Nacionali nės kompleksinės programos

1. Lietuvos žemės ūkio ministerija Žemės ūkio mokslo taryba Nacionalinės kompleksinės programos 2007-03-21 Pranešėjas LŽŪU mokslo prorektorius Albinas Kusta LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

2. Lietuvos žemės ūkio universitetas kartu su partneriais teikia 3 paraiškas Nacionalinių kompleksinių programų konkursui galimybių studijoms parengti: • „Nacionalinė žemės, miškų ir maisto ūkio kompleksinė programa“ • „Bioenergijos gamybos ir naudojimo specialistų rengimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei inovacijos“ • „Vandens inžinerijos specialistų rengimas, moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos“ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

3. „Nacionalinė žemės, miškų ir maisto ūkio kompleksinė programa“ • PARTNERIAI: • Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas • Lietuvos žemdirbystės institutas • Lietuvos miškų institutas • UAB Agrochema • Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA • Asociacija „Lietuvos mediena“ • Biodegalų asociacija LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

4. Studijos tikslas • Išanalizavus esamą mokslo, verslo ir MTEP padėtį žemės, miškų ir maisto ūkio srityse, suformuoti argumentuotus pasiūlymus dėl nacionalinės žemės, miškų ir maisto ūkio kompleksinės programos sukūrimo, nagrinėjamų sričių kompleksinės plėtros, siejant su nacionalinių maisto ūkio, miškų sektoriaus, biodegalų, biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformų veikla. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

5. Studijos uždaviniai • Atlikti studijų sistemos, ruošiančios žemės, miškų ir maisto ūkio specialistus, apžvalgą. • Atlikti žemės, miškų ir maisto ūkio mokslo sistemos, mokslinių tyrimų tematikos, turimo mokslo potencialo apžvalgą. • Atlikti pagrindinių žemės, miškų ir maisto ūkio verslo atstovų, biokuro gamintojų apžvalgą, įvertinant specialistų ir MTEP darbų poreikį, mokslinį ir gamybinį potencialą. • Įvertinti studijų, mokslo ir verslo integracijos žemės, miškų ir maisto ūkio srityse laipsnį bei kitimo tendencijas, nacionalinių technologijų platformų aprėptį. • Parengti pasiūlymus dėl specialistų rengimo, galimo studijų programų pertvarkymo, mokslininkų ir kitų tyrėjų poreikio, MTEP vystymosi tendencijų, MTEP programų poreikio. • Identifikuoti priemones žemės, miškų ir maisto ūkio konkurencingumui užtikrinti (technologijų kūrimas ir perdavimas, „pumpurinių“ įmonių kūrimas, technologijų diegimas ir pan.), įvertinant esamus ir trūkstamus resursus. • Parengti pasiūlymus galimai Nacionalinei žemės, miškų ir maisto ūkio kompleksinei programai, sprendžiant identifikuotas problemas bei siekiant užtikrinti kompleksinę šių sričių plėtrą ateityje. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

6. Studijos tikslinės grupės • Galimybių studija apims pagrindines, tarpusavyje susijusias sritis: • Žemės ūkio mokslas ir kaimo plėtra. • Bioenergetika. • Augalų biologija ir biotechnologija • Maisto mokslas ir technologijos. • Augalų produktyvumo ir selekcijos tyrimai. • Miškotyra ir ekologija. • Vandens ūkis ir aplinkos inžinerija. • Šios sritys nagrinėjamos vienoje galimybių studijoje todėl, kad yra glaudžiai susijusios ir daugumoje atvejų atskirti jas yra neįmanoma arba labai sunku. Pavyzdžiui, tas pats žemės ūkio produktas gali būti naudojamas maisto perdirbime arba bioenergetikoje. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

7. ParaiškaKompleksinės programos “Bioenergijos gamybos ir naudojimo specialistų rengimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei inovacijos” Studijai parengti

8. Studijos vykdytojai Lietuvos žemės ūkio universitetas – koordinatorius Partneriai: Koncernas „Achemos grupė“ AB „Arvi“ Nacionalinė biodegalų technologijų platforma Nacionalinė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platforma LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

