K ūrybinių industrijų ekonomika KRI 5005

1. Kūrybinių industrijų ekonomikaKRI 5005 Dr.doc. Mindaugas DAPKUS Pagal Harold L.Vogel. “Entertainment Industry Economics”

2. Atsiskaitymai 30%- I kontrolinis darbas (Mikroekonomika kūrybinėms industrijoms- testas) 20%- II atsiskaitymas (Knygos skyriaus parengimas pristatyti prieš auditoriją) 50%- egzaminas (savarankiškas tyrimas: Kūrybinių industrijų veiklos plėtros galimybių tyrimas) Literatūra 1. Harold L.Vogel. “Entertainment Industry Economics” 2. SNIEŠKA, V. ir kt. Mikroekonomika: Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Antrasis ir papildytas leidimas. Kaunas: Technologija, 1997-2003. 3. Bet kuri Mikroekonomika, Ekonomikos pagrindai

3. Patarimas • Surinkt ekonominių faktų portfelį apie jūsų tyrinėsimą kūrybinių industrijų sritį

4. ĮVADAS • Ekonomika (economics)- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią • Mikroekonomika (microeconomics)- nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną, bei tai, kaip šių elementų sąveika įtakoja kainas, gamybą ir pajamas • Kūrybinės, laisvalaikio industrijos- kam ekonomika? • JAV “Laisvalaikio industrija” ~280mlrd. $ • JAV BVP ~14 200mlrd. $ • Tai daug ar mažai?

5. I. Laikas- pagrindinis laisvalaikio industrijos išteklius

6. Vidutinis darbo valandų kiekis JAV pramonėje

7. Vidutinis darbo valandų kiekis JAV paslaugų sektoriuje

8. Darbo valandų kaita pasaulyje

9. Laisvalaikio praleidimas JAV

10. Kiek mes vertinam laisvalaikį? Kaip išreikšti pinigais?

11. P, Lt/vnt. 60 • n 50 40 • c 30 D1 20 D 10 Q, vnt. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS PAGRINDAI I.1 Paklausa Paklausa (Demand)- prekės kiekio (Q), kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina (P), už kurią ši prekė perkama I.1.1         Paklausos dėsnis ir jos kreivė QD=b - a·PD PD= m - k·QD

12. I.1.2  Paklausos veiksniai Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyje. Paklausos pokyčius (change in demand) atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksnių poveikyje. Ne kainos veiksnių įtaka paklausai: kas yra KI produktai? 1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas Normalios kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (ceteris paribus). Blogesnėskokybėspreke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja. 2. Kitų prekių kainos ir jų kitimas Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitais (substitutes) PVZ., ...................... Papildančios (complementary) viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas PVZ., ........................................... 3. Vartojo lūkesčiai Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto. Tai padidina paklausą.

13. Substitucijos efektas kūrybinėse industrijose Atlyginimo lygis B • A • Darbovalandos

14. Vartotojų elgsenos kaita: jaunimo mažėjimas

15. Vartotojų elgsenos kaita: moterų dalyvavimas JAV darbo rinkoj

16. Vartotojų elgsenos kaita: vartoti čia ir dabar?

17. Laisvalaikio vartojimo lygis pagal amžiaus grupes JAV

18. Išlaidų vartojimui pasiskirstymo kaita

19. Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

20. Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

21. Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

22. Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

23. Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

24. Kainų kitimas laisvalaikio industrijoje JAV

25. S S1 P, Lt/vnt. 60 n • 50 40 c • 30 20 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Q, vnt. I.2  Pasiūla Pasiūla (Supply) - tai prekės kiekio Q, kurį gamintojas siūlo parduoti rinkoje, ryšys su kaina P, už kurią prekė parduodama. I.2.1         Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė Pasiūlos kreivė (supply curve) - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. QS=b + a·PS arba PS= m + k·QS

26. I.2.2   Pasiūlos veiksniai Pasiūlos kiekis (quantity supplied) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Pasiūlos kiekio pokyčiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, ceteris paribus. Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę. Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai: • Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant g.veiksnių kainoms, pasiūla ............................ Mažėjant g.veiksnių kainoms pasiūla ................................. 2.Pažangių technologijųnaudojimas Pažangių technologijų taikymo efektas gamybos kaštams.......... 3.Prekiųgamybos ryšių įtaka pasiūlai Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė.

