NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]

1. NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] Tarpinstituciniobendradarbiavimo sesija: „Ar NVO sektorius šiandien galėtų imtis didesnės atsakomybės sprendžiant socialines problemas ?“ 2014 m. liepos 15 d. Anykščiai Jolita Gečienė

2. Nevyriausybinės organizacijos laikomos visuomenės politinio ir socialinio gyvenimo indikatoriumi, atspindinčiu visuomenės raidos ypatumus bei problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. NVO veikla skirta atlikti daugelį funkcijų, tiesiogiai teikiant gyventojams finansines, švietimo, socialines ir kt. paslaugas.

3. Nevyriausybinių organizacijų sektorius tampa vis įtakingesne jėga ne tik atstovaujant visuomenės, atskirų jos socialinių grupių interesams, bet ir galinga ekonomine jėga, turinčia akivaizdžią įtaką šalies vidaus produkto apimčiai, darbo vietų kūrimui ar inovacijų plėtrai.

4. Tradicinė nevyriausybinių organizacijų samprata, susiformavusi XVIII a. – jų atsiradimo ir plėtros laikotarpiu, patiria didelius pokyčius šiuolaikinėse visuomenėse. Nors visuotinai pripažįstami šių organizacijų veiklos principai, tokie kaip nepriklausomybė nuo valdžios, savarankiškumas, pabrėžiamas ne pelno siekimas, jų laikymasis praktikoje, ypač dalyvaujant konkurencinėje kovoje dėl paslaugų teikimo užsakymų, tampa vis sudėtingesnis.

5. Valdžios ir NVO santykiai keičiasi: su nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiaujama ne dėl jų išskirtinės pasaulėžiūros, idėjų, misijos patrauklumo, o dėl to, kad NVO laikomos lygiavertėmis socialinių paslaugų rinkos dalyvėmis ir turi konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais.

6. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje tampa svarbios socialinės apsaugos srityje, yra gerovės valstybės krizė, pastaraisiais dviem dešimtmečiais pastebima beveik visose pasaulio dalyse.

7. NVO VEIKLOS SRITYS Gyventojų telkimas bendrai veiklai ir bendruomeniškumo ugdymas; Bendruomenės ekonominių, socialinių, aplinkosaugos ir kitų problemų sprendimas; Vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas; Gyventojų švietimas, mokymų organizavimas, informacijos sklaida; Kultūros ir sportinių renginių organizavimas. Aplinkos tvarkymas ir priežiūra. Sveikatinimo veikla. Kitos bendruomenei aktualios veiklos.

8. NVO VEIKLA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITYJE Esant vidiniam ir išoriniam spaudimui taupyti socialinės apsaugos sričiai skiriamas išlaidas, mažinti administracinį aparatą, lanksčiau reaguoti į gyventojų poreikius, valstybė ieško būdų kaip daugiau NVO įtraukti į socialinių paslaugų teikimą. Socialinių paslaugų teikimas bendruomenės iniciatyva laikomas aukštesne bendruomenių raidos pakopa, kuomet nebeapsiribojama kultūrine ar laisvalaikio organizavimo veikla.

9. NVO sektoriaus vaidmens išplėtimas socialinių paslaugų srityje argumentuojamas išaugusia valstybinės globos finansavimo našta, pastangomis teikti paslaugas pigiau, skatinant paslaugų teikėjų konkurenciją, paslaugų pasiūlos plėtra didinant pasirinkimo galimybes klientams.

10. Tačiau NVO reikšmės augimas pastaraisiais dešimtmečiais nereiškia grįžimo į XIX a., kai NVO teikė pagalbą vargšams nepatirdama valstybės įsikišimo ir reglamentavimo. Dabartiniu metu skatindama ir kurdama mišrią socialinių paslaugų rinką, kurioje savo paslaugas gali siūlyti tiek valstybinės, tiek privačios ar NVO įstaigos, valstybė siekia kiek įmanoma labiau standartizuoti ir reglamentuoti šią veiklą.

11. Vadinasi, mišrioje socialinių paslaugų rinkoje, viena vertus, auga nevyriausybinių organizacijų galimybės gauti valstybės paramą socialinėms paslaugoms teikti, kita vertus, tai reiškia ir valstybės galią kontroliuoti ir daryti įtaką paslaugų teikimo procesui.

12. Ši padėtis verčia naujai pažvelgti į vieną esminį NVO sampratos aspektą – kiek šiomis aplinkybėmis išlaikoma NVO nepriklausomybė nuo valdžios, savarankiškumas, kaip pamatiniai dalykai šios institucijos sampratoje?

13. Tiek valdžios sektorius, tiek nevyriausybinės organizacijos jaučia atsakomybę už socialinę visos visuomenės ir atskirų jos narių gerovę, tačiau toji atsakomybė ir jos realizavimo būdai skiriasi. Suprantama, kad mūsų dienomis pagrindinė atsakomybė už piliečių gerovę priklauso valstybei, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos ją papildo

14. SOCIALINES PASLAUGAS TEIKIANČIO VIEŠOJO SEKTORIAUS POŽYMIAI: Kalbant apie socialinių paslaugų teikimą nevyriausybinės organizacijos, palyginti su valdžios sektoriumi, turi nemažai pranašumų. Tai matyti iš tam tikrų socialines paslaugas teikiančio viešojo sektoriaus požymių: - viena vertus, politinė įtaka viešosioms paslaugoms, jų politinis reguliavimas gali lemti, kad mažiau dėmesio skiriama į klientą orientuotoms paslaugoms, pačiam žmogui, jo norams ir poreikiams.

15. Su šiuo aspektu glaudžiai susijęs antrasis: - sudėtingas biurokratinis mechanizmas priimant sprendimus naudoti viešosioms reikmėms skirtas lėšas daugeliu atvejų priklauso nuo to, kad naudojami mokestiniai pinigai, todėl ar viešąsias paslaugas teikia viešojo sektoriaus įstaiga, ar valstybės dotacijas ar subsidijas gaunanti nevyriausybinė organizacija, ar kontraktuojama privati įmonė, visais atvejais būtinas skaidrumas.

16. Galiausiai: piliečiai – viešųjų paslaugų gavėjai – drauge yra ir rinkėjai, nuo kurių pasitenkinimo valdžios sprendimais priklausys rinkimų rezultatai. Piliečiai turi teisę rinkti valdžią ir iš jos reikalauti įvairių garantijų.

17. Tuo tarpu NVO, teikdamos paslaugas esant poreikiui, ar privataus sektoriaus įstaigos, teikdamos paslaugas už atitinkamą užmokestį, beveik nesidomi savo klientų pilietybe – šiuo atveju jų teikiamos paslaugos praranda politinę reikšmę. Privačios įmonės ir NVO nėra taip gyvybiškai suinteresuotos teikti paslaugas vien piliečiams – jos, skirtingai negu valdžios sektorius, nėra įpareigotos įstatymų rūpintis visais piliečiais ir nepriklauso nuo jų politinės valios.

18. Išskiriami ir kiti aspektai, kodėl nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos kaip labiau tinkami socialinių paslaugų teikėjai daugeliui socialinių grupių:

19. Socialinių paslaugų sritis problematiška ir sudėtinga, o NVO yra lanksčios ir geba laiku reaguoti į poreikius. Bode (2003) išskiria dvi NVO lankstumo formas: 1) NVO sugeba suderinti visuomenės teikiamus išteklius socialinėms problemoms spręsti su individualiais atskiro žmogaus poreikiais, 2) NVO sėkmingai veikia nuolat kintančioje aplinkoje, randa tinkamus sprendimus atsiliepdamos į išorės iššūkius.

20. Socialinių paslaugų teikimas vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis, kurios yra svarbios NVO sektoriui: lygybė, savigalba, dalyvavimas ir pan. Jos yra daug svaresnės ir universalesnės negu privataus sektoriaus varomoji jėga – pelno siekimas arba viešojo sektoriaus motyvas užsitikrinti politinės valdžios tęstinumą. Todėl nevyriausybinių organizacijų balsas visuomenėje geriau išgirstamas.

