Klaipėdos laivininkų mokyklos veiklos kokybės platusis įsivertinimas

1. Klaipėdos laivininkų mokyklos veiklos kokybės platusis įsivertinimas

2. Klaipėdos laivininkų mokyklos vidaus auditas Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo tikslai: . • Kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti. • Visiems mokiniams užtikrinti kokybiškas sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą.

3. Klaipėdos laivininkų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo planas

4. Klaipėdos laivininkų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapai: • Pasirengimas įsivertinti. • Platusis įsivertinimas. • Pasirinktos problemos giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas. • Atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas. • Rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui planuoti.

5. Veiklos kokybės įsivertinimo sritys: 1. Mokyklos kultūra 2. Mokymasis irugdymas 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui 5. Mokyklos strateginis valdymas

6. Sričių įsivertinimui mokykla naudos šiuos tyrimo metodus: • Mokinių ir mokytojųanketavimas • Pokalbiai, diskusijos. • Mokyklos dokumentacija. • Surinktų duomenų analizė.

7. KLAIPĖDOS LAIVININKŲ MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO DARBOGRUPĖ: Irena Alonderienė – darbo grupės koordinatorė 1. Mokyklos kultūra (Mindaugas Janukonis, Ramunė Butkienė) 2. Ugdymas ir mokymasis (Dalia Butkienė, Jelena Korch) 3. Pasiekimai (Rimantė Vasiljeva, Danutė Vaitkienė) 4. Pagalba mokiniui (Ingrida Gedminaitė, Palina Pilnikova) 5. Mokyklos strateginis valdymas (Jūratė Cikienė)

8. Veiklos rodiklis - tai pats smulkiausias mokyklos veiklos matmuo; pasiektą jo lygį (išketurių galimų) nustato pati mokykla. Išsiaiškinus pasiektą lygį ir tobulindami bet kurį rodiklį, tobuliname visą mokyklos veiklą. Veiklos rodiklis

9. Mokyklos veiklos kokybės rodiklių lentelė

10. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO VYKDYMO PLANAS 2010-2013 m. m.

11. I etapas.Pasirengimas

12. II etapas.“Platusis”veiklos kokybės įsivertinimas”. Visos mokyklos veiklos vertinimas

13. III etapas. Giluminis veiklos kokybės įsivertinimo. Visos mokyklos veiklos vertinimas.

14. 1. MOKYKLOS KULTŪRA Nagrinėjant mokyklos kultūros sritį buvo pasitelktas anketavimo metodas, anketose dalyvavo 72 pirmojo ir antrojo kurso mokinių ir 20 bendrojo ugdymo ir profesijos mokytojų

15. PROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 92 respondentai (72 mokiniai ir 20 pedagogų)

16. 1.1 EtosasPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS92 respondentai (72 mokiniai ir 20 pedagogų)

17. 1.1 Etosas Nagrinėjama sritis atitinka 3 lygį. Didžioji dalis respondentų jaučiasi saugūs mokykloje (93%), gerbiami mokytojų (83%), pripažįsta, kad jų nuomonė mokykloje yra svarbi (68%), tačiau pasitaiko, kad mokytojai kartais mokinius įžeidžia (50%), teigia, kad kai kurie klasės mokiniai su mokytojais elgiasi nepagarbiai ir įžūliai (66%). Nepaisant to, mokiniai sutinka, kad mokykla yra jauki (65%), mokytojams rūpi, kaip jie jaučiasi (72%), mokytojai jiems yra draugiški (90%), elgiasi su mokiniais teisingai (88%), bendrai pasitiki mokytojais (70%), pasiekimai ir laimėjimai yra įvertinami (93%). Vis dėlto yra pripažįstama, kad mokinius vargina įtempti santykiai su kai kuriais mokytojais (42%). Mokiniai yra patenkinti, kad mokosi būtent šioje mokykloje (87%), didžiuojasi mokyklos simbolika (78%), patinka mokykloje ruošiami renginiai(72%). Mielai dalyvauja mokyklos šventėse (60%), ir 42% noriai įsitraukia į mokyklos švenčių organizavimą.

18. 1.2 Pažangos siekiaiPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS92 respondentai (72 mokiniai ir 20 pedagogų)

19. 1.2 Pažangos siekai Nagrinėjama sritis atitinka trečią lygį. 80% mokinių stengiasi gerai mokytis, mokiniai pripažįsta, kad mokytojai stengiasi, kad klasė suprastų ir išmoktų pamoką (89%); taip pat mokytojai tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą mokantis atskiro dalyko (77%), kad visada mokiniai atliks užduotis (88%), įtraukia į aktyvų dalyvavimą pamokoje 70% , tačiau 70% mokinių pripažįsta, kad mokiniai gali nedirbti pamokoje, jei jie tyliai sėdi ir netrukdo kitiems. Jei norėtų, 92% mokinių mokytųsi geriau. Mokiniai mano, kad kai jie nori ką nors išsakyti, juos mokytojai išklauso (80%), mokytojams su jais dirbti patinka (82%), mokytojams rūpi, kaip jie mokosi (67%).

20. 1.3 TvarkaPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS92 respondentai (72 mokiniai ir 20 pedagogų)

21. 1.3 Tvarka mokykloje Nagrinėjama sritis atitinka trečią lygį. Mokiniai pripažįsta, kad mokykloje taikomos taisyklės vienodai visiems mokiniams (80%), 82% taisyklės yra aiškios. Nors taisyklės yra aiškios, tačiau 45% mokinių pastebi, kad pamokose yra taip triukšmaujama ,dėl ko sunku susikaupti ir mokytis, tik 30% įvardija, kad jų klasė turi savo taisykles, dėl kurių visi susitarė, 36% drausmingai elgiasi ir tuomet, kai nemato mokytojai, 62% pastebi, kad mokytojai vėluoja į pamokas, 83% pripažįsta, kad juos vargina blogas pamokų tvarkaraštis. Nepaisant minėtų trūkumų, mokiniai pripažįsta, kad mokykla yra tvarkinga (80%), esant blogam mokinių elgesiui mokytojai stengiasi išsiaiškinti elgesio priežastis (72%).

22. 1.4 Mokyklos įvaizdis ir ryšiaiPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS92 respondentai (72 mokiniai ir 20 pedagogų)

23. 1.4 Mokyklos įvaizdis ir ryšiai Nagrinėjama sritis atitinka trečią lygį. Mokiniai sutinka, kad mokykla yra unikali (66%), gera (75%), kad mokykloje dirba stiprūs visų dalykų pedagogai (80%), dirba kompetetingi vadovai, vyrauja teigiamas požiūris į mokymąsi, rūpinamasi mokiniais (77%).

24. IŠVADOS • Beveik visi mokytojai sutinka, kad mokykloje gera mokymo kokybė (95%) ir joje dirba vadovai profesionalai (80%), kad joje vyrauja teigiamas požiūris į naujoves (95%), kad joje yra saugi aplinka (90%), tačiau jos veikloje mažai dalyvauja mokinių tėvai (55%). Anot mokytojų, mūsų mokykla turi tarptautinius ryšius (taip teigia 85%). Pagal apklausos duomenis, tik pusė apklaustųjų mano, kad mokykla gerai teikia informaciją apie mokymosi galimybes. Bendradarbiavimą su kitomis miesto ir šalies mokyklomis bei socialiniais partneriais tik 10% apklaustųjų laiko labai geru. Sėkmingiausios partnerystės formos yra laikomos konkursai, parodos bei mokomosios pažintinės išvykos. Galiausiai, informacija apie mokyklą, kuri daugiausiai randama internete ir informacijos stenduose, yra duodanti teigiamų rezultatų. • Rekomenduojama užmegzti (atnaujinti) naujus ryšius su vietos mokyklomis, socialiniais partneriais, dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei kuo plačiau skelbti apie mokyklos pasiekimus bei laimėjimus visuomenei ir dalytis gerąja patirtimi. Būtina gerinti informacinių komunikacinių technologijų lygį.

25. 2. UGDYMAS IR MOKYMAS

26. 2. UGDYMAS IR MOKYMASPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS18 respondentų (pedagogai)

27. ATKREIPTI DĖMESĮ! • Didžioji dalis mokytojų palankiai įvertino ugdymo ir mokymosi rodiklius. • Praktiškai tolygiai pasiskirstė balsai tarp 4 ir 3 lygio. • Tačiau 14% mokytojų 2.5. - mokymo ir mokymosi diferencijavimo rodiklį įvertino 2 lygiu.

28. 2. UGDYMAS IR MOKYMASPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS100 respondentų (mokiniai)

29. ATKREIPTI DĖMESĮ! • Didžioji dalis mokinių palankiai įvertino ugdymo ir mokymosi rodiklius. • Dauguma balsų pasiskirstė tarp 4 ir 3 lygio. • Tačiau reikia atkreipti dėmesį į rodiklius: • 2.4. Mokymosi kokybė; • 2.5 Mokymo ir mokymosi diferencijavimas, kuriuos dalis mokinių įvertino 2 ar net 1 lygiu.

30. 2. UGDYMAS IR MOKYMASPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų (100 mokinių ir 18 pedagogų)

31. 2.1. Bendrasis ugdymo organizavimasPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų (100 mokinių ir 18 pedagogų)

32. 2.2. Pamokos organizavimasPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų

33. 2.3. Mokymo kokybėPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų

34. 2.4. Mokymosi kokybėPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų

35. 2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimasPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų

36. 2.6. Vertinimas ugdantPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 118 respondentų

37. IŠVADOS: • Rodiklių įvertimo procentinė išraiška liudija, kad kai kurios mokyklos veiklos sritys reikalauja tobulinimo programos. • Didžioji dalis mokinių palankiai įvertino ugdymo ir mokymosi rodiklius. • Dauguma balsų pasiskirstė tarp 4 ir 3 lygio. • Tačiau reikia atkreipti dėmesį į rodiklius 2.4 “Mokymosi kokybė” ir 2.5 “Mokymo ir mokymosi diferencijavimas”, kuriuos dalis mokinių įvertino 2 ar net 1 lygiu. • Ypatingą dėmesį reikia skirti rodikliui 2.5. - mokymo ir mokymosi diferencijavimui. Ne tik mokiniai, bet ir dalis mokytojų užduotis diferencijuoja nepilnai.

38. PASIŪLYMAI: • Analizuoti diferencijavimo ir individualizavimo priemonių naudojimą pamokose. • Organizuoti mokytojų diskusijas, skirtas diferencijavimo svarbos aptarimui. • Organizuoti metodinių būrelių pirmininkų pasitarimus, dalintis patirtimi, spręsti sunkumus, tobulinti ugdymą ir mokymąsi.

39. 3. Mokymosipasiekimai

40. 3. Mokymosipasiekimai PROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 58 respondentai (I kurso 38 mokiniai, II kurso 20 mokinių)

41. 3.1 PažangaPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS58 respondentai (mokiniai)

42. 3.2. Mokymosi pasiekimaiPROCENTINIS PASKIRSTYMAS PAGAL TEMAS 58 respondentai(mokiniai)

43. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI • Atkreipti dėmesį! • Tobulintina veiklos sritis - rodiklis 3.1. “Pažanga” - 21 % respondentų įvertino 2 lygiu. • Nemaža dalis mokinių patys save įsivertino, kad turi nepakankamai motyvacijos.

44. 4. PAGALBA MOKINIUI

45. 4. PAGALBA MOKINIUIProcentinis pasiskirstymas pagal temas116 respondentų ( I k. – 53 mokiniai, II k. – 44 mokiniai, 19 pedagogų )

46. 4.1. Rūpinimasis mokiniaisPROCENTINIS PASISKIRSTYMAS PAGAL TEMAS116 RESPONDENTŲ

47. 4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba PROCENTINIS PASISKIRSTYMAS PAGAL TEMAS116 RESPONDENTŲ

48. 4.3. Pagalba planuojant karjerąPROCENTINIS PASISKIRSTYMAS PAGAL TEMAS116 RESPONDENTŲ

49. 4.4. Tėvų pedagoginis švietimasPROCENTINIS PASISKIRSTYMAS PAGAL TEMAS116 RESPONDENTŲ

50. IŠVADOS IR SIŪLYMAI Rodiklių įvertinimo procentinė išraiška parodo, kad kai kurioms PAGALBA MOKINIUI veiklos sritims reikalingos tobulinimo programos. ATKREIPTI DĖMESĮ! Tobulintina veiklos sritis – 4.5. TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS SIŪLOMA: • Organizuoti bendrus tėvų-pedagogų-mokinių susirinkimus ir kartu spręsti iškilusius sunkumus/problemas. • Ieškoti būdų, kaip aktyviau įtraukti tėvus į ugdymo procesą.