VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI SAMPRATA: DARNAUS VYSTYMOSI NUOSTATŲ DIEGIMAS MOKYKLOJE

1. VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI SAMPRATA: DARNAUS VYSTYMOSI NUOSTATŲ DIEGIMAS MOKYKLOJE Stasys RuibaKlaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija

2. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX–1700 patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose Darnaus vystymosi koncepcijos bruožai yra paskelbti

3. STRATEGIJOS 2003–2012 m. NUOSTATOS Pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis problemomis ir jų sprendimų paieška. Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika. Mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių.

4. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijosDARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO STRATEGIJA

5. TIKSLAS • Strategijos tikslas – paskatinti JTEEK regiono valstybes plėtoti ir integruoti darnaus vystymosi aspektus į formaliojo švietimo sistemą – į visus tinkamus mokomuosius dalykus, taip pat į neformalųjį ir informalųjį švietimą (savišvietą). • Visuomenė taip įgis darnaus vystymosi žinių ir gebėjimų, didės žmonių kompetencija ir pasitikėjimas, taip pat galimybės siekti sveiko ir našaus gyvenimo harmonijoje su gamta, rūpinantis visuomenės vertybėmis, lyčių lygybe ir kultūrų įvairove.

6. PRINCIPAI (1) • Būtina atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi samprata yra kintama. Dėl to į darnų visuomenės vystymąsi turėtų būti žiūrima kaip į mokymosi procesą. • Darnaus vystymosi ugdymo tikslai turėtų būti žinios, gebėjimai, supratimas, požiūriai ir vertybės. • Darnaus vystymosi švietimas plėtojamas kaip plati, visapusiška koncepcija, apimanti tarpusavyje susijusius aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus.

7. PRINCIPAI (2) • Darnaus vystymosi švietimas yra visą gyvenimą – nuo vaikystės iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymo – trunkantis procesas, platesnis, nei formalusis švietimas. <...> Jis turėtų būti įtrauktas į visų lygių mokymo programas, įskaitant profesinį mokymą, pedagogų rengimą ir tęstinį specialistų ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą. • Aukštasis mokslas turėtų ženkliai prisidėti prie darnaus vystymosi švietimo, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant kompetencijas.

8. KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS MOKYTIS • Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti analizės reikalaujančius klausimus. • Sisteminis mąstymas, reiškinių, problemų kompleksiškumo suvokimas. • Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas • Problemų formulavimas, pokyčių valdymas. • Į ateities perspektyvą orientuotas, kūrybiškas mąstymas. • Visuminispožiūris, tarpdalykiniųryšiųsupratimas.

9. KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS VEIKTI • Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose realaus gyvenimo kontekstuose. • Sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose (nesant išsamios informacijos). • Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingassituacijas. • Atsakinga veikla. • Savigarba veikloje. • Veikla esant apribojimams.

10. KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS “BŪTI” • Pasitikėjimas savimi. • Saviraiška ir komunikavimas. • Streso valdymas. • Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas.

11. KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS GYVENTI IR DIRBTI DRAUGE • Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu. • Veikla, gerbiantkitus. • Suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimas. • Bendradarbiavimas/darbaskomandoje. • Demokratškasdalyvavimaspriimantsprendimus. • Derybos ir sutarimo pasiekimas. • Įsipareigojimų pasiskirstymas (subsidiarumas).

12. TEMOS (1) • Taika ir konfliktai (tarptautiniai santykiai, saugumas ir konfliktų sprendimas, bendradarbiavimas). • Etikos principai ir jų filosofinis pagrindimas. • Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė. • Gamybos ir vartojimo modeliai. • Pilietiškumas, demokratija ir valdžia/valdymas. • Gamtos išteklių valdymas/tvarkymas (vanduo, dirvožemis, naudingosios iškasenos, miškas ir kiti „gyvieji” ištekliai. • Žmogaus teisės (lyčių, tautinių grupių, amžiaus grupių). • Asmeninė ir šeimos sveikata (sveika gyvensena, AIDS, narkotikų prevencija).

13. TEMOS (2) • Su aplinkos kokybe susiję sveikatos aspektai (saugus maistas ir geriamasis vanduo, oro kokybė). • Skurdo mažinimas. • Kultūros įvairovė. • Ekonomikos plėtra. • Miesto/kaimo plėtra. • Socialiai atsakingas verslas. • Aplinkos apsauga (aplinkos kokybė, atliekų tvarkymas). • Ekosisteminis požiūris aplinkos apsaugoje. • Klimato kaita.

14. ES PAGRINDINĖSKOMPETENCIJOS • Komunikavimas gimtąja kalba. • Komunikavimas užsienio kalbomis. • Matematinis, gamtamokslinis, technologinis raštingumas. • Informacijos–komunikacijos technologijos. • Mokymasis mokytis. • Verslumas. • Socialinė-pilietinė ir tarpasmeninė–tarpkultūrinė kompetencija. • Kultūros raiška.

15. DARNAUS VYSTYMOSI PARADIGMA ŠVIETIME • Sisteminispožiūris. • Turiniomodernizavimasiraktualizavimas. • Konkretus kontekstas pagrindinių asmens kompetencijų plėtotei. • Naujospedagogo, kaipmokymosiorganizatoriaus, kompetencijos.

16. MOKYTOJŲ RENGIMO IŠŠŪKIAI • Daugiau savarankiškų tyrimų ir debatų nei mokymo. • Tarpdalykiškumas ir aktualijų įtraukimas į studijų programas. • Žinių kompleksiškumo ir dinamiškumo pripažinimas. • Bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais rengiant studijų programas. • Informacijos-komunikacijos technologijų naudojimas, ypač siekiant aktualizuoti studijų turinį. • Nuotolinis ir lankstus mokymasis. • Nuolatinio mokymosi poreikis ir kaitos kultūra.

17. SVARBIAUSI ATEITIES ŽMOGAUS BRUOŽAI • Problemų interpretacija globaliame kontekste; • Bendradarbiavimas ir atsakomybė; • Tolerancija kultūrų įvairovei; • Kritinis ir sistemiškas mąstymas; • Konstruktyvus (be smurto) konfliktų sprendimas; • Gyvensenos kaita siekiant išsaugoti aplinką; • Pagarba žmogaus teisėms; • Dalyvavimas visuomenės gyvenime ir politikoje.

18. Formuluoti problemas; • Ieškoti atsakymų; • Visapusiškai analizuoti idėjas; • Argumentuoti savo nuomonę. • Aptarti mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų prasmę realaus gyvenimo kontekste. Mokykla turi tapti konkrečiu ateities pasaulio modeliu, padedančiu:

19. Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisių, tai būtina darnaus vystymosi sąlyga, tai demokratijos skatinimo priemonė.

20. Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys Pokyčių tarpininkas Informacijos perteikėjas Socialinis pedagogas Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius Pateikia ugdytiniams pagrindinę informaciją. Moko naudotis informacija Rengia ugdytinius gyvenimui Metodininkas Organizatorius Psichologas Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas Labai gerai pažįsta ir supranta save bei aplinkinius Klasės lyderis Dalyko mokytojas Auklėtojas Geba formuoti pozityvų klasės psichologinį klimatą Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai Patyręs vyres- nysis draugas Pedagogas Padeda nugalėti kliūtis Konsultantas Filosofas Mokymosi procesų vadovas ir skatintojas Ugdo savo asmeniniu pavyzdžiu Apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį, pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus Tyrėjas Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdus. Moko ugdytinius kaip mokytis, skatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis Bendradarbiau- jantis kolega Novatorius Mokosi ir sugeba dirbti komandoje Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas