330 likes | 696 Views
KLASĖS VADOVO VEIKLOS EFEKTYVINIMAS BENDRADARBIAVIMO SU KITAIS PEDAGOGAIS ASPEKTU. doc. dr. Aušrinė Zulumskytė Klaipėdos universitetas.
E N D
KLASĖS VADOVO VEIKLOS EFEKTYVINIMAS BENDRADARBIAVIMO SU KITAIS PEDAGOGAIS ASPEKTU doc. dr. Aušrinė Zulumskytė Klaipėdos universitetas
Siekiant efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu svarbu išryškinti jo funkcijas ir socialinius vaidmenis bendradarbiavimo su kitais pedagogais kontekste. Pranešimo probleminiai klausimai: • Kokios yra klasės vadovo bendradarbiavimo su kitais pedagogais prielaidos? • Kaip būtų galima efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiaujant su kitais mokytojais?
Kaip vadinti? • Klasės auklėtojas • Klasės vadovas
Klasės vadovo funkcijų ir socialinių vaidmenų daugiamatiškumas
Klasės vadovo funkcijos:švietimo dokumentai • Darbas su auklėtiniais • Darbas su toje klasėje dirbančiais mokytojais • Darbas su mokyklos vadovais, kitais darbuotojais • Darbas su tėvais ir visuomene • Darbas su savimi
Klasės vadovo funkcijos:kvalifikacijos kėlimo specialistų požiūris(A. Kalvaitis, ŠPC) • Klasės renginių planavimas, pasirengimas jiems ir vedimas • Individualus darbas su auklėtiniais • Parama ir pagalba asocialių šeimų vaikams • Moksleivių lankymas namie • Bendravimas su į mokyklą atėjusiais tėvais, bendravimas su tėvais telefonu • Renginių klasės tėvams planavimas, pasirengimas jiems ir vedimas • Įvairios dokumentacijos, susijusios su auklėtiniais, pildymas • Bendravimas su kolegomis mokytojais ar mokyklos vadovybe dėl auklėjamosios klasės problemų
Klasės vadovo funkcijos:edukologų (tyrėjų) požiūris (S. Dapkienė; V. Aramavičiūtė) • Pedagogo vaidmuo • Auklėtinių užtarėjo vaidmuo • Klasės lyderio vaidmuo • Auklėtinio pagalbininko ir rėmėjo vaidmuo • Nepamokinės veiklos režisieriaus ir scenaristo vaidmuo • Ugdymo sąlygų sudarytojo vaidmuo • Tėvų konsultanto vaidmuo • Mokyklos bendruomenės būrėjo vaidmuo
Galima teigti, jog visos be išimties klasės vadovo funkcijos bendrojo lavinimo mokykloje yra atliekamos bendradarbiaujant su kitais kolegomis pedagogais
Probleminiai klasės vadovo veiklos aspektai • Pedagoginio darbo krūvis bei riboti laiko ištekliai • Individualūs auklėtinių poreikiai • Bendravimo su auklėtinių tėvais būdai ir formos • Klasės vadovo motyvacijos pedagoginei veiklai/kūrybiškumo stoka • Bendradarbiavimo su kolegomis pedagogais problemos
1 pav. Klasės vadovo asmeninės savybės, padedančios bendradarbiauti su kitais pedagogais
Empirinis tyrimas klasės vadovo bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu Esminės tyrimo charakteristikos Tyrimo imtis. Tyrimo imčiai sudaryti pasirinkta netikimybinė patogioji atranka. Tyrime dalyvavo 160 pedagogų – klasių vadovų. Anketinėje apklausoje dalyvavo pedagogai (klasių vadovai) iš skirtingų tipų mokyklų: • gimnazijos; • vidurinės mokyklos; • pagrindinės mokyklos. Ugdymo įstaigos, kuriose atlikta apklausa, buvo įsikūrusios: • dideliame mieste ; • rajono centre; • mažame miestelyje; • kaimo vietovėje. Tyrimo duomenų analizei buvo išskirti trys pagrindiniai „pjūviai“, kuriais nagrinėti respondentų atsakymai: • skirtingą pedagoginio darbo stažą turinčių pedagogų patirtis; • skirtingų mokyklos tipų pedagogų patirtis; • skirtingose vietovėse esančių ugdymo įstaigų patirtis.
Klasės vadovo bendradarbiavimo su kitais pedagogais svarba atliekant auklėtojo funkcijas 1 lentelė. Klasių vadovams iškylančių problemų sprendimas bendradarbiavimo atžvilgiu
Klasės vadovo funkcijų svarba bendradarbiavimo su kitais pedagogais atžvilgiu 2 pav.Svarbiausios klasės auklėtojo funkcijos bei socialiniai vaidmenys respondentų požiūriu
3 pav. Sritys, kuriose klasės vadovui dažniausiai tenka bendradarbiauti su kitais pedagogais
4 pav.Respondentų nuomonių apie klasės auklėtojo funkcijas pasiskirstymas pagal pedagoginės veiklos pobūdį mokykloje
2 lentelė. Savybės, padedančios klasės auklėtojui bendradarbiauti su kitais pedagogais
5 pav. Teiginio apie lygiavertį bendradarbiavimą vertinimo pasiskirstymas pagal skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomones
Jaunų klasių vadovų (1-5 m. stažas) problemos • 43,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, dažnai susiduria su jų asmeninio laiko stokos problema; • 26,2 % respondentų nurodė, jog naudingų patarimų iš kitų pedagogų gauna retai; • 20 % nurodė, kad mokyklos bendruomenėje jie jaučia vyresnių pedagogų spaudimą elgtis prisitaikant prie jų reikalavimų, neatsižvelgiant į jaunesniųjų nuomonę; • 15,4 % apklaustųjų nurodė, kad kreipiantis į kitus pedagogus, jie retai nori bendradarbiauti, padėti; • 10,8 % nurodė, kad kreipdamiesi į kitus kolegas pedagogus, jie retai tesijaučia arba niekada nesijaučia drąsiai, užtikrintai, pasitiki savimi; • 13,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, jie nuolat arba dažnai susiduria su abejingumu savo veiklai, pastangomis; • 9,2 % apklaustųjų pabrėžė, kad nuolat arba dažnai susiduria su kitų pedagogų nepasitenkinimu, susierzinimu;
6 pav. Teiginiai, atspindintys respondentų nuomonę apie tai, kaip klasės vadovas galėtų skatinti bendradarbiavimą su kitais pedagogais
7 pav. Teiginiai, atspindintys respondentų nuomonę apie išorinius veiksnius, skatinančius klasės vadovų ir kitų pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą
KAI KURIE KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI Respondentų išsakyti pasiūlymai, kaip būtų galima skatinti bei efektyvinti klasės vadovų ir kitų pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą
1. Bendradarbiavimo efektyvinimas, tiesiogiai nepriklausantis nuo mokyklos bendruomenės • Būtina mažinti klasės vadovo darbo krūvį, paliekant tą patį atlygį. • Tikslingiau ir racionaliau apibrėžti klasės vadovo funkcijas. • Skatinti klasės vadovų vadybinių, komunikacinių kompetencijų didinimą, užtikrinantį tikslingą bendradarbiavimą su kitais kolegomis pedagogais. • Suteikti daugiau laisvės klasės vadovo kūrybiškumo raiškai.
2. Bendradarbiavimo efektyvinimas pirmiausiai įtraukiant patį klasės vadovą • Klasės vadovas turi pats nusteikti pozityviam mąstymui, stengtis visada orientuotis į sėkmę darbe. • Kiekvienas klasės vadovas turi pats asmeniškai norėti bendradarbiauti ir to tikslingai siekti. • Kiekvienas auklėtojas turi asmeniniu pavyzdžiu siekti autoriteto mokyklos bendruomenėje. • Klasės vadovas turėtų ne pasyviai laukti, o inicijuoti pozityvios psichologinės atmosferos kūrimą tarp kolektyvo narių, stengdamasis išvengti profesinio pavydo ir nepasitikėjimo kolegomis.
