NE PELNO ORGANIZACIJŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS IR PROJEKTŲ FINANSŲ VALDYMAS

1. NE PELNO ORGANIZACIJŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS IR PROJEKTŲ FINANSŲ VALDYMAS prof. dr. Danutė Zinkevičienė

2. Veiklos reglamentavimas • Visos visuomeninės organizacijos veikia pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą. • Vadovaujantis šiuo įstatymu, kaimo bendruomenės yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

3. Bendruomenė ir komercinė veikla • Remiantis Asociacijų įstatymu, bendruomenė turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. • Pelnas, gautas vykdant komercinę veiklą gali būti panaudojamas pačios bendruomenės plėtrai.

4. Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai • LR Buhalterinės apskaitos įstatymas; • LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; • LR Asociacijų įstatymas; • LR Mokėjimų įstatymas; • LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370“Dėl inventorizacijos taisyklių” patvirtinimo; • LRV 2000 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo”; • 2004 m. lapkričio 22 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 buvo patvirtintos: “Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės”

5. Apskaitos dokumentai • Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. • Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. • Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. • Visi apskaitos dokumentai, kurie yra surašomi ūkinės operacijos metu, turi būti saugomi 10 metų.

6. Apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai • apskaitos dokumento pavadinimas; • ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; • apskaitos dokumento data; • ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; • ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; • asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Neprivalomas PVM sąskaitose faktūrose; • Kasos aparato kvitui neprivalomi rekvizitai – pavadinimas ir parašas.

7. Reikalavimai apskaitos dokumentams (1) • Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė. • Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės 2004m. balandžio 9d. nutarimas Nr. 407 • Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti 2004m. spalio 15d. (VMI prie FM Tiesioginių mokesčių skyrius); • Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės. (VMI prie FM 2004 04 21 įsakymas Nr. VA 55)

8. Reikalavimai apskaitos dokumentams (2) • Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai) pirkėjams, kai jie pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose apskaitos dokumentuose būtini rekvizitai nurodyti „Dėl Kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti“. • Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. • Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

9. Reikalavimai apskaitos dokumentams (3) Apskaitos dokumentų pasirašymas • Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. • Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. • Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

10. Reikalavimai apskaitos dokumentams (4) Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą • Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas • Vadovas privalo nustatyti įstaigos ar įmonės veiklos dokumentus ir registrus. • Vadovas privalo paskirti už veiklos dokumentų registravimą , tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų įgaliojimus.

11. Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti(1) • PVMsąskaita faktūra • Sąskaita faktūra • Kasos aparato kvitai • Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitai • Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai • Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo ar nuomos dokumentai • Sutartys (nuomos, panaudos, autorinės ir pan.) • Darbų priėmimo – perdavimo aktas • Laisvos formos dokumentai

12. Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (2) • Išlaidos pripažįstamos pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jeigu jose nurodytas • prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis yra fizinis asmuo – asmens kodas), • pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas  

13. Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (3) • Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 1000 litų. • Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, netaikant 1000 litų. • Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis, kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite, pripažįstamos tik • pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras • pirkėjas šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.

14. Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (4) • Fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite turi būti: • ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas); • kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; • prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; • prekės (paslaugos) kaina; • prekių (paslaugų) kiekis; • visa mokėtina suma; • pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; • iš asmens gauta suma; • grąža; • fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.

15. Apskaitos politika • Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. • Įstaigos patvirtintoje apskaitos politikoje turi atsispindėti: • - sąskaitų planas su sąskaitomis /subsąskaitomis; • - registrų sąrašas; • - organizacijoje taikomi IT nusidėvėjimo normatyvai ir skaičiavimo metodai, išlaidų grupavimo pagal atskirus projektus tvarka, netiesioginių išlaidų apskaičiavimo ir priskyrimo projektams taisyklės ir pan.; • - dokumentų saugojimo tvarka; • - projektui gaunamos paramos ūkinių operacijų registravimo buhalterinėje apskaitoje tvarka.