9. Pagrindiniai studijos tikslai: • sudaryti prielaidas Lisabonos strategijos įgyvendinimui; • užtikrinti bioenergijos gamybos ir naudojimo srities mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinę plėtrą; • tobulinti studijų sistemą bioenergetikos srityje, gerinant specialistų kvalifikaciją; • gerinti studijų metodinę ir materialinę bazę bei kelti dėstytojų kvalifikaciją; • ruošti kvalifikuotus specialistus bioenergijos gamybos ir naudojimo srityje; • tobulinti mokslo sistemą; • didinti mokslo potencialą ir plėsti mokslinių tyrimų infrastruktūrą bioenergetikos srityje; • užtikrinti mokslinių tyrimų plėtrą; • užtikrinti glaudesnį mokslo, studijų ir verslo sektorių bendradarbiavimą bioenergijos gamybos ir naudojimo srityje. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

10. Studijos uždaviniai: 1. Atlikti studijų sistemos bioenergijos gamybos ir naudojimo srityje analizę: susisteminant ir pateikiant duomenis apie studijuojančius specialistus, galinčius dirbti bioenergetikos gamybos ir naudojimo srityje, esamą studijų metodinę ir materialinę bazę, dėstytojų kvalifikaciją. 2. Parengti argumentuotus siūlymus dėl studijų sistemos bioenergetikos srityje tobulinimo, siekiant gerinti specialistų kvalifikaciją ir užtikrinti bioenergetikos sektoriaus plėtrą. 3. Atlikti mokslo sistemos bioenergijos gamybos ir naudojimo srityje analizę susisteminant ir pateikiant duomenis apie mokslinį potencialą, vykdomas programas ir materialinę bazę bei šios srities tyrimų atitiktį dabartiniams ir ateities mokslo ir verslo poreikiams. 4. Parengti argumentuotus siūlymus dėl mokslo sistemos bioenergetikos srityje tobulinimo, siekiant didinti mokslo potencialą, plėsti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir užtikrinti mokslinių tyrimų plėtrą.

11. Studijos uždaviniai: 5. Surinkti ir įvertinti informaciją apie Lietuvos įmones, dirbančias bioenergetikos gamybos ir naudojimo srityje, jų vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. 6. Numatyti verslo plėtros galimybes, kvalifikuotų specialistų poreikį, siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą bioenergetikos sektoriuje. 7. Įvertinti esamą mokslo, studijų ir verslo sistemų tarpusavio bendradarbiavimą bioenergijos gamybos ir naudojimo srityje ir numatyti priemones, užtikrinančias glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą. 8. Surinkti ir apibendrinti informaciją apie bioenergijos gamybos ir naudojimo sektoriumi suinteresuotas organizacijas: platformas, asociacijas ir pan., jų integraciją į ES atitinkamas organizacijas (technologines platformas). 9. Įvertinti Lietuvos bioenergetikos sektoriaus konkurencingumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 10. Įvertinti nacionalinio Bioenergetikos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kompetencijos centro, vienijančio respublikos mokslo ir studijų institucijas, dirbančias bioenergetikos srityje, sukūrimo galimybes ir tikslingumą.

12. Bioenergetikos problemos aktualumas • Pasirašius Kioto protokolą ir kitus su klimato kaita susijusius dokumentus, didelis dėmesys ES šalyse skiriamas energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, ypač transporto sektoriuje • Bioenergetikos ir ypač biodegalų gamybos plėtra ir jos sprendimų naujumas reikalauja išsamių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros • Biodegalų gamybos plėtrą skatina šios priežastys: • senkančios iškastinio kuro, ypač naftos, atsargos ir todėl augančios jo kainosbei politinė priklausomybė • žemės ūkio produkcijos maisto reikmėms perteklius ES ir kitose išsivysčiusiose šalyse • socialinės problemos žemės ūkyje, kurias kelia augantis derlingumas ir ribota maisto produktų paklausa • kintanti proporcija tarp skirtingų kuro ir degalų rūšių LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

13. Biodegalų gamybos plėtros prognozė B- biodyzelinas, E- etanolis, (p) – pesimistinis variantas, (o) optimistinis variantas ES ekspertų prognozė Lietuvai 2020 m. – 780000 t biodegalų per metus LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

