Mokykla, draugiška „kitokiam“ vaikui: realybė ir siekiamybė

1. Mokykla, draugiška „kitokiam“ vaikui: realybė ir siekiamybė Algirdas Ališauskas Šiaulių universitetas 2014-05-06

2. Ugdymo praktika. Mokiniai, turintys SUP • Mokinių, turinčių SUP, 2011- 2012 m.m. ugdomų bendrosiose klasėse skaičius sudarė 11,1 proc. viso mokinių skaičiaus. • Specialiosiose mokyklose ir ugdymo centruose mokėsi: - 2004/05 m. m. 12% SUP turinčių vaikų; - 2011/12 m. m. 8 % SUP turinčių vaikų; • 88%- 92 % SUP turinčių mokinių mokėsi bendrojo ugdymo klasėse. Bendrojo ugdymo klasėse besimokančiųjų mokinių SUP lygiai: • Nedideli SUP - 69%; • Vidutiniai SUP - 26%; • Dideli SUP - 5%; • Labai dideli SUP - 0,3 %. A. Ališauskas

3. Dokumentai ir tvarkos, orientuoti į inkliuzinį ugdymą • Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, 2011 m. liepos 13 d. Nr.V-1265/V-685/A1-317. • Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ( LR ŠMM ministro 2011-07-08 įsak. Nr. V-1228). Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas • Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (LR ŠMM ministro 2011-04-11 įsakymas Nr.V-579) • Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas(LR Švietimo ir mokslo ministro 2011- 09-30 Įsakymas Nr.V-1775. • Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriteijų sąrašo patvirtinimo (LR ŠMM ministro 2011-07-20 įsak. Nr. V-1369 redakcija). A. Ališauskas

4. Mokinių SUP tenkinimas bendrojo lavinimo mokyklose: ugdymo realybė Lietuvoje egzistuoja didžiulė SUP tenkinimo situacijos įvairovė: nuo kokybiško SUP tenkinimo iki visiško mokinių SUP ignoravimo (ŠMM dokumentai ir tvarkos tos pačios ) SUP identifikavimo ir tenkinimo lygis mokyklose labai skiriasi: • Yra sėkmingų atvejų, kai mokyklose užtikrinamas kokybiškas SUP tenkinimas; • Yra mokyklų, kuriose nėra švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kt.), mokinių SUP ignoruojami, “nematomi”, netenkinami; • Yra atvejų, kai mokyklų vadovai mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą sprendžia „pigiausiu“ keliu, steigdami mokytojų padėjėjų etatus ir ignoruodami kokybišką specialiąją pedagoginę pagalbą, kurią gali teikti tik specialusis pedagogas. Kai kurių mokyklų vadovų netinkamus sprendimus lemia tai, kad nėra aiškios atsakomybės už mokinio, turinčio SUP, “krepšelio” panaudojimą. Mokinių SUP tenkinimas/netenkinimas priklauso nuo jų geros valios. A. Ališauskas

5. Mokytojo pagalba klasėjeA. Ališausko ir kt. tyrimo (2010 m.) pagrindu Stipriosios pusės • Mokytojas skiria laiko individualiai pagalbai SUP turinčiam vaikui pamokos metu; • Mokytojas, ugdydamas SUP turintį mokinį, vadovaujasi mokyklos VGK ar/ir PPT specialistų rekomendacijomis; • Mokytojas derina ugdymo tikslus ir turinį su specialiuoju pedagogu, logopedu ir kt. Nepakankamai realizuojamos pagalbos sritys • Mokytojas organizuoja bendraamžių pagalbą SUP turintiems mokiniams; • Mokytojas naudojasi savanorių (tėvų, globėjų, giminaičių ar kt.) pagalba klasėje; • Mokytojas lanksčiai organizuoja ugdymą klasėje pagal poreikį keisdamas tvarkaraštį, pasitelkdamas kito pedagogo ar specialisto (specialiojo pedagogo, logopedo) pagalbą klasėje; • Mokytojas dirba individualiai su SUP turinčiu vaiku po pamokų; • Mokytojas derina ugdymo tikslus ir turinį su SUP turinčiu mokiniu, jo tėvais. A. Ališauskas

6. Skirtumai tarp teikiamos pagalbos ir pagalbos poreikio (M) Tėvų nuomonėA. Ališausko ir kt. tyrimo (2010 m.) pagrindu A. Ališauskas

7. SUP tenkinimo trukdžiai • Dalies bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir mokytojų (ypač dalykų mokytojų) nepalankios nuostatos į vaikus, turinčius SUP, ir jų poreikių tenkinimą. • Nepakankamas švietimo pagalbos (taip pat ir specialiosios pedagoginės pagalbos) prieinamumas ikimokykliniame amžiuje ir profesinio rengimo sistemoje - Situacija gerėja, įvedus ikimokyklinuko krepšelį - Profesinio rengimo įstaigoseužtikrinti specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tęstinumą ( kad profesinio rengimo įstaigose dirbtų specialieji pedagogai ir kiti specialistai, teikiantys pagalbą SUP turintiems mokiniams). - Itin skurdus profesijų pasirinkimas, mokiniams turintiems SUP A. Ališauskas

8. SUP tenkinimo trukdžiai • Vaikų, turinčių SUP, ugdymo bendrojo ugdymo institucijose situacija suprantama ir aiškinama vienpusiškai, tik kaip nauda vaikui, turinčiam SUP ir trukdis mokytojui ir kitiems vaikams. Nutylima apie tai, kokią reikšmę tai turi įprastinės raidos vaikų žmoniškų vertybių formavimui, jų empatiškumui ir tolerancijai ugdyti ir pan. Šios savybės gali formuotis tik skirtingų asmenų (“kitokių “ir “ne kitokių”) sąveikos procese. • Teigiami pokyčiai dažniausiai siejami su išoriniais ištekliais (aplinka, mokymo priemonės, specialistai ir pan.), tačiau dar menkai realizuojami vidiniai ištekliai (iniciatyvos, siekimas tobulėti, gerųjų patirčių sklaida, įtraukimo ir įgalinimo siekių realizavimas ir kt.). • Siekiama keisti vaiką, o ne ugdymo aplinką. Negalima vaiko (ir tėvų) daryti atsakingais už savo (vaiko) sutrikimą (už ugdymą ir ugdymąsi-taip). • Segregacijos, atmetimo, ignoravimo atvejai integruoto ir inkliuzinio ugdymo kontekste (bendrojo lavinimo mokyklose): naujos etiketės, įžeidžianti terminija, vaiko išskirtinumo ir teikiamos pagalbos viešinimas ir akcentavimas ir kt. A. Ališauskas

9. Atskirties pavyzdžiai • Pagalba mokiniui, turinčiam SUP, organizuojama tik specialiojo pedagogo ir/ar logopedo kabinete • Netinkamai organizuojant (pabrėžtinai demonstruojant) vaikams, turintiems SUP, pagalbą bendrojo ugdymo klasėje bei programų pritaikymą • Stigmatizuojant mokinį (diskriminuojančių, stigmatizuojančių sąvokų vartojimas) A. Ališauskas

10. Diskriminuojančios, stigmatizuojančios, nuvertinančios sąvokos • Defektas • Defektologija • Anomalumas • Anomalus vaikas • Invalidumas • Invalidas • Oligofrenopedagogika • Oligofrenas (silpnaprotis) • Debilumas (debilas) • Imbecilumas (imbecilas) • Idiotija (idiotas) • Daunas • Autistas/autistukas • Sutrikimas • Sutrikusios raidos vaikas • Normali ir nenormali raida • SP (SUP) • SUK • Neįgalus vaikas • Specialiųjų poreikių vaikas (specukas) • Specialioji programa • Integruotai ugdomas (integruotas) vaikas • Mokymosi sunkumų turintis vaikas A. Ališauskas

11. Nediskriminuojančios sąvokos • Vaikas, turintis negalę • Negalės situacija • Vaikas (asmuo), esantis negalės situacijoje • Vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) • Vaikas, patiriantis mokymosi sunkumų • Įprastinė raida (vietoj normali raida) • Individuali vaiko raida • Atipiška (netipiška) raida • Individualieji (ugdymosi) poreikiai • Individualizuota programa • Alternatyvūs (individualūs) mokymo būdai • Individualus mokymosi stilius • Individualūs privalumai ir ribotumai • Vaiko gerovės komisija A. Ališauskas

12. Mokinio, turinčio SUP, charakteristika • Kalbėjimas apie vaiką, turintį SUP (negalią, sutrikimą). - Sutrikimas – tik dalis charakteristikos vaiko, turinčio SUP, todėl ir kalbėjimas turi būti tinkamas - Ugdymosi poreikių (tarp jų ir SUP) prioritetai sutrikimo atžvilgiu - Ką kalbame tėvams, ką girdi pats vaikas (ar nėra žeidžiančios ar žeminančios terminijos: autistas, hiperaktyvus, delinkventas ir kt. - Kaip tėvai kalbasi su savo vaikais? A. Ališauskas

13. Kalbėjimas apie vaiką, turintį SUPA. Ališauskas, 2007 A. Ališauskas

14. Pozityvūs poslinkiai • Oficialiuose vaiko SUP vertinimo dokumentuose (mokyklų VGK, PPT) nuo 2011m. fiksuojamos vaiko galios ir sunkumai įvairiose srityse (psichologinio vertinimo, pedagoginio, logopedinio), akcentuojamas ne vaiko sutrikimas (jį žinoti svarbu), bet vaiko SUP, akcentuojama rekomendacinė informacija ir kt. • Normatyvinį vertinimo modelį reikia keisti individualios struktūros modeliu, nurodant asmens galias ir sunkumus, lyginant jo gebėjimus ir pasiekimus ne tik su teorine norma, bet ir jo paties atžvilgiu. Neįgaliųjų neįgalumo pažinimas turėtų transformuotis į jų galių pažinimą. Apie tai kalbama jau seniai (A. Ališauskas, 2002, 2007 ir kt.). 2006 m. pateikta vertinimo dokumento PPT forma, kuri patvirtinta ŠMM ministro 2011m.įsakyme Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas(LR Švietimo ir mokslo ministro 2011- 09-30 Įsakymas Nr.V-1775. A. Ališauskas

15. Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretasVaikų santykiaiAlišauskas A., Bukantaitė A.(A. Ališauskas, 2007) • Mokytojų (62%) nuomone, dominuoja neigiami vaiko, turinčio SUP, ir kitų vaikų santykiai. Didžioji dalis mokytojų pastebi mokykloje išankstines nuostatas ar požiūrį į mokinį, turintį SUP, mokykloje, neigiamą reakciją į „kitokį“ bendraklasį ar jo atstūmimą. Toks mokinių neigiamas požiūris pasireiškia nenoru priimti bendraklasį, turintį SUP, į bendrą veiklą: • Trečdalį (38%) teiginių sudaro palankus santykių vertinimas. • Mokytojų (69%) nuomone, didžiausią įtaką mokinių nepalankiam požiūriui į mokinius, turinčius SUP, lemia mokinio charakteristika ir SUP. • Nedidelė dalis mokytojų įvardijamų priežasčių buvo: visuomenės nemokėjimas priimti „kitokio“, stereotipai; klasės vadovo netinkamas parengimas priimti „kitokį“ ; informacijos apie vaikus, turinčius SUP, stoka. • Atsakomybė už nepalankius vaiko, turinčio SUP, ir kitų vaikų santykius nederamai perkeliama pačiam vaikui, turinčiam SUP. Taigi, nurodomos priežastys diskutuotinos. Išryškėja informacijos stokos svarba. A. Ališauskas

16. Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretasMokyklinis nerimastingumasAlišauskas A., Klangauskas A. (A. Ališauskas, 2007) • Lygintas pradinių ir vidurinių klasių moksleivių (gerai besimokančių, turinčių SUP ir kontrolinės grupės), nerimastingumo lygis. • Nustatyta, jog pusės mokinių, turinčių SUP (48%), bendras mokyklinis nerimastingumas padidėjęs. Daugumai mokinių, turinčių SUP (60%), būdinga baimė nepateisinti aplinkinių lūkesčių. Daugiau nei pusei tiriamųjų (56%) būdingas bendras nerimas mokykloje. Pusei ugdytinių būdingas žemas fiziologinis pasipriešinimas stresui ir saviraiškos baimė; 40% būdinga žinių tikrinimo baimė. • Tarp kitų tiriamųjų grupių moksleivių (gerai besimokančių ir kontrolinės grupės) dominuoja žemas mokyklinio nerimastingumo lygis. Dalies moksleivių išreikštos kai kurios atskiros nerimastingumo charakteristikos: žinių tikrinimo baimė, baimė nepateisinti aplinkinių lūkesčių ir kt. A. Ališauskas

17. Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretasSavijauta klasėjeAlišauskas A., Baškauskaitė I.(A. Ališauskas, 2007) • Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių (64%) nepalankiai vertina savo psichologinę savijautą klasėje: pasitenkinimo ir prieraišumo lygis žemas, aukšti nesutarimo su bendraamžiais, lenktyniavimo ir klasėje patiriamų sunkumų vertinimai. • Trečdalis moksleivių pasižymi tuo, kad jų pasitenkinimo klase lygis gana geras: kas ketvirtas specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintis moksleivis situaciją klasėje vertina gana palankiai ir vieno iš aštuonių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio moksleivio lūkesčiai atitinka norimos klasės modelį (moksleivių tarpusavio santykiai geri, klasėje kyla nedaug nesutarimų, moksleiviai beveik nesivaržo ir nelenktyniauja vienas su kitu, nepatiria pernelyg didelių mokymosi sunkumų). Taigi, tik trečdalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, visais atžvilgiais klasėje jaučiasi pakankamai gerai. A. Ališauskas

18. Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretasSocialinis statusasAlišauskas A., Bukartienė L. (A. Ališauskas, 2007) • Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių patenka į „atstumtųjų“ir “izoliuotųjų” grupę, t. y. jų socialinis statusas klasėje žemas. • Tačiau kai kurie specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai patenka į “žvaigždžių”, “mėgiamųjų” ar “priimtųjų” grupes. • Esminė išvada ta, kad nors daugumos (2/3) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių socialinis statusas yra žemas („izoliuotieji“, „atstumtieji“), tačiau tarp jų yra ir „mėgiamųjų“ ir „priimtųjų“. Taigi, specialieji ugdymo(si) poreikiai nėra pagrindinė priežastis, lemianti žemą moksleivio socialinį statusą tarp bendraamžių. Jį sąlygoja ne specialieji ugdymosi poreikiai, o asmenybės tam tikros neigiamos charakteristikos, kurios yra universalios ir gali būti būdingos ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir jų neturintiems ugdytiniams. A. Ališauskas

19. Išeitys • Kokybiškosinformacijos apie vaikų SUP (turinį, priežastis, tenkinimą ir kt.) sklaidos ugdymo dalyviams užtikrinimas - Informacija suteikia galimybę suprasti vieniems kitus ir susitarti; - Sumažina baimes; - Leidžia išvengti kai kurių pagundų (pvz., deleguoti atsakomybes kitiems, konfrontuoti ir pan.) - Informacija leidžia pažinti ir tinkamai tenkinti vaiko SUP (taip, kaip reikia, o ne taip, kaip moka) - Informacija leidžia mokytojui patirti mažiau stresų ir pasiekti rezultato su mažesnėmis psichologinėmis sąnaudomis (t.y. žinoti apsimoka ir yra naudinga pačiam pedagogui). • Ugdymo dalyvių (visų: mokinių, tėvų, pedagogų, specialistų) palaikymas ir emocinis pastiprinimas • Mokyklų vadovų, švietimo skyrių vadovų ir darbuotojų, kuruojančių švietimo pagalbos teikimą bei specialiojo ugdymo organizavimą atsakomybės didinimas už mokinių SUP tenkinimo kokybę. A. Ališauskas

20. Išeitys • Reali sąveika su asmenimis, turinčiais SUP ir pedagogų gerųjų patirčių, kaip mažinti “kitokio” vaiko atskirtį ir didinti jo įsitraukimą bei dalyvavimą sklaida. • Specialiosios pedagoginės pagalbos išskirtinumo ir SUP turinčių mokinių atskirties mažinimas - Pagalbą dažniau teikti bendrame klasės kontekste, priartinant ją prie vaiko poreikių klasėje; - Siekti mokytojo ir /ar specialiojo pedagogo pagalbos lankstumo, derinant įvairesnes jos formas: - teikiant individualią pagalbą klasėje; - taikant grupinį darbą homogeniškose ir heterogeniškose grupėse, darbą poromis ir kt.; - derinant specialiojo pedagogo pagalbą klasėje ir/ar specialiojo pedagogo / logopedo kabinete. A. Ališauskas

21. IšeitysAlišauskas A., Judkuvienė A. Krūminytė I. Bendraamžių įtraukimas - neišnaudojamas. Jau ikimokykliniame amžiuje vaikai turi gauti tinkamą informaciją ir įgyti adekvačią bendravimo patirtį. • Dauguma ikimokyklinio amžiaus įprastinės raidos vaikų reiškia negatyvų požiūrį į vaikus, turinčius SUP, neigiamai vertina jų elgesį. • Auklėtojos linkusios aiškinti vaikų, turinčių SUP, bendravimo sunkumus pačių vaikų ypatumais, neigiamomis charakteristikomis, bet neakcentuoja esminės sąlygos - būtinybės keisti vaikų sąveiką ir visus vaikus mokyti tolerantiško bendravimo.  • Įprastinės raidos vaikai, susidūrę su bendraamžiu, turinčiu SUP, domisi jo kitoniškumu, tyrinėja ir stebi kitokį vaiką. Tinkamai organizuojant vaikų bendravimą šiame etape (teikiant įprastinės raidos vaikams pozityvią informaciją apie kitokį vaiką bei mokant SUP turinčius vaikus užmegzti ryšį su bendraamžiais) ugdomi tolerantiški vaikų santykiai. Būtų užkertamas kelias nepalankioms stereotipinėms nuostatoms formuotis. • Įprastinės raidos vaikų požiūrį į kitoniškumą lemia šeimoje diegiamos vertybės ir tėvų tolerancijos lygis. • Svarbus vaidmuo ugdant vaikų tolerantišką elgesį tenka ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Tyrimai rodo, kad tolerantiškų santykių formavimosi svarbų ikimokyklinį laikotarpį auklėtojos menkai išnaudoja. A. Ališauskas

22. Pedagogų rengimosi tenkinti SUP iššūkiai • Ar mokytojai pasirengę dirbti su mokiniais, turinčiais SUP? • Ar užtikrinamas mokytojų pasirengimas dirbti su mokiniais, turinčiais SUP? • Pedagogų rengimo reglamente mokytojo pasirengimas tenkinti SUP nereglamentuotas/nenumatytas. Jei mokyklinėje populiacijoje yra 10-11 proc. vaikų, turinčių SUP, tai ir dešimtoji dalis pasirengimo turėtų būti skirta SUP tenkinimo studijoms. Modulio apie inkliuzinį SUP turinčių vaikų ugdymą, įtraukimo į studijų programą tvarka turėtų būti reglamentuojama pedagogų rengimo dokumentuose. • Tęstinis mokytojų tobulėjimas Pozityvus ŠMM sprendimas /LR ŠMM ministrės R. Žakaitienės įsakymas/ Dėl specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo 60 akademinių val. kursų programos patvirtinimo (2007 m. gruodžio 18 d. Nr. ISAK-2481). A. Ališauskas

23. Mokytojas, draugiškas „kitokiam“ vaikui • Mokytojas, kurio palankios nuostatos į kitoniškumą, kuris pasižymi tolerancija socialinei įvairovei, • kuris pozityviai kalba ir galvoja apie mokinį, turintį SUP; • Mokytojas, kuris nori ir geba tenkinti mokinio SUP ugdymo praktikoje: poreikių ir kompetencijų darna; A. Ališauskas

24. Reikia ar nereikia specialiųjų pedagogų inkliuzinėje mokykloje? • Net jei būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas bendrųjų pedagogų pasirengimas tenkinti mokinių SUP, tai nereiškia, kad jie galėtų “perimti” specialiųjų pedagogų funkcijas. • Bendrųjų ir specialiųjų pedagogų atsakomybės, kompetencijos ir funkcijos skirtingos (žr. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarką, specialiojo pedagogo, logopedo, dirbančio mokykloje ir PPT pareigines funkcijas ir kt.). • Specialieji pedagogai dirba su mokiniais, turinčiais labai didelių, didelių ir vidutinių SUP, teikia specializuotą pagalbą mokiniams, turintiems nedidelių SUP , konsultuoja tėvus, mokytojus ir kt. ugdymo proceso dalyvius. • Logopedai teikia specifinę pagalbą, kurios negali teikti bendrieji pedagogai. A. Ališauskas

25. Specialiųjų pedagogų rengimas • Specialiųjų pedagogų veiklos ir jų rengimo turinys tapo daug platesnis ir sudėtingesnis. • Kai kada specialiojo pedagogo darbas klaidingai dar tebesiejamas tik su specialiosiomis ugdymo įstaigomis ar tik tam tikra mokinių grupe (dažniausiai mokiniais, turinčiais intelekto sutrikimų). A. Ališauskas

26. Specialistų rengimo pokyčiai Rengiant specialiuosius pedagogus orientuojamasi į specialiojo ugdymo formų įvairovę, jos plėtros tendencijas ir inkliuzinio ugdymo siekius. Specialistų rengimas pertvarkytas šiomis kryptimis: • pasirengimas dirbti ne tik specialiojo, bet ypač bendrojo ugdymo įstaigose (mokinių, turinčių SUP, santykis bendrojo ir specialiojo ugdymo įstaigose 9:1); • pasirengimas dirbti su vaikais, turinčiais įvairių raidos sutrikimų ir SUP (nuo nedidelių iki labai didelių); • pasirengimas dirbti su plataus amžiaus spektro ugdytiniais (nuo 0 iki 21 metų); • pasirengimas ne tik mokyti vaikus, bet ir dirbti komandoje su kitais ugdymo dalyviais, kitomis įstaigomis, konsultuoti tėvus ir pedagogus; • svarbūs specialisto rengimo vertybiniai, nuostatų aspektai, asmeninės kompetencijos (empatiškumas, tolerancija ir kt.). A. Ališauskas