Monetarin ė politika trumpuoju periodu Fiskalinė- ilguoju laikotarpiu

1. X. Biudžetinės politikos ypatybės • Monetarinė politika trumpuoju periodu • Fiskalinė- ilguoju laikotarpiu

2. Fiskalinės analizės tikslai • Nustatyti taikomų biudžetinės politikos priemonių politinį ir ekonominį adekvatumą (struktūra) • Įvertinti finansų sistemos stabilumą, patikimumą (lėšų panaudojimas) • Įvertinti valstybės biudžetinės politikos priemonių efektyvumą (poveikis ekonomikai) • ........

3. X.1. Valstybės pajamos Galimybės ir jų realizacija: Pajamos nuo BVP: Švedija 50%, Japonija, JAV, Lietuva25, Eurozona 40 Finansų sistemos vertinimo pjūviai (1) • Mokesčių lygis, struktūra ir dinamika (VC ypatybės) • Proaktyvus VC (BVP) atžvilgiu • Socialiniai mokesčiai • Tiesioginiai-netiesioginiai- kas pirmiau? • Progresyviniai-regresyviniai • Poveikis pajamų surinkimui (JAV progresyviniai, Lietuvoj?) • Automatinis mechanizmas

4. Finansų sistemos vertinimo pjūviai (2) • Vietos ir centrinių institucijų lyginamosios dalys (centralizuota-decentralizuota sistema; mokesčių ypatybės) • kt. pajamos: pajamos iš valstybės įmonių, privatizacija... (Lietuva...) • Mokestinių veiksnių vertinimas • Planavimo netikslumų atspindys mokesčių surinkime (ir lūkesčių realizacija) • ekonomikai augant sparčiau (lėčiau) nei planuota, faktinės valstybės pajamos bus .............. už planuotąsias

5. 2005 m. 1-9 mėn. Lietuvos VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra

6. X.2. Valstybės išlaidos • Poreikis ir gebėjimas įsisavinti: Išlaidos pagal valstybės funkcijas (kuruojamas ekonomines-socialines veiklas)- struktūros svarba • Veiklos (departamentai); Programinės; Valstybės investicijos- socialinė sfera (ES: Švietimas+Sveikata ~10-15%BVP) (20-30% biudžeto) • Ekonominė išlaidų paskirtis: einamosios išlaidos, kapitalas • Valstybės tarnautojų darbo užmokestis (pagrindinis) • Prekėms, paslaugoms (medicina, kanceliarijos prekės,...) • Subsidijos (žemės ūkiui, komunalinėms išlaidoms,...) (1%BVP JAV, 5% Švedija) • Palūkanos valstybės skolai dengti (5% nuo BVP Graikija, 3,7% Norvegija 2004) • Kapitalui: 1,5% BVP JAV ir Britanijoje, 5% Japonija • Inovacijų reikšmė (kas tie inovacijų straipsniai???)

7. Išlaidų kitimo vertinimas • Istorinis: JAV išlaidos iki Didžiosios Depresijos- apie 5% nuo BVP, 44%- II pasaulinio karo metais, 17-23% nuo BVP paskutiniu laikotarpiu. • Išlaidų kitimo nelankstumas VC eigoje • Struktūrinis įsisavinimas: siaurų vietų atskleidimas • Būsimų struktūrinių persiskirstymų pagrindas • Augimas bus mažesnis tuose straipsniuose kur stebimas ........................ atotrūkis nuo “šalių lyderių” (integracija) • Valstybės išlaidų taupymo galimybių (papildomų poreikių) vertinimas: veiksnių įtaka išlaidų perskirstymui

8. Lietuvos valstybės išlaidos 2005 metais, tūkst.lt

9. X.3. Biudžeto balansas (saldo) ir skola Deficitas/perteklius (OECD 3,2%BVP 1990-2001) • Ciklas: pasekmė ir priežastis • Planas ir faktas (pajamų-išlaidų kitimas) • Galimybės ekonomikai (verslui) ir grėsmė ateičiai • Politiniai faktoriai (rinkimų artumas) • Deficitas infliacijos ir nepilno užimtumo sąlygomis (privačių investicijų išstūmimas) • Deficitas didelės ir žemos skolos atveju

