250 likes | 555 Views
Ramybė be dievo. Buda. Pranešimą parengė: Aušra Žubikaitė; Gita Žilėnaitė; SDbd 7 - 01. “ Su savo priešu elkis taip, kad jis taptų laimingas.” Dalai Lama.
E N D
Ramybė be dievo.Buda Pranešimą parengė: Aušra Žubikaitė; Gita Žilėnaitė; SDbd7 - 01
“Su savo priešu elkis taip, kad jis taptų laimingas.” Dalai Lama
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, gavęs Budos vardą.
Budizmo istorija sudėtinga ir daugialypė; Iki XIIIa. budizmo tėvynė Indija buvo savotiškas šios religijos centras; Budizmas labiausiai paplitęs centrinėje ir pietryčių Azijoje, tačiau šiais laikais jis plinta ir tradiciškai nebudistiniuose kraštuose. Budizmo atsiradimas
Buda • Būdamas 29m. paliko šeimą ir tapo asketu; • Po šešerių metų medituodamas pasiekė nušvitimą (archatą); • Įžvalgas perdavė penkiems asketams pirmame pamoksle; • Tapo piligrimu, pamokslininku, misionieriumi. Subūrė vienuolių ir pasauliečių bendruomenę; • Buda buvo filosofas ir psichologas, o ne religijos puoselėtojas.
4 prakilniosios tiesos • Kančia yra visuotinė žmonijos patirtis; • Kančios priežastis yra troškimas gyventi; • Kančia liaujasi tuomet, kai liaujasi troškimas; • Kelias, kuris veda į kančios nutraukimą, yra aštuongubas.
Aštuongubas kelias • Tobulos pažiūros; • Tobulas nusiteikimas; • Tobulas kalbėjimas; • Tobulas elgesys; • Tobulas pragyvenimo šaltinis; • Tobulos pastangos; • Tobulas budrumas; • Tobulas susitelkimas.
Asmuo ir kančia Budizmo filosofija – tai įsitikinimas, kad troškimas egzistuoti yra visos kančios priežastis. Išsigelbėjimas budizme yra ištrūkimas iš kančios.
Skandos • Rupa – fizinė asmeniškos egzistencijos manifestacija; • Vedana – jausmas; • Sana – suvokimas; • Sankara – idėjų formulavimas lyginant ir vertinant; • Vinana – sugebėjimas samprotauti.
3 budizmo prieglobsčiai Aš randu prieglobstį Budoje; Aš randu prieglobstį dharmoje (mokyme); Aš randu prieglobstį sangoje (vienuolių bendruomenėje).
Pirmasis prieglobstis: Buda Pirmasis prieglobstis yra nušvitimo, įgalinantis žmogų pasiekti nirvaną, paieška ir įgyvendinimas. Buda buvo tyrinėtojas, nurodęs kelią į nušvitimą, o jį kiekvienas žmogus turi rasti pats.
Antrasis prieglobstis: dharma Dharma yra mokymas, kurį sudaro keturios kilniosios tiesos ir vidurinis kelias, į kurį šios tiesos nurodo: • Pirmoji – kančios, patiriamos kiekviename gyvenimo tarpsnyje; • Antroji skelbia, kad kančia kyla iš troškimo; • Trečioji – troškimo egzistuoti atsisakymas; • Ketvirtoji – Aštuongubas kelias.
Trečiasis prieglobstis: sanga Sanga yra vienuolių bendruomenė, skirta praktikuoti ir propaguoti budizmą. Budizmas be vienuolynų išgyventi negali, nes per juos žmogus patiria nušvitimą ir ištrūkta į nirvaną.
Taika ir neprievarta • Budistinių visuomenių bruožas yra draudimas naikinti gyvybę; • Budistams kelia siaubą daugelyje kultūrų egzistuojanti priešprieša ir smurtas; • Budistų mąstytojų įsitikinimų budizmas tautoms gali pasiūlyti harmoningus santykius.
Budistinės tautos Budizmas neretai integruodavosi į tas tautas, kuriose sanga rasdavo sau namus. Sangai reikalinga parama – vienuoliai ir vienuolės yra priklausomi nuo visuomenės teikiamo išlaikymo.
Susilaikyk nuo gyvybės naikinimo; Neimk to, kas neduodama; Susilaikyk nuo seksualinių nukrypimų; Nemeluok ir neapgaudinėk; Susilaikyk nuo svaiginimosi; Valgyk saikingai ir tik iki vidudienio; Nestebėk šokių, dainavimo ar vaidinimų; Nekeisk vainikų, kvepalų, tepalų ar papuošimų paskirties; Nesinaudok aukštomis ir plačiomis lovomis; Nepriimk aukso ar sidabro. Etika
Šeima Pirminė budistų visuomenė nesutarė dėl moterų vietos šiame judėjime. Nors Buda vėliau ir priėmė moteris vienuolėmis į sangą, apskritai budizmas laikosi nuomonės, kad moteris savo gyvenimą turėtų paskirti šeimai.
Dalai Lama • Jis yra tibetiškojo budizmo galva, tikima, kad jis yra dievybės inkarnacija; • Smurtas ir netvarka, kurią jo tautai atnešė revoliucija, paskatino Dalai Lamą išplėtoti budizmo filosofiją, pabrėžiančią taiką tarp atskirų žmonių ir bendruomenių.
Religijų palyginimas • Trys globaliniai tikėjimai – islamas, budizmas ir krikščionybė - siūlo taiką visai žmonijai. • Musulmonai siūlo taiką, ateinančią per paklusnumą Dievui. • Budistai sveikina tokią taiką, kuri išlaisvina iš troškimų ir prisirišimo, sukeliančio kentėjimą. • Krikščionys sveikiną taiką grįsta kenčiančia ir atleidžiančia meile.
Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje yra 408budistai.
::::::::::Įdomūs faktai:::::::::: • Būna, kad budistai mėgina įgyti nuopelnų, atiduodami visą savo turtą budistų šventykloms; • Buda paprastai vaizduojamas sudėjęs rankas – tarsi rodydamas, jog iš kito tikros pagalbos nesulauksi; • Budizmui plečiantis iš vienos visuomenės į kitą, susiformavo įvairios sektos; • Žmogus gali likti budistas ir tuo pat metu dalyvauti kito tikėjimo religinėje praktikoje; • Kai kurie mahajanos pakraipos rėmėjai stengiasi nuolat kartoti kokius nors dieviškos kilmės žodžius, pvz., om mani padme hum.
Literatūros sąrašas • Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Religijos, bažnyčios, tikėjimai. 2005, Vilnius; • Religijotyros žodynas. 1991, Vilnius; • Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga per internetą http://www.wikipedia.org; • David W. Shenk. Pasaulio Dievai. 2001, Vilnius.