Nuovargio prevencijos priemonių taikymas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“

1. Nuovargio prevencijos priemonių taikymas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ Parengė kūno kultūros auklėtoja Dalia Vaitkienė 2011 04 15

2. Nuovargis ir jo atsiradimo priežastys. Greitėjantis, sudėtingėjantis ir intensyvėjantis gyvenimo tempas, pokyčiai visuomenėje įtakoja pokyčius ir kasdieniniame mūsų darbe. Vis dažniau pastebime darželį lankančių vaikų hiperaktyvumą, irzlumą, agresyvumo proveržius, televizijos bei kompiuterinių žaidimų įtaką vaikų elgesiui, žaidimams, bendravimui. Dažnai atrodo, jog be priežasties vaikai būna dirglūs, išsiblaškę, nusiteikę priešiškai draugų bei pedagogų atžvilgiu, nenori dalyvauti inicijuojamoje veikloje. Dažniausiai mes tai įvardiname kaip „ožiavimąsi”, išskirtinio dėmesio reikalavimą, nesusimąstydami apie tai, kad galbūt tai yra kasdieninės įtampos, nuovargio pasekmė.

3. Nuovargio įtaka vaikų sveikatai. A. Ruzgienė ir S. Petružienė teigia, jog nuovargis – tai fiziologinė organizmo būklė, didelio aktyvumo pasekmė. Pasak autorių, laikinai sumažėjęs darbingumas biologiniu požiūriu svarbus, nes apsaugo organizmą nuo pervargimo, vėliau padidina darbingumą, padeda greičiau atgauti energiją. Autorės teigia, jog nuvargusiam vaikui laiku nepailsėjus, tęsiant darbą, nuovargis gali tapti patologine būsena – pervargimu, kuris yra labai pavojingas besiformuojančiai vaiko nervų sistemai. Nuovargio ir energijos trūkumo pojūtį lydi įvairios ligos: mažakraujystė, depresija, stresas ...

4. Nuovargio rūšys ir požymiai. D. Myers išskiria tokias nuovargio rūšis kaip sensorinis, protinis, fizinis, emocinis. Sensorinis nuovargis kyla intensyvinant sensorines funkcijas, ypač regos ir klausos analizatorių veiklą. Itin nuvargsta nerviniai centrai, formuojantys ir įsisąmoninantys regimuosius pojūčius. Protinis nuovargis susijęs su pažinimo procesais: mąstymu, atmintimi, dėmesiu. Fizinis nuovargis kyla dėl per didelio fizinio krūvio. Nuovargio požymiai atsispindi vaikų išorėje, jų elgesyje, judesiuose. Parausta vaiko veidas, jis ima prakaituoti, dažnai kvėpuoti, skųstis, kad pavargo. Emocinis nuovargis dažniausiai kyla dėl netinkamo suaugusio bendravimo su vaikais, patirtų įspūdžių gausos, neteisingo vadovavimo vaikų užsiėmimams, veiklai.

5. Nuovargio požymiai Padidėjus ar sumažėjus jautrumui, vaikas blogai miega, krūpčioja, miegas negilus, elgesys sutrinka. Vaikas pradeda garsiai šūkauti, atsisako veikti, reikalauja to kas draudžiama. Buvęs žvalus, greitai suglemba, sulėtėja jo judesiai, nesugeba susikaupti, nebežaidžia, tingiai liečia daiktus.

6. Veiksniai įtakojantys vaikų nuovargį. Remiantis internetinės svetainės Medicina Visiems lt. puslapyje pateikta informacija, numatėme ir išskyrėme keletą veiksnių, kurie gali įtakoti vaikų nuovargį: • Per ilgas veiklos laikas. • Per didelis intensyvumas. • Neracionalus režimas. • Ilgai trunkanti viena kūno padėtis. • Gausūs įspūdžiai. • Greitas reagavimas į daugybę besikeičiančių poveikių. • Konfliktai dėl žaislų, darbo vietos.

7. Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas Pedagogai ir tėvai tarpusavyje bendradarbiaudami bei suprasdami apie nuovargio daromą žalą vaikų sveikatai, turi žinoti jo priežastis ir požymius, atidžiai sekti vaiką, jo elgesio pakitimus. Įstaigos pedagogai domėjosi, kaip tėvai namuose skatina vaikus laikytis dienos ritmo, derina jį prie darželio režimo. Pastebėjome, kad dažnai nuovargio priežastis yra blogai organizuotas budrumo ir aktyvumo periodas. Vaikai greitai pavargsta nuo stiprių garsų, triukšmingos aplinkos, ko išvengti darželyje beveik neįmanoma.

8. Nuovargio prevencijos priemonės taikomos lopšelyje-darželyje ,,Želmenėlis” Nuovargio prevenciją numatėme vykdyti organizuojant sveikatos valandėles, kūno kultūros bei sveikatinančios korekcijos užsiėmimus, ugdomojoje veikloje, prieš pietų miegą arba keičiant aktyvią veiklą pasyvia. Nuovargio prevencijos priemonės: • Ramūs žaidimai. • Atsipalaidavimo pratimai (atpalaiduojant laipsniškai kūno dalis). • Kvėpavimo pratimai. • Mimikos pratimai. • „Tylos minutės“. • Lyrinės muzikos klausymo valandėlės. • Pėdų masažas.

9. Ramūs žaidimai Sporto salėje raminamojo pobūdžio žaidimus organizuojame po judrios veiklos atlikus keletą kvėpavimo pratimų. Tai dažniausiai būna užsiėmimų pabaigoje. Jų metu skatiname vaikų dėmesingumą, susikaupimą, mąstymą. Grupėje tai puiki galimybė įdomiai ir turiningai pailsėti po intensyvesnės veiklos. Vaikai dažniausiai žaidžia loginio mąstymo, sensorinius žaidimus.

10. Atsipalaidavimo pratimai (atpalaiduojant laipsniškai kūno dalis) Šie pratimai ypatingai reikalauja dėmesio sutelktumo tam tikru momentu į atskiras kūno vietas. Vaikai mokomi sutelkti dėmesį konkrečiai į tam tikrą raumenų grupę, įtempti raumenis, sulaikant įtampą maždaug 5 sekundes ir atpalaiduoti. Pratimus atliekame užsimerkus. Viso to galima pasiekti sistemingai dirbant su vyresniojo arba priešmokyklinio amžiaus vaikais.

11. Kvėpavimo pratimai • Kūno kultūros užsiėmimų metu, po judrios, aktyvios veiklos, kvėpavimo pratimus atliekame kvėpavimo atstatymui. • Kvėpavimo pratimų metu mokomės darniai naudotis visu kvėpavimo mechanizmu, įprantame derinti kvėpavimo ritmą prie atliekamo veiksmo, plaučiai darosi pajėgesni ir atsparesni ligoms. • Darant kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus kalbame pakankamai lėtai, ramiai ir sklandžiai, stengiamės kuo mažiau blaškyti dėmesį, stebime kaip vaikai kvėpuoja, mažiausius jų kūno judesius. • Taisyklingas ir ramus kvėpavimas atpalaiduoja, ramina, šalina įtampą, nuovargį, nuramina mintis ir emocijas, padeda susikaupti.

12. Mimikos pratimai Šiuos pratimus atliekame prieš veidrodį, improvizuojant, kuriant pasakojimą ar istoriją. Vaikai imituojant gyvūnus, improvizuojant vieną ar kitą veiksmą stebi save, savo veiksmus, judesius. „Piktas“ - suraukiame kaktą, „nustebęs“ - pakeliame antakius, „beždžionėlė“ - ištempiame ausis ir t. t. Vaikai stebi ir tyrinėja savo veido išraiškas, analizuoja jų priklausomybę nuo vidinės būsenos, nuotaikos. Visa tai skatina vaikus nurimti, susikaupti, sutelkti visą dėmesį.

13. Pratimai plokščiapėdystės profilaktikai Pėdų masažas - puiki priemonė kūno relaksacijai. Sporto salėje naudojame įsigytas specialias priemones skirtas plokščiapėdystės profilaktikai. Sveikatinančios korekcijos valandėlių metu vaikai turi galimybę skambant ramiai, lyriškai muzikai pasirinkti priemones, kuriomis norėtų masažuoti pėdutes, gali vaikščioti plokščiapėdystės profilaktikai skirtu priemonių takeliu.

14. Kadangi nuo trejų metų dar tik formuojasi pėdutės išorinis skliautas, vaikščiojimas nelygiu paviršiumi, pėdučių masažas ir pratimai tinka ne tik kaip relaksacinė priemonė, tačiau stiprina pėdų raumenis bei raiščius. • Daugelyje grupių auklėtojos, padedant tėveliams, įsigijo priemonių plokščiapėdystės profilaktikai ir sėkmingai naudojasi organizuojant sveikatos valandėles arba po pietų miego mankštinant vaikų pėdutes.

15. Projektinė savaitė „Dirbsiu, žaisiu ir sportuosiu – nuovargiui nepasiduosiu“. Projekto idėja, tikslas, uždaviniai Siekiant apsaugoti vaikus nuo gausybės dirgiklių ir pervargimo, bendradarbiaujant su grupių pedagogais ir ugdytinių tėvais organizavome projektinę savaitę, kurios tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas vaikams patirti judėjimo džiaugsmą, derinti aktyvią veiklą su pasyvia, atsižvelgiant į vaikų amžių, individualias ypatybes bei apsaugant vaikus nuo nuovargio.

16. Numatėme uždavinius: • Suteikti vaikams žinių apie nuovargį ir jo šalinimo būdus. • Ugdyti vaikų gebėjimą stebėti ir vertinti savo fizinę būklę ir jos pokyčius fizinio krūvio metu. • Taikyti įvairias atsipalaidavimo priemones vaikų fiziniam ir psichiniam nuovargiui šalinti. • Normuoti fizinį krūvį, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko sveikatos būklę, fizinį pajėgumą, savijautą.

17. Kūrybiškumu ir idėjų gausa galėjome džiaugtis ir stebėtis įstaigoje sveikos gyvensenos kūrybinės grupės organizuotos projektinės savaitės „Dirbsiu, žaisiu ir sportuosiu - nuovargiui nepasiduosiu“,metu. Pedagogai turėjo galimybę individualiai pasirinkti priemones ir būdus skirtus vaikų relaksacijai pagal savo grupės vaikų poreikius, esamą situaciją, pomėgius.

18. Grupėse vaikus aplankė Voveraitė ir Ežys, pavargęs nuo rudeninių darbų gausos, mokė įvairių atsipalaidavimo būdų, kalbėjo apie miego svarbą augančių vaikų sveikatai, poilsio valandėles, aiškinosi kaip atgauti prarastas jėgas po judrios veiklos, vaišinosi kvapnia arbata, kvietė aktyviai dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose.

19. Pedagogų ir ugdytinių tėvų bedradarbiavimas susipažįstant ir įgyvendinant relaksacines priemones. Pedagogai savo žiniomisir patirtimi dalinasi su ugdytinių tėvais. Projektinės savaitės metu tėvai turėjo galimybę kartu su vaikais dalyvauti ugdomojoje veikloje, susipažinti su nuovargio prevencijos priemonėmis, išbandyti jas. Sporto salėje buvo organizuoti ugdytiniams ir jų tėveliams relaksaciniai užsiėmimai: • Sveikatos valandėlė „Padirbėsiu, pabėgiosiu, o paskui ir pasvajosiu...“. • Plokščiapėdystės profilaktika „Pėdučių masažas“.  • Atsipalaidavimo pratimų kompleksas „Mano nuovargis – mano rūpestis“.

20. Mamų pagalba masažuojant vaikams pėdutes Džiugino ugdytinių tėvelių aktyvumas, geranoriškumas, domėjimasis veikla vykstančia įstaigoje, mielas bendravimas ir bendradarbiavimas. Stengėmės, kad tėveliai neliktų žiūrovų vaidmenyje, o būtų aktyvūs dalyviai. Veikė tėvelių įsteigtas „pėdučių masažo“ kabinetas, kuriame mamos masažiniais kamuoliukais bei rankomis masažavo pėdutes vaikams.

21. Patys mažiausieji mėgavosi atliekamu nugaros masažu, mielai žaidė su tėveliais kartu.

22. Prabėgusi nuostabi kūrybinga savaitė suteikė džiugių įspūdžių, praturtino mūsų patirtį, atskleidė kūrybinius gebėjimus, sustiprino pedagogų ir tėvų, partnerystę ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Atsidėkodami tėveliams dovanojome lankstinukus, pateikėme naudingų patarimų taikant relaksacines priemones namuose.

23. Išvados: • Taikydami nuovargio prevencijos priemones ir būdus kasdieninėje veikloje: • skatinsime vaikus domėtis, tyrinėti save ir savo jausmus, pajausti nuovargį ir jį įvardinti. • Vaikai įgis žinių sveikatinimo klausimais, išmoks įvairių atsipalaidavimo būdų. • Teisinga darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padės palaikyti darbingumą ir sveikatą, jausti psichinę ir fizinę gerovę.

24. Apibendrinant: • Teisinga darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita ypač reikšminga žmogaus gyvenime. Ji padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą, atlikti daug gerų darbų, jausti psichinę ir fizinę gerovę. • Brangintina ugdytojo savybė - pasitikėti ugdytiniu, jo geros valios pasireiškimu, gebėjimu įveikti savo silpnumą, prisiversti pačiam sau padaryti pastabą. • Tokį vaiko jausmą gali sužadinti tik nuoširdus bendravimas, geranoriškumas, atidumas jo poreikiams, norams, interesams. Supratimas ir atlaidumas liudys ugdytojo širdies gerumą, meilę, sielos švelnumą.

25. Literatūra Literatūra Studijų knyga. (2004). Fizinis aktyvumas-gyvenimo įgūdžių pamoka. Vilnius: p. 112 – 115. Ruzgienė A., Petružienė S. (2005). Vaikas ir aplinka. Klaipėda: p. 45 – 51. Lapė J. (1997). Darbo psichologija. Vilnius: p. 89 – 94. Hoffmann W., Roggenwallner B. (2005). Programa EQ vaikams. Emocinį intelektą ugdantys žaidimai. Vilnius: p. 111-114. Dineika K. (1984). Judėjimas, kvėpavimas, psichofizinė terminuotė. Vilnius: p. 64 – 70. Internetinė svetainė MedicinaVisiems.lt