Bendruomeninių organizacijų narių aktyvinimas ir mokymas, viešieji ryšiai

1. Bendruomeninių organizacijų narių aktyvinimas ir mokymas, viešieji ryšiai 2011, Šilalė VVG Lekt. Asta Raupelienė

2. Lektorės prisistatymas Dr. Asta Raupelienė Lietuvos žemės ūkio universiteto, Administravimo ir kaimo plėtros katedros docentė. El.paštas: astaraup@yahoo.com Tel: + 370 37 752236 (darbo)

3. Bendruomeninių organizacijų narių aktyvinimas 1 tema

4. Bendruomenės narių aktyvinimo poreikis Staigūs ir plačiai plintantys pasaulio pokyčiai veikia ir bendruomenes, todėl mes turime remti jas ir jų struktūrą. Žmonių įsitraukimas į bendruomenių veiklą yra gyvybiškai svarbus bendruomenių plėtrai.

5. Pagrindiniai bendruomenių plėtros principai • Pagalba sau; • Bendri veiksmai; • Įsitraukimas; • Nešališkumas; • Nuosavybės teisė.

6. Vertybės ir įsitikinimai • Žmonės turi teisę dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų gerovę; • Dalyvinė demokratija yra geriausias būdas tvarkyti bendruomenės reikalus; • Žmonės turi teisę susikurti aplinką, kurios jie nusipelnę; • Žmonių bendradarbiavimo maksimizavimas bendruomenėje padidins žmogiškosios plėtros galimybę.

7. Efektyvi bendruomenių plėtra reikalauja • Atitinkamos praktikos; • Atitinkamų mokymų; • Bendruomenių plėtros žinios turi būti : • Kūrybingos; • Staigios; • Naudingos; • Stebinančios; • Šviesios ir skaidrios.

8. Siekiant bendruomenės narių įtraukimo, reikalinga: • Neabejingi piliečiai, pasirengę priimti iššūkius; • Lyderystė; • Bendra bendruomenės vizija su rezultatais; • Žmonės, siekiantys bendrų tikslų; • Prisidėjimo prie tikslo siekimo skatinimas; • Planai, numatantys rizikingų situacijų poveikį; • Laikas.

9. Veiksniai bendruomenių aktyvumui stiprinti: • Tiesioginis ryšys; • Patogumas; • Viešumas; • Įsipareigojimai.

10. Bendruomeninių organizacijų narių mokymas 2 tema

11. Mokymo ir ugdymo sąvokų palyginimas

12. Mokymas ar ugdymas analizuojamas išskiriant tris lygmenis: • Individualus mokymas ar ugdymas: • bendruomenės narių (darbuotojų); • vadovų; • Komandos ugdymas; • Organizacijos mokymas.

13. Bendruomenės narių mokymo turinys • mokoma dirbti komandoje; • bendrauti; • priimti sprendimus; • ugdomi lyderystės gebėjimai.

14. Keturi pagrindiniai bendruomenės narių mokymo etapai: • mokymo poreikio analizė; • mokymo tikslų nustatymas; • mokymo administravimas ir koordinavimas; • mokymo įvertinimas.

15. Mokymo poreikio analizė Mokymo poreikio analizė – procesas, kurio metu nustatoma: • Ar mokymas tikrai reikalingas? • Kuriems bendruomenės nariams mokymas reikalingas? • Koks mokymas reikalingas?

16. Priežastys • Teisės aktų kaita; • Įgūdžių stoka;  • Prasti darbo rezultatai;  • Naujos technologijos; • Pakitę vartotojų reikalavimai; • Naujų produktų gamyba arba naujų paslaugų teikimas; • Nustatyti aukštesni darbo atlikimo standartai; • Naujos užduotys; • Verslo plėtra.

17. Rezultatai • Kokio mokymo reikia; • Kokiems darbuotojams reikia mokymo; • Mokymo pobūdis; • Mokymo dažnumas; • Sprendimas pirkti mokymo paslaugas ir kurti bei įgyvendinti mokymo programą patiems; • Alternatyvų mokymui įvertinimas (naujo darbuotojo priėmimas, darbų restruktūrizavimas); • Kaip vertinti mokymą.

18. Mokymo administravimas ir koordinavimas Administruojant ir koordinuojant mokymą: • įvertinami prioritetai, kokio mokymo ir kam reikia pirmiausia; • pasirenkami mokymo metodai; • atliekami su mokymu susiję administraciniai darbai (mokymo paslaugų pirkimas, tinkamų mokymo kursų lektorių paieška ir pan.); • užtikrinama mokymui palanki aplinka.

19. Darbuotojams mokyti gali būti naudojami metodai • prezentaciniai; • praktiniai; • imitaciniai.

20. Prezentaciniai mokymo metodai (dar vadinami informacijos pristatymo metodais). Tai metodai, kuriuos taikant mokomų asmenų vaidmuo mokymo procese yra santykinai pasyvus, t.y. mokomi asmenys pasyviai priima jiems pateikiamą informaciją

21. Prezentaciniai metodai • Instruktavimas – metodas, kurio metu instruktuotojas asmeniui ar grupei besimokančių asmenų skaito instruktažą, kaip naudotis naujomis technologijomis, atlikti tyrimą ir kt. Instruktavimas gali būti papildomas atvejų analize, diskusijomis, klausimais. • Paskaitos– metodas, kai lektorius skaito pranešimą aktualia tema. • Audiovizualiniai pristatymai – mokymai naudojant garso, vaizdo ir kitą reprezentacinę techniką, padedančią geriau suprasti ir įsisavinti pristatomą informaciją. Audiovizualiniais mokymo metodais laikomi telemokymas ir mokymas telefonu. Telemokymo metu darbuotojų grupės mokomos televizijos kanalais. • Konferencijos. • Nuotolinis mokymas – dvikryptis mokymosi metodas naudojant informacines technologijas.

22. Praktiniai mokymo metodai – mokymo metodai, kuriuose būtinas aktyvus besimokančiojo dalyvavimas.

23. Praktiniai mokymo metodai • Mokymasis darbo vietoje – naujo darbuotojo mokymas, jam stebint bendradarbius ir vadovus bei stengiantis imituoti jų veiksmus. Instruktuotojų vaidmenį atlieka vadovai arba bendradarbiai, kurie jau yra apmokomo darbo ekspertai. Naudojant šį mokymo metodą, svarbus grįžtamasis ryšys, t. y. būtina įsitikinti, kad apmokomas darbuotojas supranta, kas jam demonstruojama. • Darbo rotacija – mokymo metodas, kuomet darbuotojai laikinai perkeliami į kitas pareigas. Šis metodas naudojamas siekiant praplėsti darbuotojų akiratį, supažindinti su kitų darbuotojų veikla, skatinti dalykinį tarpusavio bendravimą ir veiksmų derinimą.

24. Imitaciniai mokymo metodai – metodai, kuomet sukuriamos panašios į realias situacijos, kuriose besimokantysis turi priimti sprendimus. Viena naujausių imitavimo atmainų – virtuali realybė.

25. El. mokymas – mokymo metodas, kurio metu naudojamas internetas arba intranetas (organizacijos vidinis tinklas). Pagrindinės el. mokymą charakterizuojančios savybės yra elektroninis duomenų perdavimas, sklaida ir atnaujinimas bei kompiuterių ir interneto naudojimas.

26. Mokymo įvertinimas Keturi mokymo vertinimo kriterijai: • Reakcija. Ar darbuotojui patiko mokymo programa, metodas? Ar, jo nuomone, mokymas naudingas? • Išmokimas. Šiame etape derėtų išsiaiškinti, ką darbuotojas išmoko: kokių žinių įgijo ir įgūdžių įgavo. • Elgsena. Ar darbuotojo elgsena darbe ir darbo atlikimas pakito? Ar taikomos naujos žinios praktikoje? • Rezultatai. Šiame etape rengiama galutinė išvada, ar pasiekti mokymo tikslai, kurie buvo užsibrėžti darbuotojo mokymo proceso pradžioje. Analizuojama mokymo ir pasikeitusios darbuotojo elgsenos įtaka organizacijos veiklai (nusiskundimų skaičius sumažėjo, apyvarta padidėjo ir kt.).

27. Darbo aplinkos veiksniai, lemiantys mokymo perkėlimą

28. Komandos ugdymo uždaviniai • išaiškinti narių vaidmenis komandoje; • mažinti konfliktų tikimybę ir padėti spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus; • gerinti tarpusavio santykius; • gerinti komandos problemų sprendimo įgūdžius.

29. Efektyvios komandos charakteristikas • komandoje nėra hierarchijos; • komanda turi bendrą viziją; • pasirenkant komandos narius, svarbiausi kriterijai yra asmens kompetencija, patikimumas ir gebėjimas dirbti kartu; • komandoje skatinama atvira komunikacija; • vyrauja pasitikėjimas ir pagarba kiekvieno komandos nario kompetencijai ir asmenybei; • komandos nariams malonu ir patogu dirbti kartu; • komanda yra orientuota ne į diskusijas, o į užduoties vykdymą ir rezultatus; • komanda nusistato aiškias taisykles, reglamentuojančias lankomumą, tarpusavio pagarbą, konstruktyvią kritiką, atvirumą; • egzistuoja komandos narių tarpusavio priklausomybė; • komandos nariai žino ne tik užduotį, bet ir jos įvertinimo rezultatus; • atsakomybė už savo ir komandinį darbą; • sprendimai priimami konsensuso būdu.

30. Komandos ugdymo metodai • Kryžminis mokymas, kuomet komandos nariai keičiasi užduotimis ir vaidmenimis. • Suderinamumo mokymas, kuomet komanda mokoma dalintis informacija, priimti sprendimus. • Komandos lyderio ugdymas.

31. Užduotis Nurodykite paminėtų mokymo metodų privalumus ir trūkumus taikant juos bendruomenės nariams aktyvinti.

32. Klausimai???

33. Viešieji ryšiai 3 tema

34. Ryšių su visuomene apibrėžimai • kompanijos ar organizacijos individualumo projekcija; • organizacijos funkcija analizuoti, pritaikyti ir plėtoti organizacijos ryšius viduje bei su išore per tikslinga komunikaciją; • valdymo funkcija sukurti ir palaikyti organizacijos ir jos publikos abipusės komunikacijos, tarpusavio priėmimo bei bendradarbiavimo kanalus; • menas ir mokslas nustatyti ir apibrėžti organizacijos įsipareigojimus visuomenei, palaikyti grįžtamąjį ryšį, suvokti, įvertinti ir valdyti permainas; • planingos pastangos, pagrįstos abiem pusėms priimtinu bendravimu, darant įraką viešajai nuomonei gera organizacijos veikla.

35. Ryšių su visuomene institutas (Institute of Public Relarions - IPR) 1987 m. pateikė tokį apibrėžimą: planingos nuolatinės pastangos sukurti ir palaikyti gera valia bei tarpusavio supratimu pagrįstą organizacijos ir jos publikų komunikaciją.

36. Ryšiuose su visuomene svarbūs keturi aspektai: • planingumas ir sistemingumas; • tarpusavio supratimas; • komunikacija; • vadyba.

37. Ryšiai su visuomene gali būti suprantami plačiai ir apimti visą spektrą funkcijų: • įvaizdžio formavimas; • organizacijos reprezentavimas; • vadovybės konsultavimas; • krizių ir konfliktų vadyba; • ryšiai su vyriausybe (lobizmas); • fondoieška; • vidiniai ryšiai; • ryšiai su vartotojais; • ryšiai su bendruomene; • ryšiai su žiniasklaida ir t. t.

38. Ryšiai su visuomene pagal S. Black

39. Ryšių su visuomene tikslai Ryšių su visuomene programa apima pagrindinius komunikacijos modelio elementus: • Kodėl? • Ką norime pasakyti? • Kam? • Kaip tai padaryti? • Kaip išmatuoti efektą?

40. Bet kurios organizacijos ryšių su visuomene tikslai gali būti: • kurti ir skleisti teigiamą organizacijos įvaizdį; • kurti, palaikyti, gelbėti organizacijos reputaciją; • informuoti apie organizacijos veiklą, produktus ir paslaugas; • užtikrinti visuomenės palaikymą; • užtikrinti ir didinti finansavimą; • didinti paklausą ir matomumą; • palaikyti grįžtamąjį ryšį; • koreguoti organizacijos strategiją ir taktiką.

41. Ryšių su visuomene modeliai • Atstovavimo spaudai/viešumo • Visuomenes informavimo modelis • Dvikryptis asimetrinis modelis • Dvikryptis simetrinis modelis

42. RSV proceso valdymas 1. RSV problemos nustatymas 4. Programos įvertinimas “Kaip mes veikėme? Vertinimas “Kas dabar vyksta? Situacijos analizė Strategija “Ką mes turime padaryti ir pasakyti ir kodėl? Įgyvendinimas “Kaip ir kada mes tai padarysim? 2. Planavimas ir programavimas 3. Veiksmų ir komunikacijos įgyvendinimas

43. 1. RSV problemos nustatymas • Tyrimų vieta strateginiame planavime; • Problemos identifikavimas; • Problemos formulavimas; • Situacijos analizė; • Tyrimo procesas; • Neformalūs arba žvalgybiniai metodai; • Asmeninis kontaktas; • Svarbiausi informacijos šaltiniai; • Fokus-grupės ir susitikimai; • Konsultaciniai komitetai; • Skundų analizė; • Pašto analizė; • “Ataskaitos iš vietos”; • Formalūs metodai; • Antrinė analizė ir kompiuterinės duomenų bazės.

44. Ryšių su visuomene planavimas Ryšių su visuomene veiklos planas - RSV vadybos pagrindas, nes: • padeda suderinti RSV veiklą su bendra organizacijos strategija; • leidžia koordinuoti įvairius RSV metodus bei priemones; • įgalina nustatyti RSV efektyvumą, trūkumus, pagrįsti veiksmus, koreguoti tolesnę veiklą; • pagrindžia RSV veiklai reikalingas išlaidas; • suderintas su organizacijos vadovybe ar užsakovu, RSV planas padeda išvengti nesusipratimų.

45. RSV plano specifiką nulemia šios skirtingos situacijos: • kai organizacijai tenka „taisyti" žalą dėl jos pačios problemų ar susiformavusios situacijos visuomenėje (sumažėję pardavimai, avarija, klientams ar visuomenei padaryta žala, konfliktai, mažėjantis pasitikėjimas, neigiama nuomonė ir pan.). Vienkartinis, ribotos trukmės planas. • kai organizacijai reikalinga specifinė, vienkartinė komunikacijos kampanija (naujas produktas, paslauga, padalinys, reorganizacija ir pan.). Vienkartinis, ribotos trukmės planas. • kai organizacija nuolat stengiasi palaikyti savo reputaciją, visuomenės supratimą bei paramą. Ilgalaikis, pastoviai koreguojamas, su galimais vienkartiniais ribotos trukmės plano intarpais.

46. Bet kuris RSV planas turėtų susidėti iš tokių dalių: • situacija, • tikslai, • auditorijos, • strategija, • taktika: programa, kalendorinis planas, • biudžetas, • numatomas efektyvumo įvertinimas.

47. Situacija RSV išeities taškas - problema, situacija bei organizacijos tikslai, pateikiami organizacijos vadovų, užsakovų ar formuluojami RSV vadybininkų. RSV plano pradžia - tyrimas ar duomenų analizė, padedanti patikslinti, aiškiau apibrėžti situaciją, nustatyti konkrečias problemas, svarbias publikas ir RSV veiklos -komunikacijos tikslus. Pasirinkti tyrimo metodai priklauso nuo situacijos ypatybių bei galimybių (laiko, biudžeto).

48. Tikslai RSV tikslai turi būti suderinti su organizacijos tikslais, publikomis, konkuruojančių komunikatorių bei informacijos kanalų tikslais. RSV tikslai gali būti informaciniai ir motyvaciniai-skatinantys.

49. Auditorijos RSV plane turi būti nustatytos tos organizacijos publikos, kurios yra svarbiausios konkretiems tikslams. Čia turėtų būti pateiktos esminės auditorijų charakteristikos, jų parinkimo pagrindimas, kanalai, kuriais įmanoma jas pasiekti, pagrindinės kanalų charakteristikos.

50. Strategija Strategijoje trumpai pristatoma, kaip turėtų būti pasiekti tikslai (gali būti viena, kelios kiekvienam tikslui ar auditorijai arba kelios alternatyvios strategijos). Čia turėtų būti nurodyta ir pagrindinė pranešimų idėja ar turinys.