SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS POREIKIS, SPRENDŽIANT DARBOHOLIZMO SUKELIAMAS PROBLEMAS

1. SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS POREIKIS, SPRENDŽIANT DARBOHOLIZMO SUKELIAMAS PROBLEMAS Darbo autorė Agnė Bakanauskaitė Darbo vadovėEdukologijos magistrėlektorė Ramunė Ubeikienė

2. Temos aktualumas ir problema Kadangi profesinių pasiekimų vaidmuo mūsų visuomenėje tampa vis svarbesniu, darbas tampa ne vien savirealizacijos ar pragyvenimo galimybe, bet ir savotišku žmogaus vertės rodikliu. Taigi polinkis į darboholizmą vystosi palaipsniui. Įdomu tai, kad darboholizmo pradžia laikomas ne tas momentas, kai žmogus ima daugiau dirbti, bet momentas, kai jis pajunta darbinį entuziazmą, o laisvalaikis jam ima darytis mažiau idomus už darbą.

3. Tyrimo tikslas ir objektas • Tyrimo tikslas -išanalizuoti socialinio darbuotojo pagalbos poreikį, sprendžiant darboholizmo sukeliamas problemas. • Tiriamasis objektas -socialinio darbuotojo pagalbos poreikis, sprendžiant darboholizmo sukeliamas problemas.

4. Tyrimo uždaviniai • Atskleisti neigiamą darboholizmo poveikį žmogui jo sveikatai. • Ištirti socialinio darbuotojo pagalbos poreikį, sprendžiant darboholizmo sukeliamas problemas. • Atskleisti socialinio darbuotojo veiklas, sprendžiant darboholizmo sukeliamas problemas, dirbant komandoje.

5. Tyrimo metodai • Informacinių šaltinių analizė; • Statistinių duomenų analizė; • Apklausa žodžiu; • Content analizė.

6. Tyrimo charakteristika Interviu tyrimas atliktas, siekiant ištirti darbuotojų nuomones apie socialinės pagalbos poreikį, siekiant išspręsti darboholizmo sukeliamas problemas. Tyrimas buvo atliktas X įmonės personalo skyriuje, tyrimo metu buvo apklausti 7 darbuotojai, dirbantys vadovaujamą darbą.

7. TYRIMO REZULTATAI

8. Darboholizmo priskyrimas prie kitų priklausomybių Kategorija Subkategorija Darboholizmo priskyrimas prie kitų priklausomybių Pritarimas darboholizmą oficialiai priskirti prie priklausomybių Pritarimas darboholizmo priskyrimui prie priklausomybių

9. Neigiamas darboholizmo poveikis žmogui, jo sveikatai bei artimai aplinkai Nervinės įtampos jausmas, kylantys konfliktai Subkategorija Kategorija Neigiamas poveikis žmogui bei jo aplinkai Žala šeimai, konfliktų tikimybė Neigiamas darboholizmo poveikis žmogui, jo sveikatai bei artimai aplinkai

10. Veiksniai, skatininantys darboholizmo atsiradimą darbinėje aplinkoje Kategorija Subkategorija Požiūris į darbą bei žmogaus patiriamos emocijos darbe Asmenybinių veiksnių ir psichologinių būsenų įtaka darboholizmo atsiradimui Darbo krūvių, aplinkos bei žmogaus savybių įtaka

11. Pagalbos teikimo rūšys, kurių reikėtų žmonėms, išsekusiems nuo darbo Poilsis bei specialistų nauda Kategorija Subkategorija Poilsio būtinybė, darbo išsekintiems žmonėms Atostogų, psichologinės pagalbos nauda Atostogų suteikimas

12. Specialistų pagalbos poreikis, sprendžiant problemas kylančias dėl darboholizmo Kategorija Psichologinė pagalba, nukreipiančio specialisto poreikis Subkategorija Sveikatos priežiūros specialistai, galintys padėti išspręsti tokio pobūdžio problemas Medikų, psichologų, specialistų, išmanančių darboholizmo ypatybes, pagalbos nauda Psichoterapinė, psichologinė pagalba

13. Socialinio darbuotojo pagalbos poreikis, prisidedant prie problemų sprendimo Konsultavimas, pagalba, planuojant darbo bei laisvalaikio laiką Kategorija Subkategorija Socialinio darbuotojo pagalba patariant, konsultuojant, informuojant Individualūs pokalbiai, patarimai apie pagalbos alternatyvas, informacijos teikimas

14. Išvados Ištyrus socialinio darbuotojo pagalbos poreikį, sprendžiant darboholizmo sukeliamas problemas, paaiškėjo, kad: • respondentai prisipažįsta, kad darboholizmas yra priklausomybė, kurią reikėtų oficialiai pripažinti destruktyvią priklausomybę; • darboholizmas neigiamai veikia fizinę bei psichologinę darbuotojų sveikatą, kadangi jie jaučia sveikatos sutrikimus bei nuolatinę įtampą, tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę;

15. respondentai teigia, kad nuo darbo išsekusiems žmonėms reikalinga pagalba, suteikiant pilnaverčio poilsio galimybę, o esant sveikatos sutrikimams, tokiems asmenims reikalinga sveikatos priežiūros darbuotojų pagalba, orientuota į jų sveikatos būklės atstatymą; • darboholikams reikalinga specialistų komandos, į kurią būtų įtraukti psichologai, socialiniai darbuotojai, medikai, pagalba;

16. specialistų komandoje yra išsakomas socialinio darbuotojo pagalbos poreikis, kadangi socialinis darbuotojas galėtų konsultuoti darboholikus, juos nukreipti į kitus specialistus, teikti informaciją specialistams, sutelkti išteklius, reikalingus pagalbai.

17. Pasiūlymai • Socialiniai darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į darboholizmą – kaip į naują visuomenėje egzistuojantį reiškinį, dėl kurio kyla socialinės problemos. • Socialiniai darbuotojai turėtų domėtis darboholizmu kaip socialiniu reiškiniu ir kaip šis reiškinys pasireiškia bendruomenėje, kurioje dirba socialinis darbuotojas.

18. Su darboholikais turėtų dirbti tie socialiniai darbuotojai, kurie turi žinių apie šios priklausomybės ar visai ją neigti. • Socialinis darbuotojas turėtų domėtis teikiamos socialinės pagalbos darboholikams būdais, metodais darboholizmo prevencijos bei intervencijos programomis, kadangi darboholikams reikalinga kompleksinė, sisteminga pagalba.