I. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA, TURINYS II. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SAMPRATOS MODELIAI

1. I. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA, TURINYS II. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SAMPRATOS MODELIAI III. KOMUNIKACIJOS TRANSFORMACIJOS IV. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TENDENCIJOS

2. I. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA IR TURINYS 1.Komunikacija yra viena iš žmogaus veiklų, kurias kiekvienas atpažįsta, bet mažai kas gali atpažinti. 2. Komunikacija-tai pokalbis, televizija, informacijos platinimas, literatūros kritika, šukuosena ir kt. 3. Komunikacija-tai studijų dalykas.

3. I. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA IR TURINYS KOMUNIKACIJOS PROCESAS 1. Informacijos siuntėjas 2. Informacijos kodavimas 3. Perdavimo priemonė 4. Dekodavimas 5. Informacijos gavėjas 6. Grįžtamasis ryšys 7. Trukdžiai

4. I. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA IR TURINYS TRUKDŽIAI 1. dėmesio trūkumas pas gavėją 2. konkurentų veiksmai 3. netinkama žiniasklaidos priemonė 4. nepakankamas kūrybiškumas 5. prastas požiūris į siuntėją 6. trukdžiai aplinkoje-gavėjas negali susitelkti TINKAMA KOMUNIKACIJA TURI PAŠALINTI TRUKDŽIUS

5. KOMUNIKACIJOS TURINYS Komunikacija apima ženklus ir kodus. Ženklai-tai artefaktai ar veiksmai, kurie nurodo į kažką kita, nei jie patys yra. Kodai yra sistemos, organizuojančios ženklus ir nulemiančios jų tarpusavio ryšį. Ženklai ir kodai perduodami ar tampa prieinami kitiems, ir šis ženklų ar kodų perdavimas ar priėmimas (komunikacija) yra socialinių santykių veikimas.

6. KOMUNIKACIJOS BŪDAI (MOKYKLOS) 1. Apibūdinimas: Pirmoji mokykla: komunikacija-tai pranešimų perdavimas. Tiriama, kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir iškoduoja, kaip peravėjai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones (procesai). Svarbiausia-efektyvumas ir tikslumas. Komunikacija-tai procesas, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elgesį ar dvasinę būseną. Jei poveikis yra menkesnis ar skiriasi nuo numatytojo, mokykla linkusi kalbėti apie komunikacijos nesėkmę, todėl nagrinėjama kaip identifikuoti silpnąsias vietas. Antroji mokykla: komunikacija yra reikšmių kūrimas ir keitimasis jomis (semiotika).Ji domisi kaip pranešimai ir tekstai sąveikauja su žmonėmis, kad sukurtų reikšmes, t.y., ji domisi tekstų vaidmeniu mūsų kultūroje. Nesusipratimai nėra komunikacijos nesėkmė, jie yra dėl kultūrinių skirtumų tarp siuntėjo ir gavėjo. Ši mokykla studijuoja tekstus ir kultūrą.

7. 2. Kam skiriamas dėmesys: Pirmoji mokykla remiasi socialiniais mokslais (psichologija irk t.) ir teikia dėmesį komunikacijos veiksmams. Antroji mokykla remiasi lingvistika ir meno kūriniais, telkia dėmesį į dirbinius.

8. 3. Socialinės sąveikos apibrėžimas: Pirmoji mokykla sąveiką apibrėžia kaip procesą, kai vienas asmuo sąveikauja su kitais arba paveikia kito elgesį, dvasinę būseną ar emocijas. Tai gali būti ir kasdieniniai reiškiniai. Antroji mokykla socialinę sąveiką apibrėžia tai, kas sukuria individą kaip tam tikros kultūros dalį (lietuviai panašiai suvokia J.Biliūno „laimės žiburį“. Islamo šalininkai JAV politiką suvokia kitaip nei amerikiečiai).

9. 4. Pranešimo suvokimas: Pirmoji mokykla pranešimą supranta, kaip tai, kas perduodama komunikacijos proceso metu (mirksėjimas konkurso metu nebus pranešimas, jei jis netyčinis). Intencija privalo būti suprasta analizės metu, priešingu atveju tai nebus pranešimas. Antrojoje mokykloje pranešimas yra ženklų konstrukcija, kuri sąveikaudama su gavėjais, sukuria reikšmes. Akcentas persikelia į teksto turinį (o ne siuntėjo).Teksto turinio analizė (t.y., kaip jis perskaitomas) ir yra esmė. Teksto atskleidimas priklauso ir nuo skaitytojo kultūros.

10. II. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TENDENCIJOS

11. 1. Pokyčiai Komunikacija šiuo metu vyksta ne dviems kryptimis (žinia-atgalinis ryšys), bet dialogo forma ir nuolat. Komunikacija nebėra tik pranešimai spaudai, nes interneto priemonėmis darbas gali vykti visą parą. Konkurencija persikėlė ir į internetą: kas patraukliau pristatys naujieną, rinkodaros informaciją ir pritrauks klientų. Daugeliui įmonių internetas yra veiklos sėkmės laidas ir net išlikimas. Viešasis sektorius gali efektyvinti savo veiklą, gerinti įvaizdį ir teikti viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje.

12. 2. Virtuali erdvė Socialiniuose tinkluose, inereneto portaluose telkiamasi į socialines interesų grupes. Naujos techninės priemonės ir idėjos: „blogai“, knygos mobiliesiems telefonams ir kt. Šias grupes identifikuoti lengva, interesus surasti nesudėtina. Būtina stebėti plėtros tendencijas, teikti naudingą informaciją. Sklaida greita. Interneto tinklapiai tampa profesionalūs: produkto tinklapiai, intranetas, socialiniai tinklapiai, „wikipedija“. Informacija, kuri gali sudominti, turi būti pateikta įdomiai: Dvipusis bendravimas (keistis informacija jo kalba) socialiniuose interesų grupių tinklapiuose; Produktų tinklapiai turi efektyviai pasiekti vartotoją: tinklapio logotipai, įdomus turinys, garsiniai ir vaizdo įrašai; Dalintis nuorodomis („link building“). Egzistuoja technologija, leidžianti identifikuoti, kas ir iš kur pasinaudojo konkrečiomis nuorodomis. Tai efektyvu keičiantis informacija tarp interesų grupių. Interneto trūkumai: kritiškai gali būti vertinama informacija (ypač komentarai), socialiniai tinklai gali būti nepasiekiami, tam tikros socialinės grupės nepasiekiamos (pagyvenę žmonės); turinio kokybės problema; ar tikrai tik internetas gali pasiekti numatytus tikslus?

13. 3. Ryšių su visuomene (RSV) rinka Lietuvoje RSV sritys: Tradicinės – bendravimas su žiniasklaida, tekstų rengimas, renginių organizavimas. Netradicinės: įmonių socialinė atsakomybė ir komunikacija virtualioje erdvėje (inovatyvi komunikacija). RSV rinka Lietuvoje 2007 m. sudarė 60-80 mln. litų (apyvarta). Informacija apie pajamas neteikiama. RSV rinka kas metai auga 30-50 proc. per metus. Augimą lemia ES projektai ir didėjantis supratimas apie RSV naudą. Įmonių susijungimai (stambėjimai) RSV rinkoje nevyksta. Faktas – RSV rinka nesubrendusi, nes trūksta specialistų.