Tinklapių kūrimo įvadas

1. Tinklapių kūrimo įvadas IT mokytoja Vilma Bernotienė

2. internetas Internetas (ang. Internet)— pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis daugybę kitų tinklų ir veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu.

3. Internetas valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno šeimininko. Nutraukus darbą bet kuriam kompiuteriui arba grupei kompiuterių, internetas išlieka gyvybingas. Interneto pradžią davė ARPANET tinklas, sukurtas JAV gynybos tikslams 1969 m. Jis buvo decentralizuotas ir suprojektuotas taip, kad galėtų funkcionuoti ir sunaikinus bet kurią tinklo dalį, pavyzdžiui, branduolinės atakos metu. Vėliau prie ARPANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: BITNET, Usenet, UUCP, NSFnet. Taip palaipsniui Internetas tapo visuotiniu pasauliniu tinklų tinklu ir pradėta jo pavadinimą laikyti bendriniu žodžiu. Dabar jis jungia apie 100.000 kitų tinklų ir tarnauja mokslo, švietimo, komercijos ir kitiems tikslams.

4. TCP/IP protokolas Pagrindinių interneto protokolų rinkinys, reglamentuojantis duomenų persiuntimą tarp įvairių tipų kompiuterių ir operacinių sistemų. Nors pavadinimas sudarytas tik iš dviejų protokolų pavadinimų: TCP (transporto valdymo protokolas) ir IP(interneto protokolas), tačiau rinkiniui priklauso ir kiti protokolai (UDP, RTP, FTP, HTTP, IMAP ir kt.). IP - Interneto protokolas (taisyklių rinkinys), reglamentuojantis tinklo įrenginių adresavimą, duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant ir surinkimą juos atsiuntus, jų maršrutų parinkimą.

5. IP adresas Bet kuris į tinklą įjungtas kompiuteris turi savo skaitmeninį vardą, vadinamą IP (ang. Internet Protocol) adresu. IP adresą sudaro iš keturių grupių sudaryti ir 1 baitu užkoduojami skaičiai (t. y. iš intervalo [0; 28]). Pavyzdžiui, 193.219.76.39 arba 212.59.0.22. Pirmosios grupės skaičius reiškia šalį, antrosios – sritį ar regioną, trečiosios – tos srities tinklo kompiuterio numerį ir ketvirtosios – konkretaus vartotojo kompiuterio numerį. Šitokia adresų sistema leidžia sujungti daugiau nei 4 milijardus kompiuterių (tiksliau – 232 kompiuterių). Nors tai tikrai didelis skaičius, vis dėlto jau numatoma perspektyva, kai 32 bitais koduojamų IP adresų pritrūks. Naujosios kartos IP adresams koduoti jau vartojami 128 bitai – kiekvienas adresas suskirstytas į aštuonias 16 bitų grupes, atskirtus dvitaškiais. Pavyzdžiui, galimas toks IP adresas: 3E0F:1CDE:11FE:2312:34A9:FE34:1BAF:CABE Kompiuteriui IP adresą paprastai skiria kurios nors organizacijos, kuri teikia interneto paslaugas, administratorius.

6. simbolinis adresas Skaitmeninius adresus žmogui sunku įsiminti, lengva suklysti. Todėl internete skaitmeniniai adresai dažniausiai keičiami raidiniais (simboliais), vadinamaisiais sričių vardais. Tuos vardus specialios sričių vardų tarnybinės stotys (angl. Domain Names servers) paverčia į kompiuteriams priimtinesnį – ką tik aprašytą skaitmeninį pavidalą. Raidinio srities vardo dėmenys taip pat atskiriami taškais. Skyrelio pradžioje pateiktų 32 bitais koduojamų pavyzdžių simbolinių vardų atitikmenys yra www.ku.lt ir www.takas.lt. Paskutinis raidinio vardo dėmuo dažniausiai nurodo šalies kodą (dvi raidės) arba tinklo organizacinę struktūrą (trys raidės). Štai keletas šalių kodų: de – Vokietija; pl – Lenkija; ru – Rusija; uk – Didžioji Britanija; lv – Latvija; us – JAV. Organizacinių tinklų sričių vardams vartojama com (komercinių įstaigų), edu (JAV švietimo institucijų), gov (JAV valstybinių institucijų), mil (JAV karinių struktūrų), net (interneto ir ryšių paslaugas teikiančių organizacijų) bei org nevalstybinių organizacijų).

7. žiniatinklis Žiniatinklis (ang. WWW — World Wide Web), į tinklą sujungtų kompiuterių hipertekstiniai dokumentai, saitais siejami su kitais, visame pasaulyje laikomais hipertekstiniais dokumentais, failais. Kadangi WWW turinys yra ne tiek žinios, kiek informacija, duomenys ir paslaugos, siekiant išvengti painiavos, World Wide Web (WWW) nuo šiol siūloma vadinti saitynu.

8. žiniatinklio serveris Žiniatinklio serveris (ang. Web server) kompiuteris, aptarnaujantis žiniatinklio vartotojus. Žiniatinklio serveris, priklausomai nuo jame veikiančios programinės įrangos, gali teikti įvairias informacines paslaugas. Norint pasinaudoti žiniatinklio serverio teikiamomis paslaugomis, reikia, kad vartotojo kompiuteryje būtų įdiegta atitinkama programa ir užtikrintas ryšys su serveriu. Žiniatinklio serveriai teikia įvairias paslaugas: pasaulinis žiniatinklis, elektroninis paštas, konferencijos (naujienų grupės), tiesioginiai pokalbiai internete, failų siuntimas, failų paieška, radijo ir vaizdo laidų transliavimas. Programa, pateikianti žiniatinklio išteklius (svetaines, tinklalapius) jų vartotojams, veikianti pagal HTTP protokolą.

9. hipertekstas Hipertekstiniuose dokumentuose informacija pateikiama hipertekstu (ang. Hipertext). Hipertekstui rašyti naudojama speciali kalba HTML (ang. Hyper Text Markup Language) arba jos modifikacija. Hiperteksto koncepciją internetui 1990 metais pasiūlė Timas Berneris-Lee ir Robertas Cailiau (Europos branduolinės fizikos tyrimų laboratorija, Šveicarija).

10. tinklalapiaisaitai Žiniatinklį sudaro daugybė hipertekstinių dokumentų – tinklalapių (ang. web page), kartais dar vadinamų interneto ar žiniatinklio puslapiais. Tinklalapiuose pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo informacija), tarpusavyje susieti saitais (ang. hyperlink).

11. pavyzdžiai Hipertekstinio dokumento pavyzdys Įprasto dokumento pavyzdys

12. URL Norint savo ekrane išvysti reikiamą tinklalapį, reikia įvesti jo adresą URL standartu. Konkretaus informacijos šaltinio (tinklalapio, vieno tinklalapio puslapio) adresui nurodyti internete sukurtas standartas URL (Uniform Recource Locator), išplečiantis kelio iki bylos sąvoką. Adresas sudarytas iš penkių dalių: • informacijos perdavimo protokolo pavadinimo, • vartotojo identifikacijos dalies – slaptažodžio (nebūtina), • kompiuterio (srities) adreso, • jungties numerio (nebūtina), • katalogų ir failų vardo (nebūtina). Dažniausiai standartinis pagrindinis adresas yra sudaromas tik iš 1 ir 2 dalių – tai būtini adreso elementai, norint patekti bent į pagrindinį (centrinį, serverio) puslapį. Slaptažodžių rašant adresą dažniausiai rašyti nereikia, nes jie įvedami patogesniu būdu – vidinių tinklalapio užklausų pagalba.   Pagal šią numeraciją URL adresas schematiškai atrodys taip:   (Ženklai < ir > apibrėžime naudojami sudedamųjų dalių išskyrimui.) <protokolas://><vartotojas: slaptažodis@><mazgas><:jungtis></kelias>   Realūs pavyzdžiai:   http://www.search.lt   - čia naudojamos tik 1 ir 2 dalys ftp://ftp.pit.ktu.lt/pub/Pcsoftware/win95/winsock.zip   - čia naudojamos 1, 2 ir 5 dalys.

13. svetainė Jei yra keletas ar keliolika tinklalapių, susietų tarpusavyje (bendra tema ar piklausomybė organizacijai) ir turinčių apibendrinantį pradžios tinklapį (ang. home page), tai tokį rinkinį vadiname svetaine (ang. web site).

14. namų darbai Suformuokite dešimt svetainės (tinklapio) formos ir dizaino, bei ir informacijos pateikimo aiškumo vertinimo kriterijų. Pvz.: 1. Pavadinimas atitinka svetainės turinį; 2. ...

15. literatūra R. Daubaras, S. Daubaras, V. Paukštė, I. Mackevič. Šiuolaikiškas žvilgsnis į tinklalapių kūrimą. • Tinklalapių kūrimo įvadas. Papildoma informacija