka: kreiptis į policiją, patiems imtis prevencinių priemonių (pvz., įsivesti apsaugos signalizaciją, įrengti stebėjimo kameras, įmontuoti kodines, šarvuotas duris), aktyviai reaguoti į aplinkui vykstančius teisės pažeidimus, dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, dalintis informacija tarp kaimynų (pvz., rengti bendruomenės susirinkimus, sudrausminti pažeidėjus ir pan.).

12. “Saugi kaimynystė” užsienyje • Šis projektas sėkmingai vykdomas ne vienoje pasaulio šalyje – JAV, Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Estijoje ir kitur.

13. Londono pavyzdys

14. Saugios kaimynystės komanda • Ji paprastai susideda iš šešių policijos ir bendruomenės atstovų – vieno aukštesnio rango policijos pareigūno, dviejų policininkų ir trijų bendruomenės atstovų. Jie apmokomi, kaip reikia bendrauti su skirtingomis žmonių grupėmis, bendruomenėmis, kad galėtų nustatyti ir spręsti bendruomenių problemas. Tokios problemos gali būti, pavyzdžiui, grafitai, triukšmingi kaimynai ir kitoks asocialus elgesys; • Nustačiusios šias problemas, saugios kaimynystės komandos toliau bendradarbiauja su vietiniais gyventojais bei kitomis institucijomis.

15. Kaipdirbasaugioskaimynystėskomanda? • Įdėmiai išklauso vietinius gyventojus; • Išskiria rūpimus klausimus, tuo padėdami nustatyti vietinės politikos prioritetus; • Svarsto problemas, kurios daro didžiausią įtaką vietinių gyventojų gyvenimui; • Kartu su kaimynijomis, bendruomenėmis bei kitomis žinybomis siekia pašalinti apibrėžtas problemas; • Kartu su kaimynijomis, bendruomenėmis bei partneriais siekia ilgalaikių sprendimų; • Praneša vietiniams gyventojams apie rezultatus, siekia, kad būtų grįžtamasis ryšys.

16. Londono kasdienybė • Šiame mieste kai kuriuose rajonuose “Saugi kaimynystė” veikia efektyviai: kaimynai ne tik stebi aplinką, bet ir patys aktyviai reaguoja, imasi savanoriškų veiksmų, pavyzdžiui, pamačius išdaužtą išvykusio kaimyno langą, kiti kaimynai savo iniciatyva pasirūpina tuo, kad langas būtų užkaltas, o namuose likęs turtas – apsaugotas; • Esama pavyzdžių, kai rajone, kuriame veikia “Saugi kaimynystė”, nepritapę, nusikalsti linkę asmenys yra “išstumiami” iš bendruomenės: patys savo noru išsikrausto, nes jaučia jiems nepalankų mikroklimatą, psichologinį spaudimą.

17. Estija • “Saugi kaimynystė” gyvuoja apie 10 metų; • Veikia NVO “Eesti Nabrivalve”, kuri sukūrė tarpininkų tinklą policijoje ir seniūnijose, ir taip koordinuoja saugios kaimynystės sektorių veiklą; • Taip pat veikia papildomi projektai – saugi mokykla, saugus verslas, saugus darželis.

18. Lietuva • Jau Tarybiniais laikais buvo saugios kaimynystės užuomazgų (pvz., policijos rėmėjai, kuomet civiliai asmenys bendradarbiavo su policija); • 1997 m. įsteigtas judėjimas “Stabdyk nusikalstamumą”; • Lietuvoje projektas “Saugi kaimynystė” pradėtas vykdyti palyginus neseniai, remiantis Kanados ir Estijos pavyzdžiais.

19. Saugios kaimynystės poreikį nulemia didėjantis teisėsaugos pareigūnų trūkumas, urbanizacija; • Didėjantis naujakurių skaičius Vilniuje verčia ieškoti naujų nusikalstamumo prevencijos programų; • Lietuvoje pilotiniai tyrimai parodė, kad programa “Saugi kaimynystė” veiksminga vagysčių ir kitų sunkių nusikaltimų atvejais. Panevėžio miesto daugiabučiuose namuose, kuriuose veikia ši programa, jau treji metai nėra užregistruota nei vienos vagystės iš buto*. * Negalima vienareikšmiškai teigti, kad “Saugi kaimynystė” buvo vienintelis tai nulėmęs veiksnys, nes nėra duomenų apie kitus galimus veiksnius: pačių gyventojų įrengtas apsaugos priemones, gatvių, kiemų apšvietimą ir pan.

20. Kaip vykdoma “Saugi kaimynystė” Lietuvoje? • Dalinami lankstinukai, lipdukai; • Rengiami bendruomenių, policijos atstovų ir seniūnų susirinkimai; • Daugiabučių namų laiptinėse įrengti stendai, kuriuose nurodomi policijos, seniūnijos atstovų kontaktai; • Kuriamos socialinės reklamos, raginančios kaimynus bendrauti tarpusavyje ir aktyviai prisidėti prie projekto, tokiu būdu sukuriant saugesnę aplinką bei skatinant teisės pažeidimų prevenciją; • Kaimynai skatinami dalintis tarpusavyje savo kontaktais, kad prireikus galėtų susisiekti.

21. “Saugi kaimynystė” Užupyje • Užupio bendruomenė pirmoji ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo kurti “Saugios kaimynystės” programą, remdamasi JAV bei Jungtinės Karalystės pavyzdžiais; • Šiuo metu Užupio gyventojai aktyviai skleidžia “Saugios kaimynystės” idėjas: organizuoja bendruomenės susitikimus su policijos ir seniūnijos atstovais, dalijasi patirtimi su kitų rajonų atstovais, besirengiančiais “Saugiai kaimynystei”, dalija informacinius lankstinukus; • Yra pasirašę “Saugios kaimynystės” sutartį; • Užupio gyventojai gali pasigirti projekto efektyvumu: uždarytos kelios nelegalios alkoholio bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo vietos, piliečiai labiau linkę pranešti apie teisės pažeidimus, vykstančius jų kaimynystėje.

22. Užupio bendruomenės “Saugios kaimynystės” projekto vadovas Vytautas Ratkevičius teigia, jog šis projektas galimas tada, kai žmonės patys yra tam pasirengę. Be to, dirbti su bendruomenėmis turi specialiai apmokyti asmenys, išmanantys žmonių psichologiją. Vien tik literatūros dalinimas nėra efektyvus. Tik suprasdami vieni kitus galime pasiekti teigiamų rezultatų.

23. Anketavimas2008 m. lapkričio mėn. 10 – 16 dienomis internete (http://www.apklausa.lt)apklausta217 asmenų: 78 vyrai ir 139 moterys.

41. IŠVADOS

42. Yra didelis atotrūkis tarp žmonių realios ir hipotetinės reakcijos; • Lietuvos gyventojai ir policija nėra pasirengę “Saugios kaimynystės” įgyvendinimui; • Projektas dar tobulintinas: būtina kvalifikuotų specialistų (sociologų, psichologų) pagalba, norint pasiekti efektyvų policijos ir visuomenės bendradarbiavimą bei abipusį supratingumą.

43. Kodėl žmonės linkę reaguoti pasyviai? (1) • Žmogaus savisaugos instinktas. Iš prigimties žmonės turi nemažai egoizmo, kuris skatina apsaugoti tik save ir savo šeimos narius. Niekas nenori įsivelti į bėdą. Taip sutrikdoma žmogaus rami būsena, kasdieninė rutina. Bet koks įvykis, sutrikdantis kasdienybę, kai kuriuos žmones priverčia nerimauti, nes jie nežino išeičių iš tos susiklosčiusios situacijos. Žmonės jaučiasi dažnai nesaugūs. • Netikėjimas problemos sprendimo būdais. Pvz.: nepasitiki teisėsauga, kad nusikaltimas bus išaiškintas, kad nusikaltėlis bus nubaustas, kad žmogus nebus persekiojamas, šantažuojamas ir galiausiai, kad jam reikės liudyti teisme. • Asmeninė patirtis panašioje situacijoje (žmogus prisimena kad ir jam niekas tuo metu nepadėjo, tai kodėl jis turi padėti dabar kitam). Psichologinės tarnybos psichologė Birutė Kasputytė

44. Kodėl žmonės linkę reaguoti pasyviai? (2) • Kitas veiksnys yra baimė, kad nusikaltėlis yra stipresnis, agresyvesnis ir kad į nusikaltimą reaguojantis asmuo gali pats nukentėti. Bijoma, kad vėliau paaiškės kas „įskundė“; anonimiškumo neužtikrinimas. • Trūksta palaikymo iš visuomenės bei specialiųjų tarnybų. Vaikų gerovės centro “Pastogė” psichologė

45. Kodėl žmonės linkę reaguoti pasyviai? (3) • Žmonių savimonės stoka, kad reikia pagelbėti kitiems; • Iniciatyvos trūkumas; • Tarybinių laikų “paveldas”.

46. Naudota literatūra: • Saugi kaimynystė Vilniaus mieste. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http://www.nplc.lt/lit/lit60.pdf (2008-11-15); • Saugi kaimynystė. Užupio žinios. http://www.uzupiozinios.net/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=80&Itemid=156(2008-11-15); • Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Projektas „Saugi kaimynystė Vilniaus mieste“. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.http://www.vilnius.policija.lt/?lang=1&sid=208 (2008-11-16); • Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Projekto „Saugi kaimynystė Vilniaus mieste“ veiklos planas 2008 metams. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.http://www.vilnius.policija.lt/?lang=1&sid=208 (2008-11-16).

47. Tyrimą atliko Tebd5-03 grupės studentai: Benetytė Simona Džiaugytė Viktė Jankutė Renata Jundulaitė Fausta Martinaitytė Laura Supranavičiūtė Joana Tilindė Martynas