140 likes | 487 Views
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO (UNIVERSITETINĖ) LIGONINĖ – REGIMYBĖ AR REALYBĖ ?. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Klaipėdos universiteto profesorius Vinsas Janušonis.
E N D
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO (UNIVERSITETINĖ) LIGONINĖ – REGIMYBĖ ARREALYBĖ ? Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Klaipėdos universiteto profesorius Vinsas Janušonis
Šiuolaikinės sisteminės asmens sveikatos priežiūros vystymo kryptys Europos Sąjungoje ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse • visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas • paciento pasirinkimas (sveikatos priežiūros įstaigos, gydytojo) • konkurencija sistemoje ir organizacijose kaip kokybės gerinimo garantas • sveikatos priežiūros įstaigų autonomija (savarankiškumas) • sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir jų apmokėjimo balansas (adekvatus sveikatos priežiūros finansavimas) • sveikatos priežiūros demonopolizacija ir decentralizacija • sisteminiu analitiniu loginiu mastymu, šiuolaikine vadyba ir įrodymais pagrįsti sprendimai
Valstybinis (mokslinis, vadybinis) požiūris į sveikatos priežiūrą • takoskyra tarp politikos ir medicinos • makroekonominės garantijos (reikiamos BVP dalies sveikatos priežiūrai užtikrinimas) • autonomijos ir vienodų konkurencijos sąlygų sveikatos priežiūros įstaigoms ir lygių sveikatos priežiūros galimybių piliečiams užtikrinimas • viešojo ir privataus sektorių integracija • visuomenės sveikatos politika
Sveikatos priežiūros sistema šalyje : abejotini teiginiai Sveikatos priežiūros sistema neefektyvi. Teiginys abejotinas: - veikianti sistema atlaikė eilę ekonomikos nuosmukių - pagrindinis integratyvus sveikatos priežiūros sistemos veiklos rodiklis – kūdikių mirtingumas gerėja ir atitinka ES vidurkį - sistema veikia ir užtikrina prieinamumą kelis – keliolika kartų mažiau finansuojama nei ES senbuvės Per daug ligoninių, lovų. Teiginys abejotinas : - ambulatorinės pagalbos apimtys priklauso nuo socialinių sąlygų ir pragyvenimo lygio - ligoninių skaičius savaime nieko nereiškia: mechaninis mažinimas, pavyzdžiui Estijoje, pablogino prieinamumą - ligoninių ir paslaugų monopolizavimu siekiama kitų tikslų
Tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vingiai • tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos KMUK ir VULSK (iki 2004 m.) • tretinio lygio paslaugos (nuo 2004 m.) SPĮ atitinkančiose bendruosius ir specialiuosius reikalavimus • mokslo ir gydymo centrai (nuo 2009 m.) (III-o lygio sveikatos priežiūros paslaugų koncentracija) • RRR (respublikinės, regioninės, rajoninės ligoninės) – paslaugų diferenciacija ir spektro siaurinimas) (nuo 2009 m., buvo iki 1990 m.)
Sveikatos priežiūra Klaipėdoje: apgaulingi teiginiai • per daug lovų (esant pacientų SPĮ pasirinkimo galimybei – teiginys neteisingas) • dubliuojantys skyriai didina išlaidas sveikatos priežiūrai (teiginys neteisingas jeigu skyriais užpildyti, jeigu jie nereikalauja papildomų didelių investicijų (kaip organų transplantacijos, širdies chirurgijos); be to tokie skyriai garantuoja pacientų pasirinkimo galimybę ir konkurenciją • Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė galima tik sujungus visas ligonines (teiginys neteisingas – galimi įvairūs modeliai; pvz. VULSK neteikiama neurochirurgijos, sąnarių implantacijos, vaikų sveikatos priežiūros paslaugos)
Visuomenės interesas – prieinama kokybiška rezultatyvi sveikatos priežiūra pacientams Ar tokia yra šiandien Klaipėdoje • paklauskime pacientų • paklauskime medikų Atsakymai – taip
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: sąlygos • vienas steigėjų – Klaipėdos universitetas • trijų pakopų studijos KU: • bakalauro • magistrantūra • doktorantūra • daugiaprofiliškumas • mokslas • podiplominis sveikatos priežiūros specialistų ruošimas • tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos ištisinės studijos
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: prielaidos • užsienio ekspertų (Kanados, Skandinavijos šalių) išvados • nauda Vakarų Lietuvos regiono pacientams (prieinamumas, draugų ir namiškių parama, atstumas ir kt.) • tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų demonopolizacija ir decentralizacija • KU sveikatos mokslų fakulteto vystymasis ir stiprėjimas • Biomedicinos mokslo srities mokslininkų ir dėstytojų potencialas Klaipėdoje
Sveikatos priežiūra Klaipėdoje • Klaipėdos universitetinė ligoninė • 57 profilių sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus organų transplantaciją, širdies chirurgiją) • 17 sveikatos priežiūros paslaugų profilių teikiama tik šioje ligoninėje • tretinio lygio paslaugos – 29 profiliai • 45 000 pacientų stacionare per metus • iki ketvirčio milijono pacientų apsilankymų ambulatoriškai • pusė pacientų – ne Klaipėdos gyventojai • vykdomas mokslinis darbas, klinikiniai tyrimai • 21 mokslų daktaras (t.sk. habilituoti daktarai) • naujausios technologijos (64 pjūvių KT, MRT, SPECT-CT, linijinis greitintuvas)
Klaipėdos Jūrininkų ligoninė 14 profilių sveikatos priežiūros paslaugų (dauguma tretinio lygio) viena sveikatos priežiūros paslauga teikiama tik šioje ligoninėje (širdies chirurgija) 17 000 pacientų stacionare 100 000 ambulatorinių konsultacijų 38% pacientų – ne Klaipėdos gyventojai vykdomas mokslinis darbas, klinikiniai tyrimai Respublikinė Klaipėdos ligoninė antro ir trečio lygio paslaugos suaugusiems išskirtinių paslaugų nėra Vaikų ligoninė sveikatos priežiūros paslaugos vaikams Sveikatos priežiūra Klaipėdoje
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė : valdymas • valdymo teorijų – šimtai • valdymo teorijomis grįsti valdymo modelių – tūkstančiai • bankrutavusių organizacijų (tame tarpe sveikatos priežiūros) valdymo analizė teigia, kad valdymo modeliai tam įtakos neturėjo (buvo taikomi įvairūs, tame tarpe šiuolaikiniai valdymo modeliai) • visi modeliai geri jei juos tinkamai parenka ir taiko profesionalai
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: valdymo modeliai • ligoninių asociacija (dr.A. Šimaičio modelis) • KU tampa KUL (galimai ir kitų ligoninių) vienu steigėjų ir pagrindine jungiamąja grandimi (jeigu jungtųsi ir kitos SPĮ).