4 paskaita. 4 tema. SPORTAS IR KULTŪRA 2012 10 03 LKKA TRS-4 ir KKU-4

1. 4 paskaita. 4 tema. SPORTAS IR KULTŪRA 2012 10 03 LKKA TRS-4 ir KKU-4 Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab.tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270 e-mail: s.kavaliauskas@lkka.lt. Kavaliauskas.saulius@gmail.com Skype: saulius.kavaliauskas61 Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK

2. 4 tema Sportas ir kultūra Ką Jūs sužinosite šios paskaitos metu? • Pabandysime apibrėžti kultūrą, jos struktūrą. • Aptarsime tradicinę, modernią, postmodernią bei tinklaveikos sporto kaip kultūros raidos etapus. • Difuzijos ir akultūracijos poveikį sporto raidai. • Aptarsime sporto vietą vakarų- rytų, vyrų- moterų jaunimo- vyresnio amžiaus skirtybėse.

3. 4 tema. Sportas ir kultūra • Literatūra • 1. Broom, Bonjean, Broom (1992) //Kultūra // Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.: LitteraUniversitatisVytauti Magni, p.p. 35-65 • 2. BergerPeter L. (1995) Sociologija (humanistinis požiūris), V.: LitteraeUniversitatis, 68-94 p.p • Smelser N.Sociology, (1994) leidimas rusų kalba leidykla „ Feniks” Maskva, 1994 metai (40-69); • Kavolis V (1996) Kultūros dirbtuvė. Baltos lankos, Vilnius p.p 11-29 • Kavolis V. (1995) Kultūrinė psichologija. Baltos lankos, Vilnius p.p 49-96

4. 4 tema. Sportas ir kultūra • Literatūra • Matulionis A. (2002) Sociologija. Homoliber, Vilnius, p.p 61-85 • Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir šiuolaikinė vertybių krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl. • Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija// Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19. • Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21. • Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos. Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 36-50. • Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius. p.p.11-37

5. Sociologijoje žodiskultūra – apima visu grupinės veiklos aspektus, - mąstymą, tikėjimą, pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą (Kroeber and Kluchohn, 1963, Williamas 1960) Socialinės grupės savo jausmus išreiškia įvairiai. Tai idealai, prietarai, ritualai, stereotipai, žodžio, muzikos, vaizdų menas, grafiti, techninė kūryba. KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA

6. Antropologijoje kultūra yra susijusi su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo ir elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių visuomenėse. (M. Haris, 1998) Kultūra prilyginama kompiuterio programai – savotiškai software, kuri visada pasako kaip elgtis įvairiomis aplinkybėmis. Visa laiką visuomenėje iškyla individo prisitaikymo prie kultūrinių pokyčių problema. KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA

7. Galima skirti tokias ašis ant kurių yra „veriami” kultūros apibrėžimai. Tokios semantinės (prasminės) priešingos reikšmės, leidžia geriau suvokti tyrinėjamo reiškinio sudėtingumą. Gamta _________________________ Negamta Pažanga _________________________Atžanga Reikšminga _________________Nereikšminga KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA Semantinio diferencialo panaudojimas

8. Gamta ________________________ Negamta "Kultūra yra visa kas negamta arba kas jau ne gamta". A. Kroeber papildo: kultūra tai daugiau ar mažiau vienodi atsakymai į klausimus, kuriuos mums kelia mūsų biologija. Panašiai apibrėžia ir Kluckhohn : “visos kultūros - tai daugiau ar mažiau aiškūs atsakymai į klausimus kurių esmė tą pati ir kuriuos kelia žmogaus biologija bei jo egzistavimo bendrybės. (Kluckhohn, 1962). Gamta_____Negamta

9. Šis apibrėžimas neišsprendžia visų prieštaravimų. Žmogus visą laiką kultūrina (perdirba) gamtą, tokiu būdu tenkindamas savo poreikius-gamina maistą, gamina daiktus, naudoja energijos šaltinius. Tačiau tuo pat metus jis ir teršia gamtą (perdaug ją sukultūrina). Gamtos tarša- nekultūringumo požymis. Kuriami ekologiniai sąjūdžiai natūraliai gamtai išsaugoti. Nepaliesta (nesukultūrinta) gamta – šalies, regiono, netgi atskiro asmens kultūringumo požymis. Kita vertus – gamta (gyvūnai, parkai) sudaro žymią žmogiškosios kultūros dalį. Gamta_____Negamta

10. Pažanga ________________Atžanga A. Šveiceris į kultūros apibrėžimą įveda pažangos sąvoką, sakydamas, kad "kultūra tai pažanga, visos žmonijos pažanga" (A. Šveiceris, 1985 ). Kalašnikovo automatu sunaikinta tūkstančiai žmonių. Ar tai kultūros objektas? Dopingas padarė perversmą sportinių rezultatų pažangoje. Kodėl prieš jį kovojama? Šis apibrėžimas taip pat negali išspręsti kultūros sąvokos apibrėžimo. Pažangos samprata pagrįsta subjektyviu vieno ar kito kriterijaus vertinimo. Pažanga ________________Atžanga

11. „Mokslinėje literatūroje maždaug sutariama, kad kultūra yra tai kas yra žmonių pagaminta ir tai, kas jiems reiškia. Tarp šių aptarčių yra šiek tiek prieštaravimų: ne viskas , kas mums ką nors reiškia yra pagaminta žmogaus, kai kas gali būti gamtos ar Dievo duota, bet jei mums tai reikšminga, tai jau tampa mūsų kultūros dalimi. Kita vertus, ne viskas ką mes pagaminame, ką nors reiškia: daug kas gali būti paprasčiausias triukšmas,”… (V. Kavolis, 1996) „Pirmiausia, kultūra gali būti suprantama kaip tokia gyvenimo tvarka, pagal kurią žmonės kuria prasmę įvairioms simbolinio reprezentavimo praktikoms.” (J. Tomlinson, 2002) Reikšminga ____________Nereikšminga

12. Sportas ir kultūra • Sporto ir kultūros santykis yra labai įvairus. Kai kurios kultūrologinės koncepcijos mano, kad sportas nėra kultūros dalis (Huizinga), kitos – kūno kultūrą suvokia kaip bendražmogiškos kultūros sudėtinę dalį. (Stonkaus žodynas). • Tokią dviprasmišką kūno kultūros ir sporto situaciją kultūroje iliustruoja tai, kad periodiškai Lietuvoje vykstančiuose kultūros kongresuose sporto problemos niekados nebuvo analizuojamos. Kita vertus, Lietuvos sporto mokslo ar periodinėje spaudoje dar neteko sutikti analitinių straipsnių analizuojančių atskirų sporto šakų ar sporto organizacijų kultūras.

13. Sportas ir kultūra Santykių taškai • Biurokratinis. Santykiai : Kultūros ministerija - kūno kultūros ir sporto departamentas. Tarp savivaldybės padalinių. Galimi bendradarbiavimo ir konkurencijos santykiai. • Žmogiškųjų išteklių. Didelė konkurencija dėl vaikų ir paauglių veiklos pasirinkimo pradžioje. Vėliau galimi bendradarbiavimo taškai, ypač didelių renginių organizavime. • Infrastruktūros (pastatų, apgyvendinimo, ryšių ir kt). Galimi bendradarbiavimo ir konkurencijos santykiai. Pavyzdys - naujai pastatytos universalios arenos Lietuvoje naudojamos ir kultūrinėms veikloms ir sportinėms veikloms.

14. Sportas ir kultūra Santykių taškai • Finansiniai ištekliai Galimi bendradarbiavimo ir konkurencijos santykiai. Didelė konkurencija dėl biudžetinių pinigų. Mažesnė konkurencija dėl rėmėjų pinigų. Bendradarbiaujama įvairiuose projektuose dėl kultūrinio paveldo, tautinių mažumų, jaunimo subkultūrų. • Subkultūrų organizacijos. Labai daug jaunimo iniciatyvų tiek kultūros tik sporto srityse. • Savanorių organizacijos. Labai daug savanorių reikia organizuojant kultūros ir sporto didžiuosius renginius. • Ką veikia kultūros ministerija: http://www.lrkm.lt/ • Kas vadovauja Kauno kultūrai? http://svietimaskultura.kaunas.lt/. Kas vyksta Kaune?

15. Sportas ir kultūra(apibendrinimas) • Apibendrintai galima teigti, kad sportas, būdamas jauna socialinė institucija dar neišsikovojo vietos po kultūros saule. • Kultūros ministerijoje, savivaldybių kultūrų padalinių veikloje sportas dažniausiai nefigūruoja. • Menininkai dažnai ignoruoja sportines veiklas kaip kūrybos objektą. • Atsiranda susidomėjimas sportu kaip kultūros paveldu. • Postmoderniose mokslo tyrimuose sportas analizuojamas kaip ypatingos kūno raiškos forma, kaip tam tikra subkultūra (pokultūris), kaip socialinių atskirčių integracijos būdas, kaip politinių manipuliavimo technologijos. • Klausimas. Kokius filmus apie sportą esate matę? Kokios sporto šakos buvo juose rodomos?

16. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veikla Fondo lėšas sudaro: • 1) 1 procentas akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką; • 2) 10 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio; • 3) kitos teisėtais būdais įgytos lėšos. • 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma: • 1) 1 procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir • apdorotą tabaką; • 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų • mokesčio.

17. Tradicinei kultūrai būdinga: Tvirtas šeimos, religijos ir valstybės ryšys; Visuomenės centre - tradicijomis ir griežtomis normomis grindžiamos bendruomenės Sukaupta patirtis perduodama iš kartos į kartą Visuomenės sluoksniai grindžiami griežta hierarchija ir įgimtomis socialinėmis padėtimis (statusais), kurie perduodami palikuoniams; Gamyboje – natūrinis ūkis. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)

18. Taip Vytautas Kavolis apibrėžia perėjimą iš tradicinės į moderniąją kultūra Lietuva “Kultūrinės modernizacijos pradžią galima laikyti laikotarpį, kuriame (a) išryškėja aiški “naujo kelio” programa ir (b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos, universalėjimo, individualėjimo, istoriškumo (supratimo, kad žmonės patys kuria savo gyvenimo būdą) ir humanizacijos (visko vertinimo pagal tai, ar žmogui padeda, ar sunkina gyventi”. (V. Kavolis, 1994). Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)

19. Moderniajai kultūrai būdinga: Griaunamas šeimos, valstybės ir religijos ryšys ir tarpusavio priklausomybė; Visuomenės centre atsiranda biurokratinės organizacijos; Visuomenės sluoksniai grindžiami įgimtomis padėtimis (rasė, lytis, religinė priklausomybe), bet vis didesnę reikšmę įgyja įgyjamos padėtys (išsilavinimas, biznis, profesinė karjera); Gamyboje vyrauja konvejeris, automatizacija, mokslinis darbo organizavimas. Modernioji kultūra (XX a. 3-6 dešimtmečiai)

20. Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9, paskutinis XX a. dešimtmečiai) Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos Moderniojo sporto kritika Sportinės veiklos decentralizacija Valstybinio sporto krizė. Neformalūs sporto judėjimai, extreme sportai, sveikuolių sąjūdis, socialinių atskirčių (pvz. homoseksualų) sportiniai judėjimai. Ieškoma nacionalinių sporto šaknų, grįžtama prie pirminių sporto šaltinių, fechtavimas, šokiai, tautiniai žaidimai. Moksliškumo sporte neigimas – sportas yra sportas. Stipri sporto kaip verslo ir vartotojiškos kultūros kritika Moderniojo sporto tąsa Sportinės veiklos centralizacija Universalus sportinės veiklos vertinimas (kelių sporto šakų, regionų žaidynės, reitingai, medaliai) Sportinis reginys tampa vartojimo objektu, nereikalaujančiu gilesnio kultūrinio išprusimo. Sportinė treniruotė, pasirengimas varžyboms, varžybinė veikla aiškinama moksliškai. Atsiranda sporto mokslas. Sportas tampa profesionaliu verslu

21. Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia) • Sporto centre– sporto šakos, publikuojamos multimedia (žiniasklaidos priemonėmis). Periodo startas - masinis interneto sporto informacijos vartotojų sluoksnio atsiradimas. • Diskursas apie sporto pasiekimus, sportininkų gyvenimą, sportininkų reitingo nustatymus iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą. Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai, dažnai sus sportu neturintys nieko bendrą • Sporto socialiniai sluoksniai iš dalies grindžiami įgytomis padėtimis, (laimėtos vietos, rekordai), tačiau lieka dar dau socialinių atskirčių diskriminacijos (lytis, rasė, nacionalinė priklausomybė, lytinė orientacija). • Sporto technologijos – ypač kompiuterizuotos, pradedant rezultatų apskaita, baigiant treniruočių proceso organizavimu.

22. Turtingiausių pasaulio sportininkų dešimtukas(2007 m. pajamos JAV dol.) Šaltinis Veidas http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nr/48e07ed99d941 1. Tigeris Woodsas (golfas) 100 mln. 2. Oscaras De La Hoya (boksas) 43 mln. 3. Philas Mickelsonas (golfas) 42 mln. 4. Kimi Raikkonenas ("Formulė-1") 40 mln. 5. Michaelis Schumacheris ("Formulė-1") 36 mln. 6. Davidas Beckamas (futbolas) 33 mln. 7. Kobe Bryantas (krepšinis) 33 mln. 8. Shaquille'as O'Nealas (krepšinis) 32 mln. 9. Ronaldinho (futbolas) 31 mln. 10. Michaelas Jordanas (krepšinis) 31 mln.

23. ŠVIETIMO GAIRĖSSveikatos politika • Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį visuomenės sveikatingumą. • To siekiant reikia: • - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra brangintina gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai atsakingas; • - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose; • - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių mokyklų“ tinklą;

24. - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą; • - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas; • - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą; • - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus laisvalaikio formas, • tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus; • - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės sveikatos politikos programas.

25. RECOMMENDATIONS FOR SCHOOL AND COMMUNITY PROGRAMS PROMOTING PHYSICAL ACTIVITY AMONG YOUNG PEOPLE • Listed below are 10 broad recommendations for school and community programs to promote physical activity among young people. Following this list, each recommendation is described in detail. • 1. Policy: Establish policies that promote enjoyable, lifelong physical activity among young people. • 2. Environment: Provide physical and social environments that encourage and enable safe and enjoyable physical activity. • 3. Physical education: Implement physical education curricula and instruction that emphasize enjoyable participation in physical activity and that help students develop the knowledge, attitudes, motor skills, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles. • 4. Health education: Implement health education curricula and instruction that help students develop the knowledge, attitudes, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

26. Extracurricular activities: Provide extracurricular physical activity programs that meet the needs and interests of all students. • Parental involvement: Include parents and guardians in physical activity instruction and in extracurricular and community physical activity programs, and encourage them to support their children's participation in enjoyable physical activities. • Personnel training: Provide training for education, coaching, recreation, health-care, and other school and community personnel that imparts the knowledge and skills needed to effectively promote enjoyable, lifelong physical activity among young people. • Health services: Assess physical activity patterns among young people, counsel them about physical activity, refer them to appropriate programs, and advocate for physical activity instruction and programs for young people. • Community programs: Provide a range of developmentally appropriate community sports and recreation programs that are attractive to all young people. • Evaluation: Regularly evaluate school and community physical activity instruction, programs, and facilities.

27. Antimodernizmo pavyzdžiai ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį . Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. http://www.ore.lt/atr/atr03.html

28. Postmodernizmo pavyzdžiai Daktaras Tomas Waddellas, 1968-aisiais dalyvavęs Meksikos Olimpinėse žaidynėse, pastebėjo, kad žaidynės yra toks renginys, kurio metu gali pasireikšti ne vien tik įprastos lytinės orientacijos sportininkai, bet ir gėjai bei lesbietės. Pamanęs, kad žaidynės gali padėti visuomenei atsikratyti susidariusių neigiamų homoseksualumo stereotipų, jis nutarė bet kokia kaina surengti tokias žaidynes. T. Waddellas manė, kad tokio tipo žaidynėse turėtų būtų siekiama ne pasaulio rekordų, visi žaidynių dalyviai tiesiog turėtų parodyti savo geriausius laimėjimus. Nacionalizmas buvo ir tebėra didelė žmonių bendravimo kliūtis. T. Waddellas tai puikiai suprato, todėl vienas žaidynių principų yra tai, kad atletas atstovauja ne savo šaliai, bet savo miestui (taip, kaip ir senovės Graikijoje). Nėra jokio amžiaus ir lyties cenzo: vyrai ir moterys gali varžytis kaip lygūs su lygiais, nesvarbu, kiek jiems metų. Ketvirtosios Gėjų žaidynės Niujorke „Vienybė '94

29. Postmodernizmo pavyzdžiai 1998-siais Amsterdame, neoficialioje Pasaulio gėjų sostinėje, įvyko penktosios žaidynės „Draugystė '98“. Sulaukta ir rekordinio dalyvių skaičiaus: 14 715 dalyvių iš 68 šalių visuose penkiuose kontinentuose, iš jų 42 % – moterys. Beje, žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Amsterdamas nuo seno garsėja draugiška atmosfera, todėl miesto meras ScheltoPatijnas palaimino šį renginį ir dalyvavo atidarymo ceremonijoje. Žaidynių biudžetas siekė 7 milijonus dolerių, dalis (2,5 milijono) jų buvo skirta iš Amsterdamo biudžeto. Renginį rėmė ir „KLM Karališkosios Olandijos oro linijos“, „Bacardi“, „Kodak“, „Levi Strauss“ bei kitos žymios kompanijos. Tai tik dar kartą parodo milžinišką susidomėjimą žaidynėmis. Daugiausiai dėmesio sulaukė ne sporto varžybos, bet itin spalvingi kultūriniai renginiai, gėjų fiesta Amsterdamo kanaluose ir gėjų kvartale. Amsterdamo Gėjų žaidynių „Draugystė '98“ atidarymas Buvo surengtas ir unikalus gėjų ir lesbiečių chorų konkursas, kuriame dalyvavo apie 2 000 dainininkų

30. MODERNIOS KULTŪROS RAIDA • Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia) ir sportas • Sporto visuomenės centre išlieka natūralios bendruomenės grupės ir biurokratinės organizacijos, tačiau taip pat formuojasi ir virtualios bendruomenės (pokalbių svetainės, blog’ai, fanų klubai. Žiniasklaida tampa sporto raidos ašimi, ji pradeda vis labiau reguliuoti varžybų organizavimą, galimybę gauti rėmėjus, daro įtaką sporto organizacijų valdymui • Diskusijose dalyvauja įvairios sporto mėgėjų grupės, dažnai labai paviršutiniškai suprantančios sporto specifiką • Sporte stratifikacija vyksta dviem ašimis – elitarizmo ir atskirčių formavimosi bei atskirčių integracijos • Vis labiau sporto treniravimo, varžybų organizavimo, jų perteikimo masinėms auditorijoms grindžiamos multimedia technologijomis.

31. Postpostmodernizmo bruožai Postmodernism, characteristicsof: 1) Mediatization: mediamessagesonlyspeakaboutsigns, notaboutwhattheymean. - 2) Hyperreality (Baudrillard'sterm) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę. 3) Textualization. 4) Styleoversubstance. 5) Irony. 6) Pastiche. Malonumų vaikymasis 7) McLuhan's "Globalvillage", combiningandmergingcultures. 8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas 9) Confusionoftimeandspace. ** There are stillelementsofmodernismincertainfieldsbutsuperimposedonthatisanelementofpostmodernism. Variouscountries & culturalfields (eg art, architecture, music) developatdifferentspeeds.** Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISM

32. KULTŪROS STRUKTŪRA • N. Smelser išskiria konceptus (sąvokas), kuriomis kalboje tvarkoma žmonių sukaupta patirtis; santykius (relations), tarp kultūras sudarančių dalių. šie santykiai atspindi pagrindines laiko ir erdvės charakteristikas, tų dalių reikšmę kultūroje, reiškinių determinuotumą. Trečia sudėtinė kultūros dalis - vertybes. Jomis žmonės vadovaujasi siekdami visuomenėje priimtų tikslų (siekių).

33. KULTŪROS STRUKTŪRA • Vertybės, sudarydamos dorovinius principus, tampa pagrindu normų, reguliuojančių visuomenės gyvenimą. Visi kultūros sistemos elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. W. Goudenough taip susiejo šiuos elementus: “Kultūra turi savyje pavyzdžius leidžiančius suprasti kas egzistuoja (supančio pasaulio vaizdiniai ir sąvokos), kas gali įvykti (tarpusavio ryšiai - santykiai), kaip vertinama tai kas yra ir kas galėtų būti (vertybės), ir ką reikia daryti ir kaip elgtis (normos). (Goudenough, 1981).

34. KULTŪROS STRUKTŪRA Konceptai Vertybės Santykiai Normos • Kultūros struktūra (pagal N. Smelser,1988)

35. L. Broom, Ch. Bonjean ir D. Broom apibrėždami kultūros struktūrą nurodo tokius jos elementus: kalbą; simbolius, vertybes ir normas. Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) Referentiniai simboliai tam tikrų dalykų nuorodos ( vėliava) Ekspresyviniai simboliai sukelia ekspresyvias asociacijas (tautinė vėliava) Vertybės (bendri veikimo principai, viešai priimti įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siekti Vertybių konfliktas įvyksta tada, kai viena vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja KULTŪROS STRUKTŪRA

36. Normos (ekspektacijos lūkesčiai ir standartai, realizuojami žmonių tarpusavio sąveikų metu) Socialinės bausmės arba skatinimai skiriami už normų laikymąsi ar jų nesilaikymą vadinami sankcijomis Gali būti skiriamos negatyvios sankcijos (bausmės) ir pozityvios sankcijos (premijos, pareigos, aukštesnis socialinis statusas) KULTŪROS STRUKTŪRA

37. Universalusis kultūros modelis M. Haris (1995) • Kultūra susideda iš trijų pagrindinių dalių (elementų) : Infrastruktūros-susideda iš technologinės ir gamybinės bei dauginimosi veiklos, taip pat apima ribotumus ir galimybes, kuriuos natūrali aplinka sieja su gamyba ir dauginimusi. Struktūros- susideda iš grupių ir organizacijų, kurios yra kiekvienoje visuomenėje ir kurios skirsto, tvarko ir keičiasi prekėmis, darbo jėga ir informacija. Anstanto(superstructure)-susideda iš elgesio ir mąstymo, skirto simbolizavimui, vaizduotei, menui, pramogai, o kartu ir dvasiniam bei eminiam kultūros infrastruktūros ir struktūros aspektams

38. Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) Graikiškai symbolon - ženklas. Todėl galime sakyti, kad simboliai - sutartiniai ženklai, daiktai ar idėjos, lydintys mus visą gyvenimą. Simbolio prigimtis ar vaizdas atspindi arba vaizduoja daugiau, nei jis pats yra. Pvz., ugnis gali simbolizuoti saulę, o kadangi saulei būdinga šiluma, šviesa ir kuriamosios galios, ji tapatinama su gyvybine jėga ir vyriška kūrimo galia. Amžiams bėgant simbolių reikšmė plėtėsi, jie darėsi vis sudėtingesni, kito nuo priklausomo kultūrinio konteksto. Simboliai, greičiausiai, pradžioje buvę neatsiejami nuo religinių ritualų, paplito visose žmogaus gyvenimo sferose: muzikos, mokslo, buities ir t. t SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE

39. Visame pasaulyje simboliai žmonėms labai svarbūs, nes jie turi gilią prasmę. Simboliai naudojami visur. Labai daug simbolių galime rasti gamtos ir jos reiškinių aiškinime: saulės, mėnulio, žemės, brangakmenių, metalų, medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos gėrybių ir t. t. Kitą didelę simbolių dalį sudaro žmogaus aplinka ir jis pats: žmogaus lytis, kūno dalys, šokis, teatras, magija, burtai, apranga, papuošalai, įrankiai, ginklai, kasdieniniai daiktai, meilė ir santuoka, mirtis ir gedulas, valdžia. Labai svarbios yra ir simbolių sistemos. SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE

40. Prie jų galima priskirti raštą, gestus, stilizuotus paveikslėlius ir spalvas, kuriuos naudojame kaip tiesiogines bendravimo priemones. Technikos laimėjimams sutrumpinus atstumus pasaulyje, ženklai ir simboliai keliauja iš vienos vietos į kitą labai greitai. Galima būtų drąsiai sakyti, kad šiandieniniame pasaulyje be jų (simbolių) gyventi negalėtumėme. SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE

41. Postmodernybės bruožai • 1) Mediazacija. Žiniasklaidos ir interneto įsigalėjimas ir informacijos perteklius; • 2) Hyper realumas (Baudrillard'o terminas). Realybė perkeliama į virtualią erdvę. Kaip pavyzdys galėtų būti kompiuteriniai sportiniai žaidimai; • 3) Tekstualizacija. Visų žmonių veiklų patirties ir perdavimo būdų užrašymas tekstais. Netgi savo vaikus tėvai moko pasiskaitę vadovėlius, o ne iš savo patirties; Sportinę patirtį reikalaujama užrašyti moksliniais terminais. • 4) Stilius nugali esmę, forma nugali turinį. Dar aštresnis terminas čia galėtų būti pritaikomas tai Simulacrum kopijos ir originalas tampa tiek panašūs, kad bemaž neįmanoma jų atskirti, simbolis tampa nuoroda į simbolį, t.y., į nieką; Sportas tampa ne ugdymo priemonė, bet bravūriškas pasipuikavimas, Potlach, žaidimas dėl žaidimo.

42. Postmodernybės bruožai • 5) Ironija. Čia labai tiktų P. Berger (1963) mintis, kad socialiniams mokslams dar labai trūksta autoironijos, kad į savo veiklą žiūrima perdaug rimtai, suabsoliutinant tiek pačius metodus, tiek tyrimų metu gautus rezultatus; • 6) Malonumų siekimas. Malonumų vartojimas ne tik nesmerkiamas, bet, priešingai, skatinamas, kaip ir lėkštumas, paviršutiniškumas; • 7) „Globalvillage", McLuhan'o terminas, nusakantis, kad žemė tapo globaliu kaimu.t.y procesus galima organizuoti tame pačiame laiko ir sukurti vieningos erdvės iliuzija, laikas ir erdvė susispaudžia; Giddens (2000) čia panaudoja „Laiko ir erdvės atskyrimo" sąvoką.; • 8) Iškūnijimo mechanizmus sudarantys simboliniai ženklai ir ekspertinės sistemos leidžia atskirti socialines sąveikas nuo aplinkos įtakos. • 9) Institucinis refleksyvumas kelia pasitikėjimo ir abejonės esama tvarka problemą. Postmodernybė - tai tik tik socialinių bei kultūrinių struktūrų kokybiškai pakitusio raidos etapo mokslinis, o labai dažnai ir žiniasklaidinis pavadinimas. Tai tik sąvoka, įrankis, padedantis pasirinktam analizės procesui.

43. Kūnas ir postmodernumas • Kūno galimybių išbandymas, tam tikro etapo įveikimas (įdėjimas į krepšį, pirmas pasimatymas, pirmasis pavairavimas, pirmieji lytiniai santykiai, šuolis parašiutu ir t.t) • Eksperimentai su kūno funkcijomis (kas daugiau išbus nekvėpavęs, kas greičiau nubėgs, kas daugiau išgers, suvalgys ir t.t.) • Savo kūno puošimas, sukeliantis „senių” nepasitenkinimą (Drabužiai, tatuiruotės, auskarai įvairiose kūno vietose, plaukai); • Savo kūno žalojimas (kerštas „seniams” – žalingos priklausomybės, anoreksija, bulimija, kūno žalojimas, savižudybės). Sportas taip pat tam tikra savo kūno žalojimo metodika?

44. Evoliucija Vaikų ir paauglių folkloriniai žaidimai Sporto šakos (Lietuvoje – Lietuviškas ritinys, Baskų krašte - Pelote) Kultūriniai pertrūkiai Pasikeitus kultūrinei situacijai išnykęs riterių ugdymas, Lietuva nebeatstovauja Sovietų Sąjungos, išnykęs PDG kompleksas KULTŪRŲ KINTAMUMAS DIFUZIJA- AKULTŪRACIJA Kitose kultūrose atsiradę žaidimai; Kitose šalyse atsiradę sporto šakos (Futbolas, krepšinis, ledo ritulys ir kt). Su sportu susiję pavyzdžiai

45. KULTŪRŲ SKIRTUMAI • Išorinė kultūrų diferenciacija • Rytų-Vakarų • Miesto - kaimo • Vyrų - moterų • Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių • Baltųjų - spalvotųjų • Elitinė - masinė

46. Rytų-Vakarų Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė vakarietišką visuomenės sanklodą bei pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto arenoje

47. Rytų-Vakarų Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą

48. Miesto - kaimo Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L. Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą būtent ir plėtoja miestuose.

49. Sportuojančiųjų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)

50. Sporto organizacijų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)