27. Kūrybinių industrijų pasiūlos ypatybės • Produktyvumas kitose srityse- laiko ekonomija laisvalaikio industrijai • Kaip atsekti produktyvumo augimą? Kas tai per rodiklis? 2,5-3% tai daug-mažai? • Gamybos kaštų ypatybės- bus vėliau

28. I.3 Rinkos pusiausvyra: Maršalo kryžius I.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas Jei rinkoje susidaropusiausvyra (market equilibrium), kai nusistovi tokia prekės kaina, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

29. I.3.2 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui

30. II. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS Elastingumu bendru atveju ekonomikos kurse vadinsime rinkos subjektų reakcijos intensyvumą reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų, ...) pasikeitimą. II.1 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiu Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of demand) matuoja norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius: (normalioms prekėms Ed<0). Kainos padidėjimas 1 Lt tai daug ar mažai? Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga; kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga.

31. II.1.2  Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai • Analizuojamų prekių tarpusavio ryšys:prekės pakaitai (substitutai). Jeigu prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų. Paklausos kreivė vertikalesnė ar horizontalesnė? 2. Prekės reikalingumo žmogui laipsnis. Būtiniausių prekiųpaklausa santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas, kurą ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą (paklausa elastinga kainų atžvilgiu). 3. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Didėjant biudžeto daliai skirtai analizuojamai prekei įsigyti elastingumas paklausos didėja. 4. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti į kainos pasikeitimą. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespėjama prisitaikyti prie kainos pokyčių paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotojų paklausa tampa elastinga.

32. II.2  Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiuEI - rodo norimo pirkti prekių kiekio reakciją į pajamų pokyčius: Pagrindiniai EI lemiantys veiksniai 1. Prekių reikšmingumas asmeniui. Didėjant pirkėjo pajamoms būtiniausių prekių (maisto produktų, drabužių, avalynės) vartojimo apimtis didėja tik tam tikrame intervale, kol šios pajamos palyginti nedidelės (paklausa elastinga). Kai pirkėjas perka prabangos ar ilgo vartojimo prekes didėjant pajamoms, prekių perkamas kiekis sparčiai didėja– paklausa elastinga pajamų atžvilgiu. 2. Prekių kokybinės charakteristikos. Normalios kokybės prekėms būdinga tai, kad paklausos kiekis kinta pajamų pasikeitimo kryptimi (didėjant pajamoms paklausa prekėms didėja ir atvirkščiai). Tai rodo teigiamą paklausos elastingumo koeficientą pajamų atžvilgiu. Blogesnės kokybės prekių atveju, tol kol pajamos yra nedidelės didėjant pirkėjo pajamoms, tokių prekių gali būti perkama daugiau (EI>0). Kai pajamos tampa pakankamai didelėmis blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu koeficientas tampa neigiamu.

33. II.4 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of Supply) – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą: kai 0<ES<∞.

34. II.4.2  Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai 1. Laiko tarpsnis. Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0.Ilgasis laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>0). 2. Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu. 3. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis.

35. II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas 1. Prognozuojant prekių pardavimus 2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui 3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos pusiausvyrai II.7.1 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos a) kai |Ed|‌>1b) kai ‌|Ed|‌<1

36. II.7.2  Pasiūlos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamoms c) kai ES>1 d) kai ES<1

37. P P P A E 15 A E 20 B F B 10 F 15 D D A E 10 10 5 F B 5 D 5 C C G G C G 0 0 0 12 12 16 Q 4 8 Q 8 Q II.1.3  Paklausos elastingumo reikšmė įmonių sprendimams TR=QP Pirmas atvejis. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat mažėja, o kainosdidėjimo atveju pajamos didėja. Antrasatvejis. Kai |Ed|>1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės. Trečias atvejis. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties.

38. III. VARTOTOJO ELGSENOS ANALIZĖ III.1  Naudingumo funkcija. Vienos prekės modelis Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (Total Utility): Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility): Mažėjančiojo ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą.

39. Kuo ypatingas KI produktas ir materialus kasdienis produktas?

40. Kūrybinių industrijų naudos supratimas • Pirmo Būtinumo (Neads- NECESSITIES) ir Laisvalaikio (Wants) prekės: pastarųjų didesnis elastingumas pajamų atžvilgiu. • Kaip kinta pajamos verslo ciklo eigoj?? Kaip kinta laisvalaikio pardavimai? • Teatras ir kino filmų lankymas tarpusavy svyruoja kontrcikliškai- kodėl? • Kaip palygint naudą iš valgymo ir iš paveikslo žiūrėjimo? • Kinas ir videožaidimas: 12 ir 25Lt (2val. ir 6val. veiksmo)- kuris “naudingesnis”? • Kūrybinėse, laisvalaikio industrijose nauda dažniausiai yra laukiama (perkama dar nežinant kokybės) • Ko einama į teatrą? Kokia iš jo nauda?