10. Vyriausybės skola • Skola (Net government Debt) (Italija ~90%BVP, Švedija ~-10%2005) • Skolos struktūra • vidaus-užsienio skola (nutekėjimas iš nacionalinio pinigų srauto) • pagal trukmę • Skolos aptarnavimas • Palūkanų už valstybės skolą ir valstybės skolos santykis (skolos kaina) • Palūkanų už valstybės skolą ir BVP santykis (JAV 2%) • Palūkanų už valstybės skolą ir biudžeto išlaidų-pajamų santykis (skolos našta- 10% LT) • Garantinių skolų lygis- valstybės kišimasis į ekonomiką; galimas korupcinis faktorius • Supaprastinta taisyklė- JAV biudžeto deficito padidėjimas 2-3% - norma įprastinių svyravimų metu • Automatinių stabilizatorių įtaka: 2% nuo BVP JAV • Diskretinės politikos įtaka: deficito papildomas padidėjimas 1-1,5%

11. X.3.1. Pagrindiniai skolos veiksniai Valstybės skola=Ankstesnių metų biudžeto deficitų suma + Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos Valstybės skola (VS) ir biudžeto deficitas (BD): VS%=BD% + i -g Kai BD%>g-i ……………………………………… BD%<g-i ……………………………………… BD%=g-i ……………………………………… Valiutos kurso augimo (mažėjimo) poveikis? Gyventojų skaičiaus augimo (mažėjimo) poveikis?

12. Valstybės ekonominio išsivystymo įtaka valstybės skolos veiksniams (i ir g)

13. X.3.2. Užsienio skolos ypatumai • Skolos poveikis pasitikėjimui šalimi (kreditų kaina)ekonomikai • Rodikliai ir kriterijai • Užsienio skolos ir BVP santykis (<25% Liet) • Užsienio skolos ir valstybės eksporto santykis (užsienio skolos padengimo lygis) • Valstybės skolos struktūra: Skolos diversifikavimo poreikis • Valiutinis diversifikavimas • Tiesioginė valstybės užsienio skola eurais > 75% visos tiesioginės užsienio skolos (liet)

14. X.3.3. Valstybės finansų kriterijai Mokesčių (pajamų-išlaidų) lygis- skolų našta/perskirstymas- valstybės kišimasis į ekonomiką Skola: gebėjimas valdyti išteklius • Kiekybiniai: • Išlaidos-pajamos (atitikimas ideologijai ir kitimas laike) • Biudžeto deficitas- pvz., 3% nuo BVP (ES) (KOKS OPTIMALUS?) • Valstybės skola- pvz., 60% nuo BVP (ES) (ES vidurkis apie 70%) • Kokybiniai kriterijai • pastangų įvertinimas (dinamika) • Paskolos- investicijoms? • Augimas- lėšų įsisavinimo ribos • Lėšų panaudojimo sritys- skolos lygis su investicijomis • anticiklinio biudžeto deficito kriterijus (biudžeto ciklinis subalansavimas) • Gebėjimas padengti skolas keičiant politiką • Pvz.Jei ES mokesčių lygis aukštesnis nei JAV, kuri valstybė, ceteris paribus, valdo efektyviau savo lėšas?

15. Lietuvos Valstybės skola pagal kreditorius, Mln. Lt* (1)

16. X.4. Poveikio ekonomikai ypatumai • Politikos pobūdis biudžeto deficite (diskretinė politika/ savaiminiai stabilizatoriai) • Reguliuojamos ekonomikos ideologija • Ekonomikos pakilimo (nuosmukio) laikotarpiu • Valstybės išlaidos .............. • Mokesčiai .................. • Konservatyvi ideologija: minimalus valstybės kišimasis (perskirstymas); gyvenimas pagal išgales • Investicinės išlaidos/Socialinės išlaidos (lagas- sprendimo priėmimo, poveikio atotrūkis) • Privačių investicijų išstūmimo poveikisšalies viduje • ES Integracija: Vienos šalies skatinančios biudžetinės politikos taikymas gerina kitų ES valstybių-partnerių padėtį: didina palūkanas vyksta privačių investicijų išstūmimas į kitas šalis • Kiek netenka ekonomikos augimas dėl skolų? • Kiek “išplaukia”? • Kiek galėtų būti investicijų? • Kiek investicijos prisidėtų prie augimo?

17. Ar mokesčių mažinimas verslui paskatins privačias investicijas? Akcijų kursą? Valiutos kursą? • Kokie dabar pelnai? • Kiek dabar apkrauti įrengimai? Koks nedarbo lygis? • Kokia bus prekių paklausa? • Ar tai paskatins naujų veiklų kūrimąsi? • Lietuva?