16. Bendrieji apskaitos principai(2) • Pagrindiniai apskaitos tvarkymo principai: • įmonės; • veiklos tęstinumas; • periodiškumas; • apskaitos pastovumas; • kaupimas; • piniginis matas; • palyginimas; • atsargumas; • neutralumas; • turinio svarbos.

17. Įmonės principas • Jis reiškia, kad kiekviena Organizacija laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą bei finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik jos turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. • Organizacijos turtas yra atskirtas nuo jos savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ar įsipareigojimų.

18. Veiklos tęstinumoprincipas • Daroma prielaida, kad Organizacijos veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma jos likviduoti. • Vadovaujamasi nuostata, kad turimas turtas turi būti įkainojamas taikant savikainos principą. • Jei Organizaciją numatoma likviduoti, šis principas netaikomas.

19. Periodiškumo principas • Tvarkant apskaitą Organizacijos veikla suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė. • Finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių.

20. Pastovumo principas • Pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma nuolat arba pakankamai ilgą laiką. • Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti Organizacijos finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių rezultatų ir pinigų srautų.

21. Piniginio matoprincipas • Visas Organizacijos turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

22. Kaupimoprincipas • Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda (įvyksta), ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. • Uždirbamos pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo (patyrimo) metu.

23. Palyginimoprincipas • Kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos (lyginamos) su to laikotarpio sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms uždirbti. • Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų. • Ataskaitinių finansinių metų informacija turi būti palyginama su ankstesnių finansinių metų informacija.

24. Atsargumoprincipas • Pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta. • Vadovaujamasi nuostatomis: • turtas vertinamas mažesne verte; • pajamos pripažįstamos tik tos, kurių uždirbimu neabejojama; • sąnaudų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o visas abejotinas sąnaudas reikia priskirti ataskaitiniam laikotarpiui.

25. Neutralumo principas • Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. • Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato.

26. Turinio svarbos principas • Ūkinės operacijos ir įvykiai į apskaitą įtraukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. • Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateiktifinansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimasskiriasi nuo teisinių dokumentų.

27. Nuo ko pradėti ? • Pajamos sąskaitoje ir kasoje (gauta parama, skolinimasis, nario mokestis ir kt.) • Išlaidos (pagrįstos finansiniais dokumentais bei tinkamos pagal sąmatą) • Apskaitos politika

28. Ne pelno organizacijos kapitalas • Kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų (savininkų, dalininkų, narių) įnašų vertei. • Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjekto veiklą, steigimo dokumentai, ūkio subjekto įstatai.

29. Finansavimas • Ne pelno organizacijos finansavimą sudaro: • dotacijos; • tiksliniai įnašai; • nario mokesčiai; • kitas finansavimas.

30. Apibūdinimas • Dotacija – neatlygintinai gautas ilgalaikis turtas. • Finansavimas – • valstybės ir savivaldybės biudžeto, • Europos Sąjungos paramos, • Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų • parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, skirta ūkio subjekto įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.

31. Dotacijų apskaita • Dotacija registruojama apskaitoje gavus neatlyginamai ilgalaikį turtą arba įsigijus jį iš programai skirtų pinigų. • Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji atitinka šiuos požymius: • gauto turto naudojimo tikslas atitinka ūkio subjekto įstatuose nustatytus tikslus; • ūkio subjektas neatlygintinai gauna ilgalaikį turtą arba įsigyja iš programai (paramai) skirtų pinigų. • Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo principu.

32. Dotacijos pripažinimas panaudota • Dotacija pripažįstama panaudota, kai turtas nudėvimas, t.y. • turto nusidėvėjimo suma mažinama šio turto vertė • ir pripažįstamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, • kartu kredituojama sąnaudų kompensavimo sąskaita • ir pripažįstamas dotacijos panaudojimas (debetuojama sąskaita “Dotacija”). • Balanse rodoma nepanaudotadotacijos dalis.

33. Kas yra tiksliniai įnašai? • Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. • Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu jie atitinka šiuos du požymius: • įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos (programos) sąlygas; • yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų įrodymų, kad įnašai bus gauti.

34. Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (1) • Jeigu numatomi gauti tiksliniai įnašai atitinka nustatytus kriterijus, jie gali būti registruojami apskaitoje kaip gautini. • Jeigu tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo kriterijų, apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. • Tiksliniais įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos paskolos, jeigu ūkio subjektas gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos grąžinti nereikės.

35. Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (2) • Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis.

36. Nario mokesčiai • Nario mokesčiai renkami ir naudojami ūkio subjekto visuotinio narių susirinkimo arba įstatuose nustatyta tvarka. • Kadangi įstatai nustato nario mokesčių mokėjimą ir tikimasi, kad per įstatuose nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, atsiradus prievolei ūkio subjekto nariams mokėti nario mokestį, ši ūkinė operacija į apskaitą įtraukiama kaip gautini nario mokesčiai, o sumokėjus nario mokestį apskaitoje rodomi gauti nario mokesčiai. • Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, į apskaitą jie gali būti įtraukiami tik juos gavus ir gautini nario mokesčiai apskaitoje nerodomi.

37. Paramos registravimas apskaitoje • Jeigu davėjas nenurodo konkretaus paramos tikslo, ūkio subjektas tokį finansavimą gali naudoti savo nuožiūra. Parama, gauta nenurodžius tikslo, registruojama apskaitoje kaip kitas finansavimas. • Parama, gauta prekėmis, įvertinama rinkos kaina ir rodoma kaip atsargos. Toks finansavimas pripažįstamas panaudotu, kai gautos atsargos sunaudojamos. • Jeigu parama teikiama paslaugomis arba savanorių darbu, tokia parama atskleidžiama aiškinamajame rašte.

38. Sąnaudų apskaita (1) • Organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą, sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir programoms. • Rekomenduojama apskaitą tvarkyti pagal atskirus projektus (programas), t.y. grupuoti su atskirų programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.

39. Sąnaudų apskaita (2) • Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. • Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti pajamų.

40. Sąnaudų apskaita (3) • Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

41. Sąnaudų kompensavimas • Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas. • Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. • Sąnaudų dalis, kuri atitinka skirto tikslinio finansavimo programos (paramos) tikslus ir (arba) bendrųjų sąnaudų padengimą, per ataskaitinį laikotarpį registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“. • Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su minuso ženklu. • Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas atskleidžiamas aiškinamajame rašte.

42. Veiklos sąnaudos Prie veiklos sąnaudų priskiriamos: • darbuotojų darbo apmokėjimo, • ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), • patalpų išlaikymo, • patalpų nuomos, • draudimo, • mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį), • transporto • ryšių, • turto nurašymo, • abejotinų skolų, • žalos atlyginimo • kitos (pvz., ūko subjekto pinigais suteikta labdara, parama).

43. Kitos sąnaudos Prie kitų sąnaudų priskiriami: • ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo nuostoliai; • valiutos kurso neigiama įtaka; • sumokėtos ir mokėtinos palūkanos; • baudos; • delspinigiai; • kitos sąnaudos, nesusijusios su tipine ūkio subjekto veikla.

44. Pajamų pripažinimas (1) • Pajamomis laikomas tik ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas. • Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

45. Pajamų pripažinimas (2) Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje, jeigu: • pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus, • perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką, esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šių prekių, be to, • tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu, labai menka; arba visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis) suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų sąnaudų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė menka.

46. Kitos pajamos • Į kitas pajamas įskaitomas: • ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo pelnas, • gauti ir gautini dividendai, • ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, • valiutos kurso teigiama įtaka, • baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis.

47. Išlaidų planavimas ir apskaita

48. Tinkamos išlaidos • Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, patirtos nuo paramos paraiškos užregistravimo datos arba nuo sutarties pasirašymo datos iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

49. Netinkamos išlaidos • Išlaidos, nenumatytos projekte, • Nesusijusios su projektu, • Neišvardintos projektų įgyvendinimo taisyklėse, • Išlaidos, patirtos anksčiau ar vėliau nei numatyta (iki paramos paraiškos užregistravimo datos arba iki sutarties pasirašymo datos arba vėliau nei projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga)

50. Tinkamų išlaidų pavyzdžiai