21. - Socialinių paslaugų teikimas, rūpinimasis nelaimių, negalių ištiktaisiais yra ta veiklos sritis, kuri noriai remiama, į ją mielai įsitraukia savanoriai. Savanoriams bei rėmėjams nevyriausybinės organizacijos yra daug patrauklesnės negu pelno ar viešasis sektorius, todėl socialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos nesunkiai gali pasitelkti alternatyvius savo veiklos finansavimo šaltinius.

22. - Nevyriausybinės organizacijos kuriasi ir veikia skatinamos iniciatyvos „iš apačios“, iš arti mato socialines problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.

23. NVO ir valdžios sektoriaus santykio ir bendradarbiavimo teikiant socialines paslaugas negalima vertinti vienareikšmiškai. Jis yra nuolat kintantis, priklausantis nuo įvairių vidaus ir išorės sąlygų.

24. Demokratinėse valstybėse ir nevyriausybinis, ir valdžios sektorius savo funkcijas supranta kaip papildančias nepakankamą kitų sektorių veiklą: valdžios sektoriaus įsipareigojimas organizuoti, teikti ir finansuoti socialines paslaugas grindžiamas tuo, kad rinka, šeima ir nevyriausybinis sektorius nėra pajėgūs patenkinti viso socialinių paslaugų poreikio (subsidiarumo principas), tuo tarpu NVO motyvai teikti socialines paslaugas lygiai taip pat veikiami valdžios ir rinkos sektoriaus nepakankamumo ir ribotumo šioje veiklos srityje.

25. DISKUSIJAI: Kaip vyksta bendradarbiavimas jūsų NVO tarp bendruomenės narių ir veikiančių institucijų – seniūnijos, socialinių darbuotojų, mokyklos, medicinos darbuotojų, bažnyčios, kitų organizacijų organizuojant socialinę veiklą? Ką reiktų tobulinti, siekiant užtikrinti efektyvią socialinę pagalbą ? Konkretūs pasiūlymai ir jų aptarimas.

26. SOCIALINĖ VEIKLA BENDRUOMENĖJE Renginiai, šventės, susitikimai su specialistais ir pan. Labdaringa, paramos veikla; Pagalba senyvo amžiaus, neįgaliems ir kitiems bendruomenės nariams; Vaikų priežiūra; Informacijos socialinės paramos klausimais teikimas; Pagalba gyventojams vykstant į įvairias įstaigas bei atstovavimas jose; Bendravimas, pokalbiai, įvairi savipagalbos veikla; Socialinių paslaugų teikimas. Kita bendruomeniška pagalba.

27. Socialinė veikla = socialinės paslaugos? Socialinės paslaugos – tai yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų teikimo tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinių paslaugų įstatymas

28. Bendruomenės narių vieni kitiems teikiamos paslaugos/pagalba gali ne visada tiksliai atitikti Socialinių paslaugų kataloge aprašytas paslaugas, tačiau jų pobūdis iš esmės atitiktų socialinių paslaugų tikslą - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

29. Akivaizdu, jeigu tokias paslaugas teiktų bendruomeninė organizacija kaip juridinis asmuo, jai būtų keliami kur kas didesni formalūs reikalavimai (darbuotojų išsilavinimui, patalpoms ir t.t.).

30. Kita vertus, įvykdžiusi šias sąlygas bendruomeninė organizacija greičiau taptų socialinių paslaugų centru su kiek kitomis (nors ir dalinai persidengiančiomis) funkcijomis lyginant su tradicine bendruomenine organizacija.

31. Reikalavimai teikiant socialines paslaugas Turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus; Veiklą organizuoti vadovaujantis teisės aktais, susijusiais su socialinių paslaugų organizavimu; Užtikrinti nuolatinį socialinių paslaugų teikimą.