3. Bendradarbiavimo efektyvinimas įtraukiant kitus pedagogus • Mokytojai, kurie nėra klasių vadovai, turėtų stengtis labiau suprasti auklėtojo darbo pobūdį. • Kolegos turėtų labiau pagelbėti klasės auklėtojui bendrai sprendžiant ugdytinių elgesio problemas. • Kiti mokytojai turėtų įprasti atsakingai ir laiku pateikti auklėtojui reikalingą informaciją apie ugdytinių pasiekimus. • Visiems pedagogams reikėtų stengtis bet kokiomis aplinkybėmis išlikti geranoriškiems, nepalikti visos atsakomybės ant klasės auklėtojo pečių.
4. Bendradarbiavimo efektyvinimas įtraukiant mokyklos administraciją • Mokyklos administracija turėtų nuolat kurti ir palaikyti mokyklos bendruomenėje šiltą psichologinį klimatą ir būti atsakinga už tai. • Iš mokyklos administracijos laukiama iniciatyvos dėl vieningų reikalavimų, bendrų veiklos nuostatų visiems kolektyvo nariams. • Mokyklos administracija turėtų ieškoti naujų būdų, netipinių formų, leidžiančių stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. • Mokyklos administracija turėtų nepalikti klasės vadovų vienų su jiems iškilusiomis bendradarbiavimo problemomis – turėtų tarpininkauti jas dalykiškai sprendžiant.
5. Bendradarbiavimo efektyvinimas įtraukiant visą mokyklos bendruomenę • Tiek klasių vadovams, tiek kitiems mokytojams, tiek administracijai bei nepedagoginiam personalui reikia stengtis būti vienos komandos nariais. • Jei tam tikra konkurencija profesinėje veikloje neišvengiama, reikėtų siekti, jog tai būtų “sveika” konkurencija (išvengiant “turgaus” efekto). • Bendradarbiavimą stiprintų dalyvavimas bendruose projektuose, o taip pat ir bendruose neformaliuose renginiuose, ekskursijose, išvykose, rengiant teminius vakarus, šventes neformalioje aplinkoje. • Reikia tiesiog daugiau nuoširdumo ir paprasto draugiškumo, žmoniškumo vienas kito atžvilgiu.
ESMINĖS IŠVADOS • Tyrimas atskleidė, jog dauguma pedagogų tvirtai pasisako už bendradarbiavimo būtinumą su klasių vadovais, tačiau neretu atveju nenori pripažinti, jog šioje pedagoginės veiklos srityje problemos turėtų būti sprendžiamos pradedant nuo asmeninio pavyzdžio ir asmeninio tobulėjimo. • Pagrindiniai formalieji pedagogų tarpusavio bendradarbiavimo trukdžiai – didelis pedagoginis krūvis, per daug veiklos funkcijų, laiko stokos problema, tačiau kokybinis tyrimas išryškino, jog patys respondentai tikisi vieni iš kitų paprasto draugiškumo, pagalbos, nuoširdumo, patarimo. Ypač tai aktualu nepatyrusiems klasių vadovams. • Klasės vadovo veiklos efektyvinimas bendradarbiavimo atžvilgiu sietinas tiek su savistaba bei savo kompetencijų didinimu, tiek ir su kitų mokytojų, administracijos, mokyklos bendruomenės įtraukimu į šią veiklą. Taigi efektyvus klasių vadovų bendradarbiavimas bei jo rezultatyvumas sietinas su vieningais siekiais, vieningais reikalavimais, kurių laikytųsi visi ugdytojai.