1 / 55

Prof. Vilius GRABAUSKAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

SVEIKATA- DID Ž IAUSIA VERTYB Ė : AR GALI LIETUVA B Ū TI SVEIKESN Ė ?. Prof. Vilius GRABAUSKAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d. , Vilnius. PRANEŠIMO STRUKTŪRA.

sileas
Download Presentation

Prof. Vilius GRABAUSKAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. SVEIKATA- DIDŽIAUSIA VERTYBĖ: AR GALI LIETUVA BŪTI SVEIKESNĖ? Prof. Vilius GRABAUSKAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d., Vilnius

  2. PRANEŠIMO STRUKTŪRA • Priminti sveikatos poziciją Lietuvos gyventojų“vertybinėje skalėje” • Apžvelgti Lietuvos sveikatos kiekybinius rodiklius ES kontekste • Atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos gyventojų “nesveikatos” priežastis • Priminti 1998-2010 metų laikotarpio LSP pamokas • Aptarti būtinus Lietuvos gyventojų sveikatos problemų strateginius sprendimus Vilius Grabauskas

  3. RESPONDENTŲ POŽIŪRIS Į VERTYBES (ATSAKYMAI Į KLAUSIMĄ “KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?”), LYGINANT PAGAL LYTĮ, PROC. 45.0 39.6 38.1 36.1 40.0 37.0 34.4 35.0 31.7 30.0 25.0 19.2 20.0 15.7 15.0 10.7 10.8 7.4 10.0 5.3 4.8 5.4 4.3 5.0 0.0 SVEIKATA ŠEIMA VAIKAI DARBAS KITOS Moterys Iš viso Vyrai Vilius Grabauskas

  4. “KLASIKINĖ” VERTYBINĖ SKALĖ, ATSAKANT Į KLAUSIMĄ: KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME? • Šeima • Vaikai • Draugai • Saviraiška • Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė • Turtas, pinigai • Išsilavinimas • Darbas • Profesinė karjera • Religija, tikėjimas • Meilė • Sveikata • Laisvalaikis • Politika *penkiabalė skalė atsakymų galimybei: labai svarbu; svarbu; nei svarbu nei nesvarbu; nesvarbu; visai nesvarbu. **Šalt. Weber M, Mayo E, McGregor D. ir kt. Vilius Grabauskas

  5. LR KONSTITUCIJA, 4 SKIRSNIS, 53 STR. • Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. • Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos gydymo įstaigose teikimo tvarką. • Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą. • Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Vilius Grabauskas

  6. S.Bertarelli. Klinikinė scena (Medicatrina). 1550 Vilius Grabauskas Vilius Grabauskas

  7. SVEIKATOS SISTEMA • Sveikatos sektorius Asmens sveikatos priežiūra Visuomenės sveikatos priežiūra • Kiti visuomenės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika, socialinė ir fizinė aplinka,mokslas, švietimas, pramonė, žemės ūkis ir maistas, transportas, NVO ir t.t.) Palaikymo infrastruktūra (Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas) Vilius Grabauskas

  8. LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS KONCEPCIJA SVEIKATOS ĮSTATYMAI AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA IR STRATEGIJA SVEIKATOS UGDYMAS SVEIKA GYVENSENA MEDICINOS PAGALBA APLINKOS SAUGA VYSTOMA VISA SVEIKATOS SISTEMA PSO “SVEIKATOS VISIEMS” PRINCIPAI Vilius Grabauskas

  9. PAGRINDINIAI PSO “SVEIKATOS VISIEMS” STRATEGIJOS PRINCIPAI • Sveikos gyvensenos skatinimas • Ligų, kurias galima perspėti, prevencija • Subalansuota sveikatos priežiūra ir reabilitacija Šalt.: J.Ashton, H.Seymour, “The New Public Health”, 1996. Vilius Grabauskas

  10. NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS DOKUMENTO STRUKTŪRINĖ SANDARA • Politinės bei socialinės prielaidos • Tarptautinė įtaka • Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas - Prioritetas sveikatai - Prioritetas ligų profilaktikai - Visuomenės sveikatos vystymas • Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija • Sveikatos priežiūros specialistų rengimo reforma • Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma • Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas Vilius Grabauskas

  11. Kaip kito tarptautiniu mastu patikimiausiai palyginami kiekybiniai Lietuvos sveikatos rodikliai per visą Nepriklausomybės laikotarpį? Vilius Grabauskas

  12. 963.16 893.13 865.10 618.42 554.22 STANDARTIZUOTŲ BENDROJO MIRTINGUMO RODIKLIŲ 100 000 GYVENTOJŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 1200.16 951.84 Vilius Grabauskas

  13. 80.82 79.15 75.21 74.34 73.28 73.28 69.52 VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS RODIKLIŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE Vilius Grabauskas

  14. 19.85 19.82 16.86 16.74 16.45 16.37 14.65 VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS 65+ AMŽIAUS BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ POPULIACIJOSE Vilius Grabauskas

  15. 12.85 10.89 10.29 9.92 8.32 5.63 4.93 VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ VYRŲ POPULIACIJOJE Vilius Grabauskas

  16. 6.59 5.2 4.74 4.39 3.24 2.97 VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ MOTERŲ POPULIACIJOJE 4.25 Vilius Grabauskas

  17. 692.76 490.50 442.61 363.67 342.42 208.9 173.24 RŪKYMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE Vilius Grabauskas

  18. ALKOHOLIO VARTOJIMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 163.17 153.35 134.87 115.95 93.79 60.91 52.35 Vilius Grabauskas

  19. KŪDIKIŲ IKI 1 METŲ MIRTINGUMO RODIKLIAI 1000 GYVŲ GIMUSIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 11.75 7.75 6.32 4.99 4.3 4.93 4.27 3.73 Vilius Grabauskas

  20. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997 Vilius Grabauskas

  21. KAIP BUVO NUMATOMA PASIEKTI LSP TIKSLUS LR Seimo patvirtintoje LSP programoje yra teigiama, kad LSP tikslus galima pasiekti optimaliai derinant tris integruotus poveikio sveikatai būdus: A) Sąlygų sveikai gyvensenai sudarymas Tabako vartojimo sumažinimas Alkoholio vartojimo mažinimas Narkotikų vartojimo profilaktika Sveikos mitybos skatinimas Fizinio aktyvumo didinimas B) Aplinkos kokybės gerinimas Kokybiškas vanduo ir oras Saugus maistas Palanki fizinėir socialinė aplinka Darbo aplinkos priežiūra C) Tinkamos sveikatos priežiūros organizavimas Priimtina, prieinama, tinkama bei grindžiama teisumo principais Aprūpinta ištekliais Subalansuota struktūriškai Efektyviai valdoma Vilius Grabauskas

  22. Keletas pavyzdžių iš to, ką sveikatos problemų sprendimui diktuoja Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir kaip jie įgyvendinami

  23. SANTYKINĖ NESUSITUOKUSIŲJŲ MIRTIES RIZIKA LIETUVOS POPULIACIJOJE LYGINANT SU SUSITUOKUSIAIS ATSKIROSE AMŽIAUS GRUPĖSE (SUSITUOKUSIŲ = 1) AMŽIUS Vilius Grabauskas

  24. LIETUVOS GYVENTOJŲ BENDRO MIRTINGUMO SKIRTUMAS TARP UNIVERSITETINĮ IR PRADINĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ ŽMONIŲ (UNIVERSITETINIO IŠSILAVINIMO GRUPĖS MIRTINGUMAS = 1) Santykis 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70+ Vyrai Moterys Amžius metais Vilius Grabauskas

  25. SAVIŽUDYBIŲ IR BEDARBYSTĖS SĄSAJOS LIETUVOJE Vilius Grabauskas

  26. KASDIEN RŪKANČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ DALIS 1994 – 2010 m. Moterys Vyrai 60 52 48 47 50 44 44 43 39 39 40 34 % 30 20 16 15 15 14 14 13 12 10 10 7 0 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  27. LIETUVOS GYVENTOJŲ, BENT KARTĄ PER SAVAITĘ GERIANČIŲ STIPRIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS, DALIS 1994-2010 m. Moterys Vyrai 40 34 35 31 30 29 29 29 30 28 27 24 % 25 20 15 12 12 9 10 10 10 8 7 7 6 5 0 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  28. ALKOHOLIO VARTOJIMO KAITA LIETUVOJE Vilius Grabauskas

  29. KEPENŲ CIROZĖS LEMTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE Vilius Grabauskas

  30. LIETUVOS GYVENTOJŲ, 6-7 PER SAVAITĘ VALGIUSIŲ ŠVIEŽIAS DARŽOVES, DALIS 1994-2010 m. Moterys Vyrai 35 29 30 25 24 23 25 20 19 23 % 18 20 17 17 15 16 15 14 10 11 5 5 4 0 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  31. ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS VYRŲ 1994-2010 m. KMI 25 KMI 30 70 60 60 57 60 55 52 50 49 47 46 50 40 30 20 19 20 16 16 14 11 10 10 10 10 0 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  32. ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS MOTERŲ 1994-2010 m. KMI 25 KMI 30 60 50 50 48 50 48 47 44 45 45 42 40 30 20 20 18 18 18 18 18 18 16 16 10 0 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  33. MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI LIETUVOS POPULIACIJOJE (BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 80 66,8 70 60 50 40 30 20 16,1 8,3 6,4 10 2,4 0 Speciali dieta Profilaktika Kaina Skonis Mėgiamas maistas Vilius Grabauskas

  34. MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI PRIKLAUSOMAI NUO ŠEIMOS PAJAMŲ LIETUVOS POPULIACIJOJE (BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 77 Profilaktika 80 Kaina 69 Skonis Mëgiamas maistas 60 45 40 30 15 14 20 11 8 8 8 8 7 0 MAŽIAUSIOS PAJAMOS VIDUTINĖS PAJAMOS DIDŽIAUSIOS PAJAMOS Vilius Grabauskas

  35. PAGRINDINĖS LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ MIRTIES PRIEŽASTYS 2010 m. (PROCENTAIS) Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2011 Vilius Grabauskas

  36. Eil. Nr. Veiksnys Mirčių proporcijų proc. 1. Arterinė hipertenzija 33,0 2. Hipercholesterolemija 23,2 3. Tabakas 17,8 4. Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas 12,0 5. Alkoholis 10,7 6. Antsvoris 10,5 9,1 7. Fizinės veiklos stoka 8. Užterštas oras miestuose 1,2 9. Nesaugūs lytiniai santykiai 1,1 10. Švinas 0,8 DEŠIMTIES SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA MIRTINGUMUI, NULĖMUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTIS Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005 Vilius Grabauskas

  37. KVADRATINĖS RIZIKOS FUNKCIJOS METODU APSKAIČIUOTI OPTIMALŪS RIZIKOS VEIKSNIŲ LYGIAI, KURIEMS ESANT PER 10 STEBĖSENOS METŲ UŽREGISTRUOTA MAŽIAUSIAI MIRČIŲ KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE Šalt.: LSMU vykdyto PSO projekto duomenų bazė (KRIS) Vilius Grabauskas

  38. IŠVENGIAMO MIRTINGUMO IR JO ĮTAKOTO VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS KAITA LIETUVOJE 2001-2008 m.m. • Išvengiamų mirčių proporcija (12 mirties priežasčių) bendrojo mirtingumo struktūroje analizuojamu laikotarpiu sudarė 22,9 proc., t.y. beveik kas ketvirta mirtis galėjo būti išvengta • Išvengimo mirtingumo rodikliai didėjo sparčiau nei bendrasis (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas – 3,0 proc., p<0,05) 5 -64 m. žmonių mirtingumas (VKPK – 1,7 proc., p<0,05) • Šiam kitimui žymiai didesnę įtaką turėjo mirtingumo nuo perspėjamų ligų didėjimas (VKPK – 4,6 proc., p<0,05) – tuo tarpu išgydomų ligų indėlis nebuvo statistiškai ženklus (VKPK – 0,7 proc.) • Išvengiamos mirčių priežastys VGT sutrumpino 1,77 metų (perspėjamos – 1,12 m., išgydomos – 0,63 m.) • Išvada: Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje didėjo. Didžiausią įtaką mirtingumo didėjimui ir VGT mažėjimui turėjo pirtys, kurių galima būtų išvengti taikant profilaktines priemones Šalt.: Grabauskas V., Gaižauskienė A. et al., Medicina (Kaunas) 2011; 47 (9). Vilius Grabauskas

  39. PROFILAKTINIO IR GYDOMOJO POVEIKIO EFEKTYVUMO PROGNOZĖ MIRTINGUMUI NUO ŠIRDIES LIGŲ LIETUVOS DUOMENIMIS KAI VEIKIAMA IKI LIGOS KLINIKINIO PASIREIŠKIMO IR JAI PASIREIŠKUS PSO – potencialiai atitolintos mirtys Šalt.: Kotke T., Jančaitytė L., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Preventing Chronic Diseases, v.8, No 6, Nov.2011 Vilius Grabauskas

  40. LIETUVOS 1998-2010 METŲ SVEIKATOS PROGRAMOS SIEKINIAI Vilius Grabauskas

  41. LIETUVOS GYVENTOJŲ GERAI IR GANA GERAI VERTINANČIŲ SAVO SVEIKATĄ DALIS 1994 – 2010 m. Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

  42. Ką, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos politiką, derėtų perimti iš šios srities tarptautinių koncepcijų bei patirties Vilius Grabauskas

  43. ŽMOGAUS TEISĖS IR SVEIKATA • Teisė į sveikatą individui neturi būti suprantama tiesmukiškai, kaip teisė būti absoliučiai sveikam, bet kaip teisė į palaikančią socialinę aplinką, įgyvendinamą per visuomenės socialinių struktūrų sąrangą, reguliuojamą atitinkamais įstatymais bei normomis • Teisė į sveikatą šalies vyriausybei turėtų būti suprantama kaip jos pareiga ir atsakomybė, jog minėtos sąlygos individo sveikatos siekimui būtų visiems vienodai užtikrintos Ypač svarbu, jog vyriausybės suprastų, kad teisė į sveikatą nėra vien medicinos pagalbos organizavimas, bet ir sveikatos sauga, ugdymas bei ligų prevencija Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005 Vilius Grabauskas

  44. SVEIKATA IR ETINIS SVEIKATOS SISTEMOS VALDYMAS • PSO, propaguodama “Sveikatos visiems” koncepciją, orientuojasi į tokią etinių vertybių sistemą: lygybės ir teitumo principą sveikatos santykiuose, solidarumą jų įgyvendinime bei aktyvų gyventojų dalyvavimą • Visuomenės sveikatos siekyje lygybės ir teitumo sveikatos santykiuose sampratą (equity) PSO apibrėžia dviem požiūriais: • Kaip procesą, reiškiantį, jog nacionalinės vyriausybės užtikrina • vienodas visų savo gyventojų galimybes gauti būtinas sveikatos • priežiūros paslaugas, nepriklausomai, kiek individas pinigine išraiška • prisideda prie sistemos vystymo • Kaip rezultatą, reiškiantį, kad nacionalinės vyriausybės užtikrina • tokią sveikatos priežiūrą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, • kokią gauna visa šalies populiacija Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005 Vilius Grabauskas

  45. Vilius Grabauskas

  46. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Moksliniais tyrimais įrodyta realybė: • Sveikata yra svarbi investicija, o kartu ir variklis šalies socialinei-ekonominei pažangai • Tuo pačiu sveikata yra vienas iš svarbiausių šalies socialinės-ekonominės pažangos rezultatų • Investicija į sveikatą yra kritinis ir apsprendžiantis veiksnys modernios visuomenės vystymuisi bei jos politinės, socialinės ir ekonominės pažangos garantas Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

  47. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Moksliniais tyrimais įrodyta realybė: • Holistinis požiūris į sveikatą diktuoja būtinybę žvelgti į jos problemų atsiradimą, o tuo pačiu ir sprendimą, kaip siekį suvaldyti sveikatą įtakojančius veiksnius, pajungiant šiam tikslui visas visuomenės bei šalies socialinės-ekonominės sąrangos struktūras • Tai reiškia visos šalies vyriausybės žinybų koordinuotą tarnystę sveikatos labui (a “whole-of-government” approach) ir žmonių gerovei Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

  48. R.Hinkley. Narkozės demonstravimas Masačiusetse, JAV, 1882 Vilius Grabauskas

  49. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Siūlomi 6 pagrindiniai politikos tikslai, kurie įvardinami kaip siekis ne tik šalies vyriausybės politikai formuoti visuose jos įgyvendinimo lygmenyse, bet tampa orientyrais ir visiems visuomenės veiklos sektoriams: Bendras darbas sveikatos labui. Geresnės sveikatos siekis (sukūrimas). Sveikatos siekio geresnis valdymas ir vadyba. Bendrų strateginių tikslų suformavimas Spartesnė žinių ir inovacijų sklaida. Dalyvavimo skatinimas (augimas). Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

  50. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Vertybių sistema, kuria grindžiama žmogaus teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą: • Universalumas • Lygybė • Prieinamumas sveikatos priežiūrai ir galimybei siekti sveikatos • Solidarumas • Tvarumas • Teisė dalyvauti sprendimų priėmime • Orumas • Diskriminavimo nebuvimas • Skaidrumas • Atsakomybė Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

More Related