32. Bendruomenės galimybės teikti socialines paslaugas Organizacijos struktūra pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus; Specialistų komanda (socialiniai darbuotojai, soc. darbuotojų padėjėjai, socialiniai pedagogai ir pan.; Užtikrintas finansavimas (projektai, paslaugų pardavimas, labdaros lėšos, asmenų mokėjimai, ir pan.) Nuolat vykdoma veikla.

33. DISKUSIJAI: Kokių socialinių paslaugų reikia bendruomenės nariams labiausiai? Kokias socialines paslaugas ir kokioms paslaugų gavėjų grupėms NVO galėtų teikti? Konkretūs pasiūlymai, jų įgyvendinimo galimybės, numatomi rezultatai, galimos problemos bei sunkumai.

34. Bendruomenės pasirinkimas:socialinė veikla ar socialinių paslaugų teikimas? Bendruomenės pasirinkimas Kas svarbu bendruomenės nariams? Kokios pagalbos reikia? Kas bendruomenėje ją gali teikti? Kokių ir kiek išteklių – žmogiškųjų, finansinių ir kitų reiks? Kokia forma geriausiai ir efektyviausiai bendruomenė gali prisidėti prie socialinės gerovės?

35. Bendruomenės socialinės veiklos principai Supratimas, o ne vertinimas; Pagarba, o ne teisimas; Palaikymas, o ne smerkimas; Pagalba, o ne atsiribojimas; Atsakomybė už šalia esantį; Sugebėjimas susitarti ir priimti geriausią sprendimą; Padėti kitam, kai gali ir tikėtis pagalbos, kai tau reikia.

36. Tikras žmogaus matas yra, kaip jis bendrauja su žmogumi, kuris jam nėra naudingas ar geras

37. Bendruomenės parama socialiai pažeidžiamiems nariams Formalios ir neformalios priemonės, kurias galima panaudoti, kad bendruomenė padėtų socialiai pažeidžiamiems nariams sėkmingai funkcionuoti, integruotis į visuomenę, užtikrinti šeimoje augančių vaikų teises, socialinę gerovę ir saugią aplinką, vadovaujantis teisės aktais ir bendradarbiaujant su savivaldybės institucijų specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir/ar kitais socialiniais partneriais.

38. Bendruomenės paramos galimybės Dalyvauti organizuojant ir teikiant socialinę paramą bendruomenės nariams: Piniginę socialinę paramą; Teikiant socialines paslaugas; Padedant vykdyti neįgaliųjų socialinę integraciją; Užtikrinant vaiko teisių apsaugą. Ugdyti tolerantišką ir saugią aplinką bendruomenėje.

39. Jei jūs teisiate žmones, jums nėra laiko mylėti juos. (Motina Teresa)

40. PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI

41. ATPAŽINIMAS • Dalyviai suskirstomi į mažas grupeles. Kiekvienai grupelei išdalinama juodai balta nuotrauka. • Kiekviena komanda turi panagrinėti nuotrauką ir iškelti kiek galima daugiau klausimų. • Tuomet kiekviena komanda turi sugalvoti istoriją, susijusią su ta nuotrauka ir atpažinti nuotraukoje esančių personažų socialinę padėtį.

42. Dalyviai skatinami pagalvoti apie šiuos klausimus: Kas yra šie žmonės/šis žmogus? Ką jie veikia? Apie ką jie galvoja? Ką jie jaučia? Ko jie nori? Ar jie gali būti socialinės pagalbos teikėjai ? Ar jie gali būti socialinės pagalbos gavėjai ?

43. • Refleksijoje klausiama dalyvių: kaip jie jautėsi nagrinėdami nuotrauką kartu? Apie ką kalbėjosi? Ar mano, kad jų sukurta istorija atspindi tiesą? Kodėl taip arba ne? • Tai gali veikti kaip analogija mąstant apie tai, ką mes galime/ko negalime žinoti apie kiekvieną dirbdami su jais, suteikdami socialinę pagalbą. • Kaip noriai mes leidžiame tai istorijai vystytis pačiai? Kaip galime atpažinti kada reikalinga socialinė pagalba ?

44. Ačiū už dėmesį