14. Bioenergetikos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kompetencijos centras Steigimą inicijavo konferencijos „Bioenergetika: nuo genetikos iki ekonomikos“ dalyvių priimta rezoliuciją. Rezoliucijai pritarė Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio, Ūkio, Susisiekimo ministerijų vadovai ir komisija Biodegalų gamybos ir naudojimo problemoms spręsti prie LR Ūkio ministerijos. Steigimą skatina trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikų Žemės ūkio ministrų pasirašytas memorandumas, numatantis bioenergetikos plėtrą ir tarpvalstybinį koordinavimą. Parengtas bendradarbiavimo ir veiklos konsolidavimo memorandumo dėl centro steigimo prie žemės ūkio universiteto, projektas, kuriam jau pritarė Nacionalinės biotechnologijų platformos ir nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo platformos partneriai, Energetikos institutas, Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Žemdirbystės institutas, Miškų institutas, koncernas “Achemos grupė”, UAB “Rapsoila” ir kitos institucijos. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

15. Bioenergetikos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kompetencijos centras Centro kūrimo vietos (Lietuvos žemės universitete) pasirinkimą lėmė: • gera geografinė padėtis, universitetas yra Lietuvos centrinėje dalyje, su gera kelių infrastruktūra; • universitetui priskirta daug dirbamos ir ūkinės paskirties žemės, todėl nekyla vietos problemų energetinių augalų auginimo gamybiniams bandymams ir mažo pajėgumo bandomųjų projektų parko kūrimui; • universitete galima atlikti pilną bioenergetinių mokslinių tyrimų ciklą, pradedant bioenergetinių augalų auginimu, baigiant jų panaudojimu energetiniams tikslams; • universiteto mokslininkai turi didelį įdirbį skystųjų biodegalų ir biodujų gamybos, kokybės ir panaudojimo tyrimų srityje. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

16. Bioenergetikos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kompetencijos centras Centro tikslai: • vykdyti ir koordinuoti tarp Lietuvos ir užsienio mokslinių institucijų bei ūkio subjektų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbus, bendradarbiaujant su nacionalinėmis technologinėmis platformomis, susijusiomis su bioenergetika. • rengti demonstracinius (pilotinius) projektus, diegti jų rezultatus pramonės įmonėse. • kompetencijos srityje propaguoti bioenergetiką, ypač skystuosius biodegalus transporte, • suteikti eksperimentinę bazę magistrantams, doktorantams, dėstytojams bei mokslo darbuotojams. • teikti konsultacijas ūkių subjektų, ministerijų darbuotojams ir nacionalinių technologinių platformų partneriams. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

17. VANDENS INŽINERIJOS SRITIES SPECIALISTŲ RENGIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI, EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA IR INOVACIJOS TIKSLAS: • Išanalizavus esamą specialistų rengimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų lygį vandens ūkio ir susijusioje aplinkos inžinerijos srityse, suformuoti argumentuotus pasiūlymus dėl vandens inžinerijos kompleksinės programos sukūrimo, nagrinėjamų mokslui imlių sektorių kompleksinės plėtros, siejant su hidroenergetikos, kaimo vandentiekos ir vandenvalos, vidaus vandens transporto, žuvininkystės (inžineriniai statiniai), apsaugos nuo potvynių, paviršinių (upių, ežerų) ir požeminių vandens telkinių taršos valdymo, vandens telkinių atnaujinimo, kaimo vandentvarkos išvystymo, hidrotechnikos statinių inovacijų ir saugos, subalansuoto vandens išteklių valdymo, įsijungiant į technologijų platformų veiklą.

18. Studijos uždaviniai • Atlikti vandens inžinerijos specialistų studijų sistemos apžvalgą; • Atlikti vandens inžinerijos mokslo sistemos, mokslinių tyrimų tematikos, mokslo resursų (žmoniškųjų ir materialiųjų) apžvalgą; • Atlikti šalies vandens ūkio verslo ir su juo susijusių kitų sektorių apžvalgą, įvertinant specialistų ir MTEP poreikį, mokslinį ir gamybinį potencialą. • Įvertinti studijų, mokslo ir verslo integracijos laipsnį vandens inžinerijos srityje bei kitimo tendencijas, nacionalinių technologijų platformų aprėptį.

19. Studijos uždaviniai • Įvertinti studijų, mokslo ir verslo integracijos laipsnį vandens inžinerijos srityje bei kitimo tendencijas, nacionalinių technologijų platformų aprėptį; • Parengti pasiūlymus dėl specialistų rengimo, galimo studijų programų pertvarkymo, mokslininkų ir kitų tyrėjų poreikio, MTEP vystymosi tendencijų, MTEP programų poreikio; • Išaiškinti priemones vandens ūkio sektoriaus konkurencingumui užtikrinti (pažangių technologijų kūrimas, diegimas ir perdavimas, „pumpurinių“ įmonių sudarymas ir pan.), įvertinant esamus ir trūkstamus išteklius; • Parengti pasiūlymus galimai vandens inžinerijos kompleksinei programai, sprendžiant identifikuotas problemas bei siekiant užtikrinti kompleksinę šios srities plėtrą.

20. Studijos tikslinės grupės ir imties dydis • Universitetai (LŽŪU, KTU, VGTU, VU, KU ir kt.) - apie 1200 stud., 170 mag., 40 doktor.; • Mokslinių tyrimų institutai (LŽŪU VŪI, LEI hidrolog. laboratorija, KTU APINI) - ~60 mokslininkų. ir tyrėjų; • Kolegijos ~400 studentų; • Konsultacinės įmonės ~150 vandens inžinerijos specialistų; • Projektavimo institucijos (Kauno, Vilniaus, Šiaulių, individ. įmonių ir kt.) ~200 inžinierių; • Gamybos įmonės (hidroenergetikos, vandentiekos,vandenvalos, upių laivybos, vandens ūkio statybos ir kt.); • Valstybinės institucijos (mokslo, vandens ūkio plėtros paramos ir reguliavimo- savivaldybės, aplinkosaugos ir kt.); • Vandens inžinerijos profesinės asociacijos (NVO) ~1500 fizinių asmenų.

23. Vandens inžinerijos srities esami ryšiai

24. Studijos preliminarus turinys • Vandens inžinerijos mokslo, studijų ir verslosrities esamos būklės apžvalga (25% visos apimties) • Studijų sistemos apžvalga • Mokslo sistemos apžvalga • Verslo būklės apžvalga • Studijų, mokslo ir verslo integracijos laipsnio analizė • Verslo situacija pasaulyje, ES ir Lietuvoje palyginamoji analizė

25. Studijos preliminarus turinys Siūlymai vandens inžinerijos srities būklei pagerinti (50% visos apimties) • Specialistų poreikis, kvalifikaciniai reikalavimai, rengimo užsienyje poreikis • Studijų programų tikslų ir turinio pertvarkymas • Studijų proceso metodinės ir materialinės bazės pertvarkymas • Dėstytojų ir mokslininkų kompetencijos • Mokslininkų ir kitų tyrėjų poreikis, specialistų rengimas užsienyje • Specialistų ir mokslininkų iš užsienio pakvietimo ir susigražinimo galimybės ir poreikis • MTEP vystymosi tendencijų, tematikų, programų poreikis • MTEP infrastruktūros atnaujinimo, sukūrimo ir vystymosi poreikis

26. Studijos preliminarus turinys Siūlymai vandens inžinerijos srities būklei pagerinti (tęsinys) • Bibliotekų išteklių atnaujinimas, naujos prieigos prie mokslo leidinių bazių • Technologinių inkubatorių ir techninių parkų poreikis • „Purpurinių“ įmonių poreikio pagrindimas • Studijų, mokslo ir verslo integracijos galimybės • Integruoto mokslo, studijų ir verslo bendros infrastruktūros poreikis; • Rezultatai ir teigiamo poveikio kriterijai • Būtinas kompleksinei plėtrai finansavimas • Būsimi nagrinėjamo sektoriaus plėtros rezultatai • Kiti būtini poreikiai

27. Studijos preliminarus turinys Vandens inžinerijos srities programa (20% visos apimties) • Darbai, jų eiliškumas, apimtys, priemonės ir pagrindinės jų nuostatos • Lėšų poreikis, jo pagrindimas Vandens inžinerijos srities kiti kompleksinės plėtros aspektai (5% visos apimties)

28. Ačiū už dėmesį LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS