PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS TOBULINIMAS ROMUALDAS PUSVAŠKIS

1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS TOBULINIMAS ROMUALDAS PUSVAŠKIS

2. PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS VIZIJA • Profesinis mokymas – lygiavertė mokymosi visą gyvenimą sistemos dalis. Žingsniai: pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemų sujungimas, praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas, profesinio mokymo patrauklumo didinimas, nacionalinės kvalifikacijų sistemos plėtra, profesinio mokymo turinio reforma, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos plėtra. 2

4. Priimtieji mokytis pagal įstaigos tipą 2010 m. priėmimo skaičiai bus tikslinami.

5. Profesinio mokymo įstaigų mokinių skaičiaus kitimas 2000–2010 m. 2010 m. duomenys bus patvirtinti 2010-10-30 d. 

6. PM patrauklumo didinimo darbai gerinamos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos mokiniams, sėkmingai baigusiems atitinkamas profesinio mokymo programas plėtojama profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema sukurta teisinė bazė modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimui gerinama profesinio mokymo kokybė optimizuojant profesinių mokyklų tinklą, biudžetines profesinio mokymo įstaigas pertvarkant į viešąsias bei glaudžiau bendradarbiaujant su socialiniais partneriais juos įtraukiant į šių mokymo įstaigų valdymą. siekiant sustiprinti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazę, kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai

7. LRV 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 161 Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nuo 2010 m. balandžio 1 d. perimti iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie SADM 9-rių VšĮ darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas.

8. Profesinių mokyklų pastatų atsisakymas • Nuo 1991 iki 2000 m. sujungus 15 mokyklų, 8 mokyklų pastatai perduoti turto fondui; • 2001 m. sujungus 2 mokyklas, 1 mokyklos pastatas perduotas turto fondui; • 2002 m. panaudos sutartimi perduotasmokyklospastatas Aukštadvario vid. mokyklai; • 2009 m. atsisakyta dviejųmokyklųpastatų, kurie perduodami turto fondui.

9. 2010 m. profesinio mokymo įstaigų tinklas Valstybinių profesinio mokymo įstaigų viso – 81 iš jų: 56 profesinės mokyklos, kurių steigėjas yra tik ŠMM; 3 profesinės mokyklos - steigėjais yra ŠMM ir savivaldybė; 13 viešųjų profesinio mokymo įstaigų, kurių dalininkė yra ŠMM; 9 viešosios įstaigos darbo rinkos mokymo centrai. 9

10. Profesinio mokymo įstaigų tinklo sujungimo priežastys • Ilgą laiką Lietuvoje egzistavo dvi profesinio mokymo sistemos, dvi profesinio mokymo infrastruktūros (kartu ir du investicijų srautai), du profesinio mokymo įstaigų tinklai (jaunimui ir suaugusiesiems). Dėl profesiniam mokymui iki šiol galiojusio Švietimo ir mokslo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų įgaliojimų pasiskirstymo profesinio mokymo lėšos buvo neracionaliai naudojamos.Įgyvendinant Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 15 d. pasitarimo protokolu Nr. 50 pritarta sistemų sujungimui perduodant profesinio mokymo funkcijas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Švietimo ir mokslo ministerijai ir LRV 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 161 Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nuo 2010 m. balandžio 1 d. perimti iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie SADM 9-rių VšĮ darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas ir tai jau atlikta. .

11. Tinklo optimizavimo tikslai • Optimizuoti vykdomų profesinio mokymo programų tinklą teritoriniu principu. • Racionaliai naudoti profesiniam mokymui skirtas lėšas ir išteklius, profesijos mokytojų kompetenciją ir lėšas, skirtas jų kvalifikacijai tobulinti. • Veiksmingiau panaudoti mokymo patalpas, ieškant galimybių atsisakyti dalies mokymo patalpų ir jas perduoti savivaldybių reikmėms, taip taupant lėšas mokymo patalpoms eksploatuoti. • Užtikrinti mokiniams didesnes pasirinkimo galimybes ir kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.

12. Tinklo optimizavimas (1) • Tikslinga perduoti savivaldybėms: – mažesnį mokinių skaičių turinčias profesines mokyklas, kurių kontingentas pastoviai mažėja ir kurios mokinių kontingentą komplektuoja daugiausia iš savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų. Šiai grupei galimas efektyviausias kelias-jungtis su kitomis švietimo įstaigomis savivaldybės tinkle arba tapti regioninio profesinio mokymo centro skyriumi. • Tikslinga stiprinti profesinio mokymo įstaigas:– didžiąsias (tiek mokinių, tiek vykdomų jose profesinio mokymo programų skaičiumi) regionines profesines mokymo įstaigas bei tas profesinio mokymo įstaigas, kuriose kuriami sektoriniai profesinio mokymo centrai.

13. Tinklo optimizavimas (2) Tikslinga tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ. Iki 2011 m liepos 1 d. 16 profesinio mokymo įstaigų turėtų būti pertvarkytos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas. Tuo siekiama, kad profesinio mokymo įstaigų veikloje dalininko teisėmis kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija galėtų dalyvauti savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo įstaigos, įmonės. Tai užtikrintų geresnį ir greitesnį profesinio mokymo įstaigų orientavimąsi į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, stiprintų ryšius su darbdaviais.

14. Profesinio mokymo įstaigos, planuojamos perduoti savivaldybėms 1. Simno žemės ūkio mokyklą – Alytaus rajono savivaldybei; 2. Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą – Kaišiadorių rajono savivaldybei; 3. Vilkijos žemės ūkio mokyklą – Kauno rajono savivaldybei; 4. Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklą – Skuodo rajono savivaldybei; 5. Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą – Pasvalio rajono savivaldybei; 6. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinę mokyklą – Panevėžio miesto savivaldybei; 7. Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklą – Rokiškio rajono savivaldybei; 8. Anykščių technologijos mokyklą – Anykščių rajono savivaldybei; 9. Aukštadvario žemės ūkio mokyklą – Trakų rajono savivaldybei.

15. Profesinių mokyklų ir VšĮ darbo rinkos mokymo centrų jungimas (1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko 2009 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 147 sudarytos darbo grupės pasiūlymu numatyta sujungti: • Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą ir VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą; • Druskininkų amatų mokyklą su VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialu; • Kauno maisto pramonės mokyklą, Kauno prekybos ir verslo mokyklą su VšĮ Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centru; • VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą su VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centru;

16. Profesinių mokyklų ir VšĮ darbo rinkos mokymo centrų jungimas (2) • VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centrą su Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla ir VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centru; • Alytaus profesinio rengimo centrą su VšĮ Alytaus darbo rinkos mokymo centru; • Utenos regioninį profesinio mokymo centrą su VšĮ Utenos darbo rinkos mokymo centru. _____________________________________ Šiems veiksmams atlikti reikia sulyginti įstaigų teisinį statusą, t.y. 7 profesines mokyklas pertvarkyti į viešąsias įstaigas.

17. Mokyklos pareiškusios norą būti pertvarkytos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas Eil. Nr. Profesinės mokyklos pavadinimas Yra pareiškę norą būti dalininkais 1. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras AB „YIT Kausta” 2. Kupiškio technologijos ir verslo mokykla UAB „Dailista” 3. Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškio r. savivaldybė 4. Kauno ryšininkų mokykla AB „Lietuvos paštas” 5. Jonavos politechnikos mokykla Koncernas „Achemos grupė” 6. Druskininkų amatų mokykla Druskininkų savivaldybė 7. Plungės technologijų ir verslo mokykla LPK Plungės pramonininkų sąjungos UAB „Plungės Jonis”, Plungės r. savivaldybė 8. Žeimelio žemės ūkio mokykla Šiaulių PPAR, UAB „Kalvis” 9. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla Lazdijų raj. savivaldybė, E.Jurkevičiaus įmonė

18. Investicijos į profesinio mokymo įstaigas (1) Steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai tikslas: gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai ir sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją; atsižvelgiant į šalies ūkio ir darbo rinkos poreikius, išplėtoti profesinio mokymo infrastruktūrą, taip užtikrinti aukštą Lietuvos profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą; atnaujinti šalies profesinio mokymo įstaigų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant profesinio praktinio mokymo infrastruktūrai; sukurti perspektyvių šalies ūkio sektorių praktinio profesinio mokymo poreikius tenkinsiančių moderniųmokymo bazių tinklą. Iš viso numatoma įsteigti 42 sektorinius praktinio mokymo centrus. Šių centrų kūrimui skiriamas finansavimas sudaro 400 334 901 Lt, iš kurių 340 284 665 Lt – ES struktūrinių fondų lėšos ir 60 050 235 – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. 2010 m. pradėti vykdyti 8 projektai (vykdymo laikas - 2010-2012 m.), o 2010 m. spalio 14 d. pasirašytas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl valstybinių projektų sąrašo patvirtinimo dėl dar 34 sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimo 293 mln. Ltsumai (vykdymo laikas - 2011-2013 m.).

19. Investicijos į profesinio mokymo įstaigas (2) Kas yra sektorinis profesinio mokymo centras Sektorinis praktinio mokymo centras– vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti. Profesinio mokymo įstaigų atranka kuriant sektorinius centrus, buvo vykdoma remiantis šiais pagrindiniais kriterijais:geriausiai atitinka svarbiausius šalies ūkio poreikius, (atsižvelgiant į geografinę šalies padėtį,sektorių plėtrą); geriausiai pasirengę investicijoms tuo laikotarpiu, kai jos gali būti skiriamos.

20. PRAKTINIO MOKYMO CENTRAIGEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS • Elektros, dujų ir vandens tiekimo • Maisto produktų ir gėrimų pramonės • Medienos pramonės • Inžinerinės pramonės • Kitos komun., soc. ir asm. aptarnavimo veiklos • Didmeninės ir mažmeninės prekybos • Statybos • Aprangos ir tekstilės pramonės • Transporto ir sandėliavimo • Variklinių transp. priemonių ir motociklų remonto • Viešbučių ir restoranų • Žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės • - PM • DRMC • Partneris PMĮ • Papildomi proj. BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD

21. Investicijos į profesinio mokymo įstaigas (3) 2011 m. I ketv. numatoma pradėti vykdyti projektus pagal Programos veiklų grupę „Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas“. Prioritetas bus teikiamas projektams, kuriuos įgyvendins profesinio mokymo įstaigos dar negavusios ESF finansavimo infrastruktūros plėtrai, kai pagrįstas numatomos modernizuoti įstaigos perspektyvumas, projektams, kurie skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą socialinėje srityje ir yra įgyvendinami vykdant profesinio mokymo įstaigų optimizavimą. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma šiuo metu iki 9,15 mln. Lt.

22. Investicijos į profesinio mokymo įstaigas (4) 2006-2010 m. į profesinio mokymo įstaigas investuota apie 69 040 tūkst. Lt.: Įgyvendinant Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006-2008 m. programą profesinio mokymo įstaigoms skirta 40 mln. Lt iš Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimui skirta 2009 m. – 2 630 tūkst. Lt, 2010 m. – 7 587 tūkst. Lt. Iš Valstybės investicijų programos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams rekonstruoti, renovuoti skirta: 2008 m. – 6278 tūkst. Lt; 2009 m. – 2120 tūkst. Lt; 2010 m. - 735 tūkst. Lt. 2009-2010 m. iš Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams renovuoti skirta apie 9 mln. Lt ir 690 tūkst. Lt iš Švietimo ir moklso ministreijos įgyvendinamos Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšų.

23. Kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas Būtina kurti aiškius kokybės užtikrinimo mechanizmus: 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas išankstinis kvietimas teikti valstybės projektų aprašymus pagal Programos veiklų grupę „Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose“. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – 6 mln. Lt. 2011-2014 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendins Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo sistemos kūrimo 4 mln. vertės projektą (ES lėšos ir biudžeto lėšomis). Kuriama Lietuvos kvalifikacijų sandara yra reikšminga kvalifikacijų įvertinimo ir palyginimo priemonė, kuri per Europos kvalifikacijų sandarą susieja Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą su kitų Europos Sąjungos šalių kvalifikacijų sistemomis ir sąrangomis. Kuriama profesinio mokymo kreditų sistema padės derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemas, derės su aukštajam mokslui taikoma kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Stiprės ryšys tarp įvairių švietimo grandžių (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo). Tobulinamas profesinio mokymo turinys. Kuriamos modulinės profesinio mokymo programossudarys galimybę kvalifikaciją įgyti dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras vykdo projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 9,97 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis), Stiprinamas ryšys su darbdaviais. Numatoma tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ. Keliamas profesijos mokytojų statusas ir kompetencija, rengiamos mokymo priemonės. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 20 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

24. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTROĮ S A K Y M A SDĖL ASMENŲ, PRETENDUOJANČIŲ 2010 IR 2011 STUDIJŲ METAIS Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS PIRMOSIOS PAKOPOS IR VIENTISŲJŲ STUDIJŲ VIETAS, MOKYMOSI REZULTATŲ MINIMALIŲ. RODIKLIŲ NUSTATYMO2009 m. spalio 20 d. Nr  ISAK-2082 Į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni už minimalius rodiklius, gali pretenduoti asmenys: 2010 studijų metais išlaikę tris brandos egzaminus arba du brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) programas. Stojantieji 2011 studijų metais turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) universitetinių studijų programas; du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas; du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių koleginių studijų programas.

25. Nustatyti papildomi kriterijai ir papildomi balai: stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 1balas; stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 2 balai. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2010 metais tvarkos aprašas

26. Vykdomas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo suartinimas Siekiant didinti mokymo krypčių pasirinkimo galimybes vykdomas sistemų suartinimas Įvestas mokyklinis technologijų egzaminas (2010 m. pirmą kartą mokiniai galėjo rinktis laikyti technologijų mokyklinį brandos egzaminą. Technologijų BE – procesas, kurio metu mokinys rengia egzamino baigiamojo darbo aprašą, sukuria ir pagamina produktą, jį pristato). Didinamos perėjimo iš profesinio mokymo į bendrąjį lavinimą ir atvirkščiai galimybės (parengtas bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantisužskaitomi bendrojo lavinimo technologijų dalykų moduliai, jeigu mokinys renkasi artimą profesinio mokymo programą; profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami į vidurinio ugdymo programą ir užskaitomi tęsiant mokymąsi pagal tą profesinio mokymo programą; vienodas vidurinio ugdymo programos branduolys; vienodi brandos egzaminai). Derinamos profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo programos (9–10 klasių dalykų pagrindinio ugdymo programų turinys bus sudarytas iš privalomojo (branduolio) ir vieno iš privalomai pasirenkamų (akademinio ir praktinio) modulių; praktinį modulį numatoma derinti su profesinio mokymo programa, pagal kurią mokinys mokosi; profesinio mokymo programų modulių integravimas į vidurinio ugdymo programas (bendrojo lavinimo mokykloje nuo 2013 m. ir kt.) Didinama pagrindinio ugdymo programų pasiekimų ir brandos egzaminų dermė tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų (baigus profesinio mokymo programos modulį įvertinamos įgytos kompetencijos, kurias mokinys gali „kaupti“, reikalingas norimai kvalifikacijai įgyti ir kt.)

27. Numatomi veiksmai minėtoms priemonėms vykdyti Iki 2010 m. lapkričio 30 d. pateikti LRV nutarimo projektą “Dėl ūkio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms metodikos patvirtinimo”. Iki 2011 m. liepos 1 d.9 profesinio mokymo įstaigas perduoti savivaldybėms. Iki 2011 m liepos 1 d. 16 profesinio mokymo įstaigų pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas. Iki 2012 m. liepos 1 d. sujungti 7 VšĮ darbo rinkos mokymo centrus su profesinėmis mokyklomis (14 ir 15 skaidrės).

28. Dėkoju už Jūsų dėmesįir nuoširdų bendradarbiavimą 28