PILIETINIO IR TAUTINIO NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VERTINIMO REZULTATAI

1. PILIETINIO IR TAUTINIO NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VERTINIMO REZULTATAI Gražina Kaklauskienė Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Vilniaus mokytojų namai 2012-10-30, Vilnius

2. Pristatymo turinys Įgyvendintos programos ir tiekėjai Programų tikslai Reikalavimai programoms Programų statistika Išvados Rekomendacijos

3. Įgyvendintos programos ir tiekėjai Mokinių savivaldos stiprinimas (2100 vaikų) Paslaugos tiekėjas: Pilietinių iniciatyvų centras Regioninio tapatumo stiprinimas (2033 vaikai) Paslaugos tiekėjai: Dzūkijoje: VšĮ Švietimo ir kultūros centras "Jaunimas vaikams“ Aukštaitijoje: Ukmergės švietimo centras Žemaitijoje: Lietuvos skautija Vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organizavimas (2098 vaikai) Paslaugos tiekėjai: VšĮ "Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ VšĮ "Menų ir mokymo namai" Asociacijų (vaikų, jaunimo ir kt. organizacijų) bendradarbiavimo (partnerystės) su mokyklomis stiprinimas (4320 vaikų) Paslaugos tiekėjas:Lietuvos jaunimo organizacijų taryba

4. Programų tikslai Plėtoti pilietinį ir tautinį vaikų ugdymą savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas Sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis pilietines, socialines ir komunikavimo kompetencijas

5. Reikalavimai programoms kiekvienas vaikas turėjo ugdytis ne mažiau nei 128 akademines valandas per 8 mėnesius (vidutiniškai 16 akad. val. per mėn.) į programų įgyvendinimą turėjo būti įtraukta ne mažiau kaip 30 proc. vaikų iš kaimo vietovių mokyklų (įtraukta 40 proc.) pavyzdinį programos įgyvendinimo modelį ir gerosios patirties pavyzdžių rinkinį suorganizuoti programos rezultatų viešinimo nacionalinį renginį

6. Programų statistika 2011- 2012m. programų įgyvendinimo laikotarpis 10 551 – vaikas dalyvavo programose 2 526 796 Lt – programomsskirtasbiudžetas 6 638 (63 %) mergaitės ir 3 913 (37 %) berniukų Aktyviausiai berniukai dalyvavo Regioninio tapatumo stiprinimo (42%) ir Asociacijų bendradarbiavimo su mokyklomis stiprinimo (41%); mažiausiai patraukli jiems pasirodė Mokinių savivaldos stiprinimo programa (29%). 793 – vadovai įgyvendino programas Tik 14% visų programų grupių vadovų buvo vyrai. Daugiausia grupių vadovų vyrų dirbo tose programose, kuriose buvo aktyvesni ir berniukai.

7. Bendras finansuotų vaikų skaičius pagal apskritis

8. Išvados (1) Visų programų užsibrėžti tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti. Programose dalyvavo įvairių amžiaus grupių ir įvairių ekonominių, socialinių, kultūrinių kontekstų vaikai. Nemažai vaikų buvo iš socialinės rizikos šeimų arba šeimų, gaunančių socialinę paramą. Pagrindinis programų rezultatas: turiningas vaikų laisvalaikis, kūrybiškas bei inovatyvus ugdymo procesas, kurio metu vaikai tobulino jaunimo dalyvavimo (veikimo) visuomeninėje veikloje bei kitus socialinius įgūdžius. Visi tiekėjai suorganizavo rezultatų viešinimo nacionalinius renginius, parengė pavyzdinius programų įgyvendinimo modelius ir gerosios patirties pavyzdžių rinkinius.

9. Išvados (2) Vertinant programas nustatyta, kad jų realizavimo kokybė nebuvo vienoda. Esminę įtaką programų kokybei turėjo programų organizatorių administraciniai gebėjimai bei turimos vadovų kompetencijos. Labiausiai grupių vadovams stigo ugdytinių pasiekimų vertinimo bei atgalinio ryšio suteikimo kompetencijų. Pasiteisino taikytas projektinis programų įgyvendinimo modelis, kuris ugdė grupių vadovų ilgalaikės veiklos planavimo įgūdžius padėjo jiems kryptingai siekti programų tikslų įgyvendinimo. Struktūriniame projekte taikomi paslaugų pirkimo bei išlaidų kompensavimo principai mažino programų patrauklumą ir prieinamumą; bei kėlė sunkumų programų organizatoriams bei grupių vadovams.

10. Tiekėjų rekomendacijos didinti temų pasirinkimo laisvę ir įvairovę didinti lėšų dalį skirtą kelionėms ( daugiau nei 20 % ) skirti daugiau dėmesio tiekėjų ir grupių vadovų informavimui finansų valdymo klausimais tobulinti programų finansavimo ir išlaidų kompensavimo tvarką, kad patirtos išlaidos būtų dažniau kompensuojamos spręsti vaikų pavežėjimo problemą, nes užsiėmimus teko derinti prie mokyklinio ar priemiestinių autobusų grafiko. Tai dažnai turėjo neigiamos įtakos užsiėmimo kokybei

11. Rekomendacijos (1) Ateityje taikyti projektinį programų įgyvendinimo modelį . Ateityje tikslinga decentralizuoti programų administravimą nes ten, kur programų organizatoriai buvo arčiau grupių vadovų, pastariesiems teko mažesnė administracinė našta, jiems buvo teikiama nuolatinė metodinė bei organizacinė pagalba. Todėl siūlome taikyti konkursinio finansavimo modelį. Ateityje vertėtų daugiau dėmesio skirti vadovų atrankai, sudaryti jiems galimybę įgyti reikiamų kompetencijų, įsivertinti savo veiklos kokybę bei ugdytinių pasiekimus NŠ veiklose dažniausiai su vaikų grupe dirba vienas vadovas, veiklos veiksmingumas ir vaikų motyvacija iš esmės priklauso tik nuo jo vieno bei jo gebėjimas būti lyderiu yra esminis neformaliojo švietimo programų kokybei ir sėkmei.

12. Rekomendacijos (2) Ateityje būtina ugdyti ne tik jaunimo dalyvavimo (veikimo) visuomeninėje veikloje įgūdžius, bet ir kompetentingo (politinės sistemos, politinių, socialinių, ekonominių procesų pažinimas) ir atsakingo dalyvavimo visuomenės procesuose įgūdžius. Ateityje reikėtų ieškoti būdų pritraukti kuo daugiau vyrų į pilietinį ir tautinį neformalųjį vaikų švietimą. Vadovų vyrų atsakingo veikimo visuomeninėje veikloje pavyzdys neabejotinai didintų berniukų motyvaciją aktyviau įsitraukti į šias veiklas. Ateityje būtina į neformalųjį vaikų švietimą pritraukti kuo daugiau įvairių profesijų žmonių. Tokiu būdu vaikams būtų suteikiama žinių apie įvairias profesijas, formuojamas teisingas supratimas apie šiuolaikinę darbo rinką, formuojamas pagrindas sąmoningam profesijos pasirinkimui ateityje. Ateityje į pilietinio ir tautinio ugdymo veiklas būtina įtraukti ne tik vaikus, bet per juos ir jų šeimų narius. Tai užtikrintų tvarumą pilietiškumo ugdymo veikloje ir turėtų sisteminį poveikį ugdant pilietinę visuomenę.

13. Kas yra savo šalies patriotas? Anoniminėje internetinėje apklausoje dalyvavo 2117 vaikų (20,1%) ir 250 grupių vadovų (31,5%) 43 vaikų patriotizmą sieja su veiksmais (t.y. ginti, puoselėti, prisidėti prie gerovės kūrimo („toks žmogus, kuris myli ir padeda savo šaliai“;“ kuris, dirba Lietuvos naudai“ ir pan.) nemaža dalis respondentų kaip veiksmą, sietiną su patriotizmu, paminėjo neišvykimą iš savo šalies („kovoti už savo valstybę, neišvykti iš šalies“; „mylintis šalį ir niekur neketinantis iš jos išvažiuoti“; „tas, kuris myli Lietuvą ir neišvažiuoja iš jos sulaukęs gero pasiūlymo“). 33vaikųpatriotizmą gretina su jausmais tėvynei (t.y. meile, pagarba) 6 kaip savo šalies patriotus paminėjo žinomus asmenis (D. Grybauskaitę, V. Adamkų, V. Lansbergį, A. M. Brazauską, M. Mikutavičių, A. Mamontovą, J. Basanavičių, V. Kudirką; save arba savo draugus bei artimuosius). Į klausimą ar programos dalyvis ketina ateityje mokytis ar dirbti Lietuvoje: “tikrai taip” atsakė beveik 30% apklaustųjų; „Galbūt“ arba „dar nežinau“ apytiksliai po 30%. 3,6 nurodė, kad “tikrai ne” klausimą neatsakė 3,8 respondentų.

14. “Patriotas - pilietis, aukščiausia vertybe laikantis savo gimtosios šalies nepriklausomybę, kalbą, papročius ir tradicijas, kuriantis joje visokeriopą gerovęir nepaliekantis jos sunkiu metu ” Programos dalyvis

15. Gražina Kaklauskienė Švietimo mainų paramos fondo direktoriau pavaduotoja Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 2123364 El. paštas grazina.kaklauskiene@smpf.lt www.smpf.lt, www.tapk.lt