Metodinės veiklos vadyba

1. Metodinės veiklos vadyba 2010-10-28

2. Švietimo misija Padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos

3. Švietimo misija Padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui. Valstybinė švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos

4. VIENINTELIS BŪDAS MOKYKLOMS IŠLIKTI VYKSTANT KAITAI YRA JŲ TOBULINIMAS

5. Mokyklų prioritetai susieti su • besikeičiančios visuomenės poreikiais; • pedagogikos plėtra; • vadybos poreikiais.

6. Besikeičianti visuomenė • Kūrybiška; • gebanti prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio; • gebanti pasinaudoti naujomis žiniomis; • besimokanti; • gebanti orientuotis IT erdvėse • ...

7. Pedagogikos kaita Nepasikeitė: • kompetencijos; • tematika Pasikeitė: • darbo formos; • Pasirengimas darbui.

8. Vadyba • Mokyklos ugdymo turinys: - nacionalinis; - lokalinis; - mokyklos • Bendrosios programos: - IT gebėjimai; - užsienio kalbos - pasinaudojimas naujomis žiniomis; - inovatyvumas; - kūrybiškumas.

9. Pagalbos mokiniui organizavimo kvalifikacijos tobulinimo kryptys • Mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas mokyklose; • mokinių socialinių įgūdžių ugdymas ir krizinių situacijų valdymas; • gabių, mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių ugdymas.

10. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų plėtros kvalifikacijostobulinimo kryptis • Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų vadybinių kompetencijų plėtotė; • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų plėtra, modelių įvairovė; • interaktyviojo mokymo taikymas ikimokykliniam ugdymui.

11. Mokyklos vaidmens stiprinimo kuriant atvirą pilietinę visuomenękvalifikacijos tobulinimo kryptys • Tolerantiškos visuomenės kūrimas, mokytojo ir mokinių vertybių ugdymas, tautinio ir pilietinio ugdymo plėtra; • švietimo darniajam vystymuisi įgyvendinimas; • Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos kūrimas; • pradedančių dirbti mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijos plėtotė.

12. Programos projektas • Programos teikėjas – švietimo teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę teikti Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas.

13. Akredituota programa – Ekspertų įvertinta ir pripažinta Apraše nustatytus vertinimo kriterijus atitinkanti programa. • Prilyginta akredituotai programa – institucijos, kurios kvalifikacijos tobulinimo veikla akredituota pagal Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ISAK–109 (Žin., 2006, Nr. 25-851) (toliau – Akredituota institucija), įvertinta programa.

14. Akredituotų institucijų įvertintos institucinio lygio Programos prilyginamos akredituotoms Programoms. Institucinio lygio Programų vertinimas vykdomas pagal Akredituotos institucijos patvirtintą Programų vertinimo tvarką.

15. REIKALAVIMAI PROGRAMOMS • Programos teikiamos akredituoti turi: • atitikti Ministerijos nustatytus prioritetus; • plėtoti turimas ar padėti įgyti naujas kompetencijas, nustatytas Mokytojo profesijos kompetencijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 (Žin., 2007 Nr.12-511), ir/ar Mokyklos vadovo kompetencijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-55 (Žin., 2007, Nr. 9-362);

16. 1. Teikėjas • 1.1. Teikėjo rekvizitai (kodas, adresas, pašto indeksas, telefonas, faksas, el.paštas, atsiskaitomoji sąskaita) • 1.2. Teikėjo vardas ir pavardė

17. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 „Mokytojų profesijos kompetencijos aprašas”. • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-55 „Mokyklos vadovo kompetencijos aprašas“.

18. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556) „Dėl valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai“.

19. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-591 „Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai”.

20. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Nr. ISAK-970 įsakymu „Dėl bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijos patvirtinimo“.

21. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. lapkričio 23 d. Nr. ISAK-2275 įsakyme „Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašas“.

22. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2008 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-130) „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų patvirtinimo” pakeitimo”.

23. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2008 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-131 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-591) “Dėl Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų” pakeitimo”.

24. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2008 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-130) „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų patvirtinimo” pakeitimo”.

25. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2008 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-131 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-591) “Dėl Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų” pakeitimo”.

26. Rengiant programą, verta remtis: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. ISAK-398 „Dėl prioritetinių valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo krypčių 2008-2010 metams, patvirtinimo”.

27. Kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas • Programos teikėjas ir rengėjas gali nesutapti. • Teikėjas negali būti turistinė kompanija. • Programas, vykdomas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi inicijuoti švietimo centras, akredituota institucija.

28. Programos pavadinimas Pavadinimas - aiškiai, glaustai, tiksliai ir patraukliai pateikta Programos tema. Ji formuluojama, kaip atsakymas į klausimą kas? Tai tiesioginis, tvirtinantis, skelbiantis, pateikiantis informaciją sakinys. Pavadinimas formuluojamas vardininko linksniu. Jame neturi būti jungtukų. Nekurti ilgesnio nei dešimties žodžių pavadinimo.

29. Programos pavadinime ryškėja svarbiausia idėja, programos tikslas, esminės sąvokos.

30. Anotacija – trumpai apibūdinamas knygos, publikacijos, temos, pranešimo turinys. Programos rengėjui reikia gebėti apibūdinti programos esmę, trumpai ir aiškiai suformuluoti temą, pagrindinę mintį. Kokia intencija kurta programa ir kas ja bus pasakyta dalyviui.

31. Anotacijoje atskleidžiame: • programos tikslingumą sprendžiant problemą; • pagrįstumą; • aktualumą; • argumentuotą inovatyvumą

32. Kodėl tokia Programa sumanyta parengti? • Kokių žinių suteiks? • Ką naujo, originalaus atskleis? • Kokias naujoves taikyti išmokys mokytojus, vadovus, specialistus?

33. Programos tikslingumas visada siejamas su rezultatu ir problematika, kuri yra daug platesnė.

34. Programos pagrįstumas - programos turinys bus paremtas tyrimais, teorine medžiaga. Čia ryškės – ar programa teorinė, ar praktinė.

35. Programosaktualumas – ar nagrinėjama tema svarbi, reikšminga gyvenamuoju laikotarpiu. Ar tai dera su prioritetinėmis valstybinių ir savivaldybių, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo krypčių 2008-2010 metams.

36. Programos inovatyvumas – veiksmas ar procesas, susijęs su naujovių kūrimu ir įdiegimu.

37. Anotacijoje praktinę veiklą galima susieti su mokslininkų išvadomis bei atradimais. Nurodyti programos trukmę, tęstinumą. Pabaigoje pateikiamos esminės sąvokos (angl. key words), kai kur vadinama reikšminiais, raktiniais žodžiais.

38. Tikslas – numatomas ir siekiamas veiklos ar elgesio rezultatas. Programos tikslas – ne išmokyti dalyvius, o padėti dalyviams plėtoti jau turimas žinias, jas sisteminti, supažindinti su naujais terminais, atskleisti būdus, kaip Programoje pateiktas naujoves taikyti praktiškai, kaip įgytą patirtį perkelti į naują kontekstą.

39. Tikslas – apima vieną mintį Frazė sudaroma su bendratimi: -paaiškinti, -išanalizuoti, -pagrįsti, -atskleisti. Bendratis rodo kryptį. Pvz., Padėti mokytojams išsiaiškinti kompetencijos sąvoką. Tiksle turi atsispindėti viena, o ne kelios problemos. Tikslas turi būti išmatuojamas, pasiekiamas.

40. Tikslas turi turėti tiesiogines logiškas sąsajas su programos pavadinimu, uždaviniais ir jos turiniu. Tikslas nurodo programos vykdymo kryptį.

41. Uždavinys – mažesnis tikslo sandas, komponentas Uždavinių turinys atspindi, ką uždaviniai konkrečiai apibūdina, kokie turėtų būti programos rezultatai. Uždaviniais apibrėžiamas planuojamas pasikeitimas. Uždaviniai yra: • gana siauri ir tikslūs teiginiai; • trumpalaikiai; • tai suskaidytos tikslo dalys; • tikslo „prasminių“ žodžių akcentavimas.

42. Uždaviniai išdėstomi vienas po kito, kad nuosekliai atspindėtų programos koncepcijos realizavimo galimybes. Tik įvykdžius uždavinius, pasiekiamas užsibrėžtas tikslas.

43. Programos tikslą ir uždavinius reikėtų formuluoti mąstant apie tikėtinas kompetencijas, kurias Programa gali padėti dalyviui įgyti.

44. Uždaviniuose kalbama apie: • žinias; • supratimą; • taikymą; • analizę; • sintezę; • vertinimą.

45. Aktyvieji veiksmažodžiai: • paaiškinti; • apibrėžti; • atskleisti; • identifikuoti; • palyginti; • įvertinti; • parengti; • sukurti.

46. Programos turinys Programos turinys yra prielaida ir priemonė pasiekti keliamą tikslą. Ugdomos turinys apibrėžiamas kaip mokymosi patirčių sekos.

47. Kiek uždavinių, tiek turėtų būti ir skyrių. Kiek uždavinių, tiek ir išvadų – rezultatų. Jei keliami 5 uždaviniai, tai ir 5 turinio skyriai turėtų būti. Skyriai turėtų būti išdėstyti 1/3 teorinei, 2/3 praktinei medžiagai pagrįsti. Problema Tema (kas?) Tikslo formulavimas (bendratis) I U ž davinys III U ž davinys II U ž davinys (bendratis) (bendratis) (bendratis) I dalis II dalis III dalis (skyrius) (skyrius) (skyrius) I š vada I š vada I š vada Laukiamas Laukiamas Laukiamas rezultatas rezultatas rezultatas 1 Galutinis rezultatas Programos dalių dermė

48. Kompetencija – asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, vertybės, glūdinčios žmogaus viduje ir pasireiškiančios sėkmingais žmogaus konkrečios srities veiklos darbo rezultatais. (P.Jucevičienė, 2007, p. 138)

49. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s Bendrakultūrinė kompetencija Profesinės pedagoginės kompetencijos Bendrosios kompetencijos 1. Daugialypės Lietuvos kultūros saugojimo; 1. Informacinių technologijų naudojimo; 1. Komunikacinė ir informacijos valdymo; 2. Šalies konstitucinės demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo; 2. Ugdymo/si aplinkų kūrimo; 2. Bendravimo ir bendradarbiavimo; 3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo; 3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo; 3. Tiriamos veiklos; 4. Vadovavimosi šiuolaikine švietimo paskirties samprata; 4. Mokymo/si proceso valdymo; 4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis; 5. Pasaulio ir Europos kultūros, istorijos ir geografijos žinių vertinimo bei integravimo; 5. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo; 5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo. 6. Mokinių motyvavimo ir paramos jiems; 6. Dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procesuose; 7. Mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo; 7. Namų aplinkos ir šeimos vertybių puoselėjimo; 8. Mokinių mokymo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis. 8. Profesinio tobulėjimo.

50. 1. Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje (-se) kultūroje (-